2026-09-15 06:57 Atnaujinta 2026-09-15 11:28

Karas Ukrainoje. Gėdinga Rusijos nesėkmė Donbase: jų pajėgos „faktiškai apsuptos“

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Rusijos karys
Rusijos karys / „Zumapress“/„Scanpix“
Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Gėdinga Rusijos nesėkmė Donbase: jų pajėgos „faktiškai apsuptos“

10:41

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos karys
„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos karys

Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Serednės gyvenvietės netoli Lymano, Donecko srityje, antradienį paskelbė Ukrainos stebėsenos kanalas „DeepState“.

„Žemėlapis atnaujintas. Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Serednę ir atrėmė priešą netoli Šandryholo“, – teigiama pranešime.

Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau buvo priverstos apleisti daugiau kaip 200 kv.km pagrindinėje savo puolimo kryptimi Donecko srityje. 

Rusija prarado svarbų placdarmą netoli Lymano, iš kurio planavo iš šiaurės surengti puolimą prieš vadinamąją miestų-tvirtovių juostą Donbase nurodė atvirųjų šaltinių analitikas Clemantas Molenas, o vėliau šią informaciją patvirtino „Rochan Consulting“ grupė ir Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

Po keturis mėnesius trukusio kontrpuolimo ir kelių mechanizuotų atakų Ukrainos ginkluotosios pajėgos paeiliui išlaisvino Novojės gyvenvietę (birželį) iki rugpjūčio vidurio pasiekė Kolodezus, o vėliau surengė dar vieną šturmą tarp Katerinivkos ir Novolubivkos, faktiškai atkirsdamos besiveržiančią Rusijos grupuotę.

„Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka įvertino, kad dėl to Rusijos ginkluotosios pajėgos prarado 240 kv.km teritorijos. Ukrainiečių manevrai sužlugdė Rusijos operaciją, kuria buvo bandoma iš šiaurės apsupti Slovjansko-Kramatorsko aglomeraciją.

Kaip pirmadienį publikuotoje ataskaitoje pažymėjo ISW ekspertai, Ukrainos operacijos rezultatas – visiškas Rusijos teritorinių laimėjimų, pasiektų nuo kovo pradžios, anuliavimas.

Be šiaurinės krypties, Rusijos pajėgos bando apsupti miestų-tvirtovių juostą iš pietų. 

Ukrainos pajėgoms pavyko „pramušti“ „labai seną gynybinę liniją“ ir jos faktiškai įsiveržė į Lymane veikiančių Rusijos pajėgų grupės užnugarį, nurodė karinis ekspertas Valerijus Širiajevas.

Jo vertinimu, šioje zonoje Rusijos pajėgos tapo „faktiškai apsuptos“: „Tai didžiąja dalimi operatyvinė apsuptis, tačiau ji yra sandari: daugelyje gyvenviečių Šandriholovo rajone vis dar laikosi Rusijos kariai, o aprūpinimas jiems teikiamas tik iš oro“.

„Galima konstatuoti Rusijos armijos atsitraukimą“, – pareiškė V.Širiajevas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas vyko palaipsniui, gyvenvietė po gyvenvietės perėjo į „pilkąją zoną“ ten, kur anksčiau Rusijos pajėgos jautėsi užtikrintai, paaiškino ekspertas.

Tuo tarpu Karo tyrimų institutas pastebi, kad nukirtus iškyšulį prie Lymano, Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos vadovybės planus apsupti Donbaso miestus-tvirtoves.

Pripažįsta net Kremliaus ruporai

Taktinės situacijos pablogėjimą prie Lymano pripažįsta ir vadinamieji Rusijos kariniai tinklaraštininkai. 

Vienas iš jų – „Rybar“ – tai sieja su „sistemingu melu ataskaitose vadovybei“ ir pasekmėmis dėl „neteisingo situacijos vertinimo“.

„Remiantis Kupjansko krypties patirtimi, kur panašios problemos buvo sprendžiamos nepasiruošus šturmams, tai lems naujus nuostolius. Rezervų atitraukimas iš kitų „Vakarų“ grupuotės atsakomybės zonos ruožų, siekiant užlopyti spragas prie Lymano, sukurs gynybos spragas, kuriomis priešas neišvengiamai pasinaudos“, – išdėstė tinklaraštininkas.

Iš esmės dabar „kartojasi istorija su Kupjansku“, mano V.Širiajevas: „Lygiai taip pat tas pats „Vakarų“ grupės vadas Kuzovliovas pranešė apie sėkmę Kupjanske, po ko netgi gavo Rusijos didvyrio vardą. Vėliau viskas pasisuko priešinga linkme, o vadovybė ir aukščiausioji politinė vadovybė jau spėjo apie tai paskelbti visam pasauliui. (...) Dabar padėtis yra kur kas blogesnė nei buvo Kupjanske.“

Tai – krizė Rusijai

Tačiau kariniai analitikai vieningai teigia, kad apie lūžį fronte kalbėti dar per anksti. Vis dėlto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataka leidžia atidėti „šiaurinio Donbaso puolimą“, atkreipė dėmesį C.Molenas. Su juo sutinka V.Širiajevas.

„Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai, artimi Kremliui, anksčiau tvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, jog karinės pajėgos per artimiausius šešis mėnesius visiškai užims Donecko sritį.

Anksčiau Kremlius buvo nustatęs metų pabaigą kaip galutinį terminą Donbaso užėmimui. Tačiau verta nepamiršti, kad nuo plataus masto invazijos pradžios V.Putinas galutinį terminą pavėlino ne mažiau kaip 15 kartų.

„Rusijos kariuomenei nesėkminga vasara baigėsi, o ruduo prasideda didžiuliu skandalu dėl Sviatohirsko“, – konstatavo karinis analitikas Janas Matvejevas. Vietoje miesto užėmimo V.Putinas sulaukė didelio masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, kurio metu buvo išlaisvinta ypač svarbi teritorija.

„Rusijos kariuomenei ši krizė yra greičiau lokali, bet vis dėlto tai krizė – neigti tai būtų kvaila. O Ukrainos kariuomenei atsiveria svarbios perspektyvos“, – mano J.Matvejevas.

„Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks savo tikslą, ten visiškai įsitvirtins, niekas jiems netrukdys, jos dislokuos savo dronų pilotus ir pan. bei užims visą rajoną, tuomet susiklostys situacija, kai pasikeis apšaudymo nuotolis.

Pietuose yra grupuotė, kuri vykdo puolimą prieš Nikolajivką ir Slovjanską. Dronų operatoriai, esantys Lymano rajone – ukrainiečiai, potencialiai, ne dabar, o ateityje – turės 10–15 km nuotolį šiems pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronams. Ir jie masiškai, be didelės rizikos, saugiai pradės smūgiuoti į užnugarį Slovajanską bandančiai pulti grupuotei“, – reziumavo V.Širiajevas.

Po Rusijos fregatos šūvių į sraigtasparnį – Danijos reakcija

11:28

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen / Mads Claus Rasmussen / via REUTERS
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen / Mads Claus Rasmussen / via REUTERS

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pasmerkė incidentą, kai iš Rusijos fregatos buvo paleistos dvi signalinės raketos į danų sraigtasparnį.

Fregata Baltijos jūroje pirmadienį paleido signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį.

„Neapgalvotas Rusijos elgesys Danijos kariškių atžvilgiu per vakarykštį įprastą skrydį. Rusijos veiksmais siekiama įbauginti ir suskaldyti. Jiems nepavyks. Mes nesvyruosime“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M.Frederiksen.

„Vienas iš oro pajėgų sraigtasparnių „Fennec“ šiandien buvo apšaudytas signalinėmis raketomis per įprastą Rusijos fregatos, buvusios tarptautiniuose vandenyse netoli Gedserio, fotografavimo operaciją“, – vėlai pirmadienį išplatintame pranešime nurodė ginkluotosios pajėgos.

Fregata paleido „dvi signalines raketas sraigtasparnio link“ ir „viena iš raketų praskriejo nedideliu atstumu nuo sraigtasparnio“, sakoma pranešime.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas antradienį pareiškė, kad incidentas yra visiškai nepriimtinas.

„Rusija palaipsniui plečia ribas to, ką laiko priimtinu elgesiu, – įspėjo jis. – Su tuo negalime taikstytis.“

„Todėl Rusijos ambasadorius buvo iškviestas pokalbiui apie šį incidentą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Iš Sočio į Maskvą: dėl Putino sunerimusi saugumo tarnyba nurodė imtis veiksmų

11:18

„Shutterstock“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Shutterstock“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kasmetinė Tarptautinio diskusijų klubo „Valdaj“ konferencija, kurioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dalijasi savo požiūriu į pasaulinę politiką ir pasaulio tvarką, buvo perkelta iš Sočio į Maskvos apylinkes dėl grėsmės, kurią kelia Ukrainos dronų atakos, laikraščiui „Financial Times“ pranešė keturi su situacija susipažinę šaltiniai.

Jų teigimu, pakeisti renginio vietą primygtinai reikalavo Rusijos prezidento saugumo tarnyba. Kaip pažymima, iš pradžių 120 forumo svečių buvo pakviesti į Sočį, tačiau rugpjūtį jiems buvo pranešta apie pasikeitusią renginio vietą.

Pirmadienį diskusijų klubas „Valdaj“ oficialiai pranešė, kad šiais metais konferencija vyks nuo rugsėjo 28 d. iki spalio 1 d. Maskvos srityje. Numatyta renginio tema: „Atsakomybė už ateitį: galimybių ribos ar beribės galimybės?“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir konferencijos organizatoriai neatsakė į „Financial Times“ užklausas dėl forumo perkėlimo iš Sočio į Maskvos sritį priežasčių.

Kaip pažymėjo laikraštis, toks sprendimas rodo Kremliaus susirūpinimą, kad V.Putinas pats gali tapti Ukrainos dronų atakos taikiniu.

Be kita to, Kremliaus vadovas nesilankė Sočyje nuo praėjusių metų, kai vyko ši konferencija, pasibaigusi spalio pradžioje.

Per tą laika Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino savo smūgius objektams Krasnodaro krašte. Rugpjūčio 9 d. ukrainiečių dronai atakavo priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ pozicijai Gelendžike, netoli vadinamųjų „Putino rūmų“.

Rugsėjo 4 d. smūgio sulaukė oro gynybos kompleksas „S-300“ arba „S-400“ netoli Siriuso gyvenvietės, esančios už keliasdešimt kilometrų nuo V.Putino rezidencijos „Bočarov Ručej“.

Anksčiau V.Putinas savo rezidencijoje Sočyje lankydavosi keliasdešimt kartų per metus. Kaip yra rašęs „Financial Times“, ten Rusijos vadovas švęsdavo savo ir dviejų savo sūnų motinos, buvusios gimnastės Alinos Kabajevos, gimtadienius.

Apskaičiuota, kad paskutiniais metais iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą V.Putinas Sočyje lankėsi 24 kartus. Tačiau 2024 ir 2025 metais jis surengė tik po dvi keliones. Nuo 2025 m. spalio jis iš viso praktiškai nekeliavo po Rusijos regionus ir lankėsi miestuose už Uralo, kur beveik nepasiekia Ukrainos dronai.

Nyderlanduose – dideli traukinių sutrikimai: rasta ant bėgių tyčia padėtų medžiagų

11:03

ANP/Scanpix/Nyderlandų policija
ANP/Scanpix/Nyderlandų policija

Nyderlanduose anksti antradienį dalį geležinkelių sistemos apėmė dideli sutrikimai, o šalies geležinkelių infrastruktūrą prižiūrinti bendrovė pranešė, kad priežastis gali būti diversija.

„Keliose vietose rasta tyčia ant bėgių padėtų medžiagų. Tai sukelia bėgių grandinės gedimus. Atrodo, kad tai yra diversijos atvejis“, – pranešime teigė „Prorail“. Bendrovė nedetalizavo, kokios medžiagos buvo rastos ant geležinkelio linijų.

Bėgių grandinė yra geležinkelio įrenginys, skirtas traukinio buvimui tam tikrame bėgių ruože fiksuoti ir bėgių vientisumui tikrinti.

Plačiau skaitykite ČIA.

 

Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo ir cemento gamyklas

11:01

„Exilenova+“ nuotr./Ukraina atakavo Volgogradą Rusijoje
„Exilenova+“ nuotr./Ukraina atakavo Volgogradą Rusijoje

Praėjusią naktį Rusijos Volgogrado ir Samaros sritis atakavo dronai, galimi taikiniai – Michailovkos cemento gamykla „Sebriakovcement“ ir Syzranės naftos perdirbimo gamykla.

Šiuos pranešimus „Telegram“ kanaluose „Exilenova+" ir „Supernova+" cituoja portalas „Ukrainska pravda“.

Samaros srityje, Syzranėje, naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Gali būti, kad užsidegė talpyklos su naftos produktais. Kiek anksčiau srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Sprogimai taip pat buvo girdimi Volgogrado srities Michailovkos mieste esančioje gamykloje „Sebriakovcement“. Prieš tai srityje taip pat buvo paskelbtas raketų ir dronų pavojaus perspėjimas.

Sprogimas įvyko netoli 5-osios cemento krosnies. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti virš gamyklos teritorijos kylantys tiršti dūmai.

Taip pat pranešama apie galimą raketų smūgį Taganrogo aviacijos mokslo ir technikos kompleksui. Be kita ko, šiame objekte remontuojami ir modernizuojami Rusijos kariniai orlaiviai.

Rusijos dronai smogė dviem degalinėms Kyjive

10:02

„Reuters“/„Scanpix“/Rusija atakavo degalinę Kyjive
„Reuters“/„Scanpix“/Rusija atakavo degalinę Kyjive

Kyjive Rusijos dronai antradienį atakavo dvi degalines ir kelis sandėlius, skelbia ukrainiečių portalai.

Rusijos pajėgos smogė degalinei Kyjivo Darnycios rajone ir sandėliams Obolonės rajone, pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Kiek vėliau Kyjivo miesto karinė administracija paskelbė, kad kitas dronas pataikė į degalinę sostinės Holosijivo rajone.

V.Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Kyjive buvo sužeisti keturi žmonės, du iš jų – sunkiai.

Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 200 dronų, kurių 187 buvo numušti, paskelbė ukrainiečių oro pajėgos.

Tuo metu Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pranešė, kad reaguojant į Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą ir imantis atsargumo priemonių Lenkijos oro erdvėje buvo pradėtos karinės aviacijos operacijos.

Prevencinė operacija baigėsi po kelių valandų.

Kim Jong Unas parašė laišką Vladimirui Putinui

09:42

Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas / VLADIMIR SMIRNOV / AFP
Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas / VLADIMIR SMIRNOV / AFP

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas parašė laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kuriame tikino, kad „plės ir gilins“ bendradarbiavimą su Rusija, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.

Pirmadienį išsiųstame atsakyme į V.Putino sveikinimą Šiaurės Korėjos 78-ųjų įkūrimo metinių proga Kim Jong Unas teigė, kad Pchenjano vyriausybė turi tvirtą valią „visapusiškai“ išplėsti bendradarbiavimą su Rusija, remdamasi draugyste, tarpusavio pagalba ir, kaip jis apibūdino, šalių sąjunginiais santykiais.

Šiaurės Korėjos diktatorius taip pat pareiškė esąs įsitikinęs Rusijos pergale dabartiniame „šventajame kare, ginančiame šalies saugumo interesus ir tarptautinį teisingumą“. Spėjama, kad tai sakydamas, jis turėjo omenyje Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.

Jis pažadėjo „nesvyruojantį palaikymą“ V.Putinui ir Rusijos žmonėms.

Šie pareiškimai paskelbti tuo metu, kai Maskvos ir Pchenjano santykiai pastebimai pagerėjo: 2024 m. Šiaurės Korėja išsiuntė savo karius kovoti kartu su Rusijos pajėgomis prieš Ukrainą ir sustiprino karinį bendradarbiavimą pagal abipusės gynybos paktą.

Įdomu, kad panašią žinią Kim Jong Unas perdavė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui. Sekmadienį valstybinės naujienų agentūros KCNA paskelbtame pareiškime, teigiama, kad Šiaurės Korėjos lyderis bendradarbiaus su Kinija, siekdama toliau plėtoti draugystę ir skatinti bendrą socialistinę veiklą.

Tikėtina, kad Šiaurės Korėja į karą prieš Ukrainą gali išsiųsti dar dešimtis tūkstančių savo karių. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva ruošiasi priimti iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos kovotojų, nors anksčiau buvo kalbama tik apie 30 tūkst.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariniai daliniai į Rusiją atvyko dar 2024 m. pabaigoje ir dalyvavo mūšiuose Kursko srityje, kur, Ukrainos žvalgybos vertinimu, Pchenjanas prarado apie 3 tūkst. karių. Anot karinės žvalgybos duomenų, šiuo metu Rusijos teritorijoje tebėra apie 8 500 Šiaurės Korėjos karių, saugančių sieną Rusijos Kursko srityje.

Rusės sugalvojo gudrybę, kaip pabėgti iš savo šalies: štai kur jau galima rasti „Mažąją Rusiją“

09:05

Oleg Elkov / Shutterstock.com nuotr./Rusės
Oleg Elkov / Shutterstock.com nuotr./Rusės

Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė migracijos strategijas – kai kurios rusės gimdo užsienyje, siekdamos užsitikrinti legalų statusą ir naujas galimybes savo vaikams, rašoma „Euronews“.

Tūkstančiai rusių moterų, nenorinčių susieti savo vaikų ateities su karą pradėjusia šalimi ir susirūpinusių augančia Rusijos izoliacija, pradėjo ieškoti galimybių gimdyti užsienyje.

Pagrindinis tikslas yra ne tik gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir įgyti antrąją pilietybę naujagimiui, o tai potencialiai gali atverti kelią visai šeimai emigruoti, studijuoti, dirbti ir laisvai keliauti po pasaulį.

Ypač populiarios tapo šalys, taikančios jus soli („žemės teisės“) principą, pagal kurį pilietybė suteikiama kiekvienam vaikui, gimusiam šalies teritorijoje, neatsižvelgiant į jo tėvų pilietybę.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos karo laivas paleido 2 signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį

08:52 Atnaujinta 09:09

„Wikipedia“ nuotr./Sraigtasparnis AS-550 „Fennec“
„Wikipedia“ nuotr./Sraigtasparnis AS-550 „Fennec“

Vienas iš Danijos ginkluotųjų pajėgų karinių sraigtasparnių buvo apšaudytas signalinėmis raketomis, paleistomis iš Rusijos fregatos, skelbia „TV2“ kanalas, remdamasis Danijos karinės vadovybės pareiškimu.

Nurodoma, kad incidentas įvyko pirmadienį prie Gedserio miesto. Pasak pranešimo, apšaudytas Danijos oro pajėgų sraigtasparnis AS-550 „Fennec“ prieš šūvius vykdė planinį Rusijos karinio laivyno fregatos, buvusios tarptautiniuose vandenyse, fotografavimą.

Laivas paleido į sraigtasparnį dvi signalines raketas. Viena iš jų praskriejo netoli sraigtasparnio, nurodė Danijos karinė vadovybė.

Po incidento Danijos gynybos ministras Jeppe Brousas sukritikavo Rusijos veiksmus ir informavo, kad Danija iškvietė Rusijos ambasadorių pokalbiui.

„Tai rimtas incidentas, į kurį Danija žiūri labai rimtai. Kiek man žinoma, su tokiu incidentu susiduriame pirmą kartą, ir tai, žinoma, rodo, kad rusai tampa vis labiau linkę rizikuoti“, – pareiškė ministras.

Ką tai reiškia pagal tarptautinę teisę

Kopenhagos universiteto Karinių tyrimų centro analitikas Kenneth Ohlenschlager Bullas įvertino, kad tai, kas įvyko, nėra puolimas tarptautinės teisės prasme, nes tam nebuvo panaudoti ginklai.

„Tačiau tai, be abejo, yra nedraugiškas žingsnis, kuriuo siekiama priversti sraigtasparnį laikytis atokiau, nors ir fregata, ir sraigtasparnis turėjo teisę būti šioje teritorijoje. Šis incidentas yra rimtas įvykis… Danijos kariams buvo įprasta fotografuoti Rusijos laivus, plaukiančius per Danijos vandenis. Anksčiau tai vyko labai taikiai. Todėl tai yra eskalacija“, – mano karinis analitikas.

Rugsėjo pradžioje Danijos saugumo tarnybos karinės žvalgybos vadovas Emilis Gresholmas pranešė, kad danų žvalgyba išaiškino Rusijos diversijų planus ir pasiruošimą pakenkti Danijos gynybos pramonės įmonėms.

Akibrokštas: Trumpo sūnaus vestuvių vakarėlį apmokėjo su Putinu siejamas rusų oligarchas

08:41

AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas jaunesnysis, Bettina Trump
AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas jaunesnysis, Bettina Trump

JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis sūnus ir jo naujoji nuotaka pirmadienį patvirtino, kad su Kremliumi ryšių turintis rusų verslininkas apmokėjo po jų vestuvių vykusias šventes.

Donaldas Trumpas jaunesnysis ir Bettina Trump bendrame įraše „Instagram“ paskyroje teigė, kad gegužę jų „brangus draugas“ Umaras Kremlevas „labai dosniai surengė dvi neįtikėtinas“ šventines naktis Bahamose.

Patvirtinimas pasirodė po to, kai tiriamosios žurnalistikos svetainė „ProPublica“ pranešė, kad U. Kremlevas apmokėjo šimtus tūkstančių dolerių (eurų) siekiančią sąskaitą už tuos vakarėlius.

„Tai buvo nepaprastai dosni vestuvių dovana nuo draugo, ir už tai mes buvome ir liekame neįtikėtinai dėkingi“, – teigiama B.Trump ir D.Trumpo jaunesniojo įraše.

Plačiau skaitykite ČIA.

Šiame mieste ukrainiečiai ruošiasi blogiausiam: „Šįkart tai būtų visiškas sunaikinimas“

08:34

„Reuters“/„Scanpix“/Iziumas
„Reuters“/„Scanpix“/Iziumas

Nežinoma moteris. Nežinoma moteris. Kaulų fragmentai. Nežinoma moteris. Ir taip dar šešis kartus – visa tai ranka užrašyta ant lentelių, prikaltų prie grubių medinių kryžių.

Ši kapų eilė – tai gyvas ir skausmingas priminimas apie neblėstantį siaubą, kurį prieš ketverius metus patyrė Rusijos okupuotas Iziumo miestas Rytų Ukrainoje. Dabar, Maskvos pajėgoms vėl artėjant ir apšaudant Iziumą valdomosiomis aviacinėmis bombomis bei dronais, vietos gyventojai baiminasi, kad naujas mūšis dėl miesto bus nepalyginamai baisesnis už viską, ką jiems jau teko patirti.

2022 m., praėjus penkiems okupacijos mėnesiams, Rusijos kariai paliko masinę kapavietę ir sugriuvusius pastatus – randus, kurie vis dar švieži. Visi 447 kapavietėje rasti kūnai buvo ekshumuoti ir perlaidoti ant kalvos, įskaitant palaikus, kurie lieka neatpažinti iki šios dienos.

Vieną iš pastarųjų lietingų popiečių po Rusijos smūgio netoli vietos, kur buvo perlaidoti kūnai, kilo dūmai. Vietiniai nebepuoselėja iliuzijų: anot jų, vos tik gavusi progą, Rusija nesustos tol, kol visiškai nesunaikins Iziumo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.