Gėdinga Rusijos nesėkmė Donbase: jų pajėgos „faktiškai apsuptos“
10:41
Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Serednės gyvenvietės netoli Lymano, Donecko srityje, antradienį paskelbė Ukrainos stebėsenos kanalas „DeepState“.
„Žemėlapis atnaujintas. Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Serednę ir atrėmė priešą netoli Šandryholo“, – teigiama pranešime.
Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau buvo priverstos apleisti daugiau kaip 200 kv.km pagrindinėje savo puolimo kryptimi Donecko srityje.
Rusija prarado svarbų placdarmą netoli Lymano, iš kurio planavo iš šiaurės surengti puolimą prieš vadinamąją miestų-tvirtovių juostą Donbase nurodė atvirųjų šaltinių analitikas Clemantas Molenas, o vėliau šią informaciją patvirtino „Rochan Consulting“ grupė ir Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Po keturis mėnesius trukusio kontrpuolimo ir kelių mechanizuotų atakų Ukrainos ginkluotosios pajėgos paeiliui išlaisvino Novojės gyvenvietę (birželį) iki rugpjūčio vidurio pasiekė Kolodezus, o vėliau surengė dar vieną šturmą tarp Katerinivkos ir Novolubivkos, faktiškai atkirsdamos besiveržiančią Rusijos grupuotę.
„Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka įvertino, kad dėl to Rusijos ginkluotosios pajėgos prarado 240 kv.km teritorijos. Ukrainiečių manevrai sužlugdė Rusijos operaciją, kuria buvo bandoma iš šiaurės apsupti Slovjansko-Kramatorsko aglomeraciją.
Kaip pirmadienį publikuotoje ataskaitoje pažymėjo ISW ekspertai, Ukrainos operacijos rezultatas – visiškas Rusijos teritorinių laimėjimų, pasiektų nuo kovo pradžios, anuliavimas.
Be šiaurinės krypties, Rusijos pajėgos bando apsupti miestų-tvirtovių juostą iš pietų.
Ukrainos pajėgoms pavyko „pramušti“ „labai seną gynybinę liniją“ ir jos faktiškai įsiveržė į Lymane veikiančių Rusijos pajėgų grupės užnugarį, nurodė karinis ekspertas Valerijus Širiajevas.
Jo vertinimu, šioje zonoje Rusijos pajėgos tapo „faktiškai apsuptos“: „Tai didžiąja dalimi operatyvinė apsuptis, tačiau ji yra sandari: daugelyje gyvenviečių Šandriholovo rajone vis dar laikosi Rusijos kariai, o aprūpinimas jiems teikiamas tik iš oro“.
„Galima konstatuoti Rusijos armijos atsitraukimą“, – pareiškė V.Širiajevas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas vyko palaipsniui, gyvenvietė po gyvenvietės perėjo į „pilkąją zoną“ ten, kur anksčiau Rusijos pajėgos jautėsi užtikrintai, paaiškino ekspertas.
Tuo tarpu Karo tyrimų institutas pastebi, kad nukirtus iškyšulį prie Lymano, Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos vadovybės planus apsupti Donbaso miestus-tvirtoves.
Pripažįsta net Kremliaus ruporai
Taktinės situacijos pablogėjimą prie Lymano pripažįsta ir vadinamieji Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
Vienas iš jų – „Rybar“ – tai sieja su „sistemingu melu ataskaitose vadovybei“ ir pasekmėmis dėl „neteisingo situacijos vertinimo“.
„Remiantis Kupjansko krypties patirtimi, kur panašios problemos buvo sprendžiamos nepasiruošus šturmams, tai lems naujus nuostolius. Rezervų atitraukimas iš kitų „Vakarų“ grupuotės atsakomybės zonos ruožų, siekiant užlopyti spragas prie Lymano, sukurs gynybos spragas, kuriomis priešas neišvengiamai pasinaudos“, – išdėstė tinklaraštininkas.
Iš esmės dabar „kartojasi istorija su Kupjansku“, mano V.Širiajevas: „Lygiai taip pat tas pats „Vakarų“ grupės vadas Kuzovliovas pranešė apie sėkmę Kupjanske, po ko netgi gavo Rusijos didvyrio vardą. Vėliau viskas pasisuko priešinga linkme, o vadovybė ir aukščiausioji politinė vadovybė jau spėjo apie tai paskelbti visam pasauliui. (...) Dabar padėtis yra kur kas blogesnė nei buvo Kupjanske.“
Tai – krizė Rusijai
Tačiau kariniai analitikai vieningai teigia, kad apie lūžį fronte kalbėti dar per anksti. Vis dėlto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataka leidžia atidėti „šiaurinio Donbaso puolimą“, atkreipė dėmesį C.Molenas. Su juo sutinka V.Širiajevas.
„Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai, artimi Kremliui, anksčiau tvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, jog karinės pajėgos per artimiausius šešis mėnesius visiškai užims Donecko sritį.
Anksčiau Kremlius buvo nustatęs metų pabaigą kaip galutinį terminą Donbaso užėmimui. Tačiau verta nepamiršti, kad nuo plataus masto invazijos pradžios V.Putinas galutinį terminą pavėlino ne mažiau kaip 15 kartų.
„Rusijos kariuomenei nesėkminga vasara baigėsi, o ruduo prasideda didžiuliu skandalu dėl Sviatohirsko“, – konstatavo karinis analitikas Janas Matvejevas. Vietoje miesto užėmimo V.Putinas sulaukė didelio masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, kurio metu buvo išlaisvinta ypač svarbi teritorija.
„Rusijos kariuomenei ši krizė yra greičiau lokali, bet vis dėlto tai krizė – neigti tai būtų kvaila. O Ukrainos kariuomenei atsiveria svarbios perspektyvos“, – mano J.Matvejevas.
„Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks savo tikslą, ten visiškai įsitvirtins, niekas jiems netrukdys, jos dislokuos savo dronų pilotus ir pan. bei užims visą rajoną, tuomet susiklostys situacija, kai pasikeis apšaudymo nuotolis.
Pietuose yra grupuotė, kuri vykdo puolimą prieš Nikolajivką ir Slovjanską. Dronų operatoriai, esantys Lymano rajone – ukrainiečiai, potencialiai, ne dabar, o ateityje – turės 10–15 km nuotolį šiems pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronams. Ir jie masiškai, be didelės rizikos, saugiai pradės smūgiuoti į užnugarį Slovajanską bandančiai pulti grupuotei“, – reziumavo V.Širiajevas.
Ukraina pradėjo naują operaciją prieš Rusiją „Vivaldi“: „Tai tik pirmasis sezonas“
15:05
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrataką šiaurinėje Donecko srities dalyje, išvalydamos 75 kv.km teritorijos, kurioje bazavosi Rusijos armijos kariai. Antradienį Ukrainos trečiojo kariuomenės korpuso vadas Andrijus Bileckis pranešė, kad gynybos pajėgos atgavo dar kelių gyvenviečių kontrolę.
Vaizdo kreipimesi A.Bileckis teigė, kad Ukrainos daliniai operaciją vykdė laikydamiesi informacinės tylos, išvalydami teritorijas, kuriose Rusijos pajėgos buvo įsiskverbusios į Ukrainos pozicijas.
Anot karo vado, Ukrainos kariai „išvalė“ Novoselivkos, Oleksandrivkos ir Jarovos gyvenvietes, taip pat Korovyi Jaro pakraščius. Ukrainos pajėgos taip pat išlaisvino Serednės gyvenvietę ir įtvirtino joje kontrolę. Informaciją apie pastarosios išlaisvinimą anksčiau antradienį paskelbė Ukrainos stebėsenos projektas „DeepState“.
A.Bileckis teigė, kad kontratakos metu buvo suduotas didelis smūgis Rusijos 20-osios ir 25-osios jungtinių armijų koviniams pajėgumams.
Sunaikino 12 tūkst. dronų
Operacijos metu Rusijos pajėgos neteko apie 1 500 karių, daugiau nei 12 tūkst. dronų ir šimtų šarvuotų transporto priemonių, artilerijos sistemų bei kitų transporto priemonių, išsdėstė vadas.
Ukrainos kariuomenė šią kontrataką pavadino operacija „Vivaldi“, remdamasi italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi kūriniu „Keturi metų laikai“.
„Šiuo metu atviruose šaltiniuose gausu informacijos, kad galutinis operacijos tikslas – pasiekti Juodojo Žerebecio upės krantus. Tačiau mūsų operacija vadinasi „Vivaldi“, o Vivaldis, kaip žinome, turi keturis metų laikus. O tai yra tik pirmasis iš jų. […] Bus gerų naujienų, tačiau kol kas mūsų veiksmai reikalauja tylos“, – nurodė A.Bileckis.
Apie šią operaciją pirmą kartą paskelbta antradienį po pastarųjų savaičių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangos keliuose fronto sektoriuose.
Anksčiau Karo tyrimų instituto ekspertai įvertino, kad Ukrainos pajėgos atkovojo didžiąją dalį teritorijų, kurias Rusija buvo užėmusi nuo 2026 m. kovo mėn., tuo pačiu sėkmingai vykdydamos kontrpuolimo operacijas keliuose sektoriuose.
Pasak analitikų, nuo 2025 m. pabaigos ir per visus 2026 m. Ukrainos pajėgos metė vis didesnį iššūkį Rusijos iniciatyvai mūšio lauke, o tai yra pirmasis tokio pobūdžio ilgalaikis poslinkis nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Ukrainos įvykdyto Kursko puolimo.
Kremlius išdėstė Trumpui, kaip išspręsti JAV problemas: abu pasiūlymai naudingi Rusijai
14:36 Atnaujinta 14:39
Praėjus beveik parai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie tariamą Kyjivo ir Maskvos susitarimą dėl energetinių paliaubų, pasirodė Kremliaus reakcija į tokį pasiūlymą.
Pavadinęs šią iniciatyvą „labai gera idėja“, Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ji bus veiksminga tik tuo atveju, jei bus nutraukti smūgiai prieš Rusijos tanklaivius ir iš dalies panaikintos sankcijos Rusijai.
D.Peskovas pažymėjo, kad Kremliuje „matė prezidento Trumpo pranešimą apie energetines paliaubas“.
„Apskritai, be abejo, manome, kad tai labai gera idėja, gera iniciatyva. Mes palaikome ryšį su amerikiečiais, visada pasisakome už taikius sprendimus“, – tikino Vladimiro Putino atstovas.
T️ačiau jis pridūrė, kad „naftos perdirbimo gamyklų saugaus veikimo užtikrinimas ir naftos produktų gamybos apimčių didinimas neišsprendžia pasaulinių problemų“.
Pagrindine problema jis įvardijo naftos produktų eksportą į pasaulines rinkas.
„Būtina užtikrinti saugią prekybą laivais, naftos tanklaivių plaukiojimą. Kyjivo režimas kol kas nėra linkęs užtikrinti tokio saugumo. Ir jūs žinote, kad kenčia ne tik mūsų naftos tanklaiviai, bet ir kitoms šalims priklausantys laivai“, - dėstė D.Peskovas.
️Antrąja sąlyga, leidžiančia išspręsti naftos tiekimo problemas, Kremliaus atstovas spaudai įvardijo sankcijų panaikinimą.
„Žinoma, reikia panaikinti sankcijas. Tai neteisėti apribojimai pasaulio energijos išteklių tiekimui. Ir tik tada, tik tada pasaulis bus patenkintas, pasaulinės rinkos atsigaus, o kainos nukris“, – reziumavo jis.
Lavrovas netikėtai prakalbo apie derybas: „Turime, ką pasakyti“
13:39 Atnaujinta 14:28
Rusija yra pasirengusi surengti naują derybų raundą, netikėtai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ambasadorių apskritojo stalo diskusijoje dėl padėties Ukrainoje. Jį cituoja propagandinė naujienų agentūra RBK.
Jo teigimu, Kremlius „turi ką pasakyti“ ir, kaip tikino S.Lavrovas, Rusija neva niekada neatsisakė dialogo. Ministras taip pat pridūrė, kad visos anksčiau vykusios derybos tariamai buvo nutrauktos ne Rusijos iniciatyva.
„Mes paaiškinome, kad niekada neatsisakėme derybų. Ir visos tos derybos, kurios vyko, buvo nutrauktos ne mūsų iniciatyva. Todėl, jei mūsų kolegos bus pasirengę, manau, kad jas visiškai įmanoma atnaujinti. Turime ką pasakyti“, – sakė jis.
Ministras taip pat pažėrė kaltinimų JAV metais pratęsus karą prieš Ukrainą, nes ši atseit pasitraukė iš to, ką Rusija vadina „Ankoridžo susitarimais“.
„Jei amerikiečiai nebūtų atsitraukę nuo Ankoridžo susitarimų“ ir Europa nebūtų „atitraukusi“ nuo jų JAV, „jau metus būtume gyvenę be karo“, kalbėjo S.Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas dėstė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos pusė esą nė karto nepakeitė savo pozicijos.
„Esame pasirengę, laikydamiesi šios pozicijos, ieškoti protingų kompromisų, tačiau iš esmės nekeičiame savo uždavinio – užtikrinti mūsų saugumą, neleisti NATO atsirasti prie mūsų sienų ir užtikrinti teisėtas rusų bei rusakalbių žmonių, kurie šiuose kraštuose gyvena šimtmečius, teises, apsaugoti juos nuo nacizmo, militarizacijos ir panašių grėsmių“, – prie tradicinio Kremliaus naratyvo perėjo ministras.
Abu Dabį Rusija laiko prioritetine vieta galimam derybų dėl karo Ukrainoje atnaujinimui, anksčiau nurodė Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pakartotinio susitikimo galimybė buvo aptarta po Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu rugsėjo 5 d. Derybos Kremliuje truko daugiau nei tris valandas. Šalys aptarė, ką amerikiečiai iš tikrųjų gali padaryti, kad karas kuo greičiau baigtųsi.
Kremliaus atstovas spaudai neseniai pareiškė, kad Maskva tikisi naujo trišalio susitikimo, kuriame dalyvautų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.
Tuo tarpu po JAV pasiuntinių vizito Maskvoje S.Lavrovas sakė įžvelgęs „teigiamą signalą“ JAV požiūryje į taikos procesą. Jis pažymėjo, kad Maskvai patiko tai, kad Vašingtonas, tariamai, „atsižvelgia į realijas vietoje“.
Savo ruožtu D.Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos vadovu įvyks tik tada, kai Maskva sutiks užbaigti karą prieš Ukrainą.
Dronas buvo vos už kelių kilometrų nuo Kruonio HAE: kuo svarbi ši elektrinė?
13:38
Į Lietuvos oro erdvę įskridęs ir Kaišiadorių rajone sunaikintas dronas buvo vos kelių kilometrų atstumu nuo svarbaus šalies energetikos objekto – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE). Nors incidentas elektrinės veiklai įtakos neturėjo, iškilo klausimas, kuo svarbi ši elektrinė ir kas būtų, jei dronas, atsitrenktų į ją.
Antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo sunaikintas Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, maždaug 5–6 kilometrų atstumu nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE). Pasak elektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovės Astos Sungailienės, incidentas elektrinės veiklai įtakos neturėjo.
Jos teigimu, elektrinėje gavus geltoną oro pavojaus signalą buvo padidintas darbuotojų budrumas ir, esant reikalui, numatyta judėti į patalpas, kurios yra pritaikytos darbui ir atitinka priedangoms keliamus reikalavimus.
„Geltonas signalas reiškia padidintą budrumą ir primena darbuotojams apie saugumo procedūras bei artimiausias priedangas. Esant raudonam signalui, darbuotojai privalo vykti į numatytas priedangas. Tokios procedūros yra nustatytos visuose „Ignitis gamyba“ valdomuose objektuose“, – 15min sakė ji.
Trumpo specialusis pasiuntinys – Minske: ko atvyko pas Lukašenką
13:13
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as atvyko į Minską, antradienį pranešė nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas „Zerkalo“.
Pranešime sakoma, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka susitiko su J.Coale'u.
Pirmadienį J.Coale'as lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su šalies užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Kaip teigiama Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pranešime, ministras padėkojo JAV prezidentui ir administracijai už nuoseklias pastangas siekiant Baltarusijos politinių kalinių paleidimo, bet atkreipė dėmesį, kad Baltarusija išlieka glaudžiai integruota į Rusijos karinę ir saugumo architektūrą, toliau remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei prisideda prie karinio spaudimo Vakarams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atleido iš pareigų generalinį prokurorą Kravčenką: prieš tai jis kreipėsi su prašymu
13:06
Antradienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė generalinio prokuroro Ruslano Kravčenkos atsistatydinimui iš pareigų. Už atitinkamą sprendimą balsavo 317 parlamentarų.
Prieš balsavimą dėl jo atsistatydinimo klausimo R.Kravčenka kreipėsi į Aukščiausiąją Radą su prašymu.
„Esu dėkingas Aukščiausiajai Tarybai už pasitikėjimą ir su pagarba priimsiu bet kokį jos sprendimą dėl mano šiandieninio atleidimo. Tačiau tai turi būti būtent parlamento sprendimas – ne prezidento įsakymas, ne parlamento „vadovo“ prašymas, ne isteriškas kovos su korupcija institucijų vadovų, kurie patys ar kurių artimiausia aplinka yra įtraukti į korumpuotus veiksmus, reikalavimas, ir tuo labiau ne jų organizuoto politinio ir žiniasklaidos spaudimo, kurį matome šiandien, rezultatas“, – „Telegram“ kanale pareiškė generalinio prokuroro pareigas ėjęs R.Kravčenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Patruševas pagrasino Lenkijai: „Ji būtų nušluota per 2–3 dienas“
12:50
Jei Lenkija stotų į karą su Rusija, Maskva „panaudotų visą turimą pajėgų ir priemonių arsenalą, o Lenkijos valstybė nustotų egzistuoti per dvi ar tris dienas“. Tai interviu laikraščio „Argumenty i fakty“ svetainei pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas.
N.Patruševas citavo Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio teiginius, esą Lenkija nugalėtų Rusiją kariniame konflikte. V.Putino patarėjo nuomone, R.Sikorskio Rusijos karinės galios vertinimas yra „mėgėjiškas“.
Maskva sureagavo jautriai
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija atvers oro erdvę Prancūzijos branduolinei aviacijai
12:04
Estija pradėjo derybas su Prancūzija dėl dalyvavimo jos iniciatyvoje stiprinant branduolinį atgrasymą, agentūrai AFP pranešė šalies premjeras Kristenas Michalas, informuoja transliuotojas ERR. Estijos ministras pirmininkas priminė, kad Baltijos šalis jau yra po NATO „branduoliniu skėčiu“.
Kartu Prancūzija prisideda prie Estijos saugumo, jos teritorijoje dislokuodama savo karius. „Todėl, jei atsiras galimybė pagilinti bendradarbiavimą branduolinėje srityje, greičiausiai būtent taip ir nutiks“, – sakė K. Michalas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad prisijungimas prie šios iniciatyvos reikalauja tam tikro šalies pasirengimo lygio. Prancūzijos ambasadorius Estijoje Alexandre’as Escorcia patvirtino, kad šalys aptaria šį ir kitus bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus.
Apie tai jau paskelbė Suomija
Rugsėjo 14 d. apie prisijungimą prie Prancūzijos iniciatyvos paskelbė Suomija. Suomijos gynybos ministerija patikslino, kad bendradarbiavimas apims konsultacijas dėl branduolinės doktrinos, pratybas bei Prancūzijos strateginių karinių oro pajėgų buvimą šalyje.
Anksčiau analogiškus sprendimus priėmė Norvegija, Švedija ir Danija.
Priešakinio branduolinio atgrasymo iniciatyvą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė kovą, vykstant karui Ukrainoje ir diskusijoms dėl JAV saugumo garantijų. Ji numato laikiną branduolinį ginklą galinčių nešti naikintuvų „Rafale“ dislokavimą, sąjungininkų oro erdvės bei karinių bazių naudojimą, taip pat lėktuvų papildymą degalais ore.
Kontroliuos Prancūzijos prezidentas
Prancūzijos branduolinio arsenalo kontrolė išliks išimtinai Prancūzijos prezidento rankose, jis taip pat priims sprendimą dėl jo panaudojimo.
Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, turinti nuosavą branduolinį ginklą. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, jos arsenalą sudaro 280 naudoti parengtų kovinių galvučių, rašo „The Moscow Times“.
Po Rusijos fregatos šūvių į sraigtasparnį – Danijos reakcija
11:28
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pasmerkė incidentą, kai iš Rusijos fregatos buvo paleistos dvi signalinės raketos į danų sraigtasparnį.
Fregata Baltijos jūroje pirmadienį paleido signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį.
„Neapgalvotas Rusijos elgesys Danijos kariškių atžvilgiu per vakarykštį įprastą skrydį. Rusijos veiksmais siekiama įbauginti ir suskaldyti. Jiems nepavyks. Mes nesvyruosime“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M.Frederiksen.
„Vienas iš oro pajėgų sraigtasparnių „Fennec“ šiandien buvo apšaudytas signalinėmis raketomis per įprastą Rusijos fregatos, buvusios tarptautiniuose vandenyse netoli Gedserio, fotografavimo operaciją“, – vėlai pirmadienį išplatintame pranešime nurodė ginkluotosios pajėgos.
Fregata paleido „dvi signalines raketas sraigtasparnio link“ ir „viena iš raketų praskriejo nedideliu atstumu nuo sraigtasparnio“, sakoma pranešime.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas antradienį pareiškė, kad incidentas yra visiškai nepriimtinas.
„Rusija palaipsniui plečia ribas to, ką laiko priimtinu elgesiu, – įspėjo jis. – Su tuo negalime taikstytis.“
„Todėl Rusijos ambasadorius buvo iškviestas pokalbiui apie šį incidentą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Iš Sočio į Maskvą: dėl Putino sunerimusi saugumo tarnyba nurodė imtis veiksmų
11:18
Kasmetinė Tarptautinio diskusijų klubo Valdajaus konferencija, kurioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dalijasi savo požiūriu į pasaulinę politiką ir pasaulio tvarką, buvo perkelta iš Sočio į Maskvos apylinkes dėl grėsmės, kurią kelia Ukrainos dronų atakos, laikraščiui „Financial Times“ pranešė keturi su situacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, pakeisti renginio vietą primygtinai reikalavo Rusijos prezidento saugumo tarnyba. Kaip pažymima, iš pradžių 120 forumo svečių buvo pakviesti į Sočį, tačiau rugpjūtį jiems buvo pranešta apie pasikeitusią renginio vietą.
Pirmadienį Valdajaus klubas oficialiai pranešė, kad šiais metais konferencija vyks nuo rugsėjo 28 d. iki spalio 1 d. Maskvos srityje. Numatyta renginio tema: „Atsakomybė už ateitį: galimybių ribos ar beribės galimybės?“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir konferencijos organizatoriai neatsakė į „Financial Times“ užklausas dėl forumo perkėlimo iš Sočio į Maskvos sritį priežasčių.
Kaip pažymėjo laikraštis, toks sprendimas rodo Kremliaus susirūpinimą, kad V.Putinas pats gali tapti Ukrainos dronų atakos taikiniu.
Be kita to, Kremliaus vadovas nesilankė Sočyje nuo praėjusių metų, kai vyko ši konferencija, pasibaigusi spalio pradžioje.
Per tą laika Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino savo smūgius objektams Krasnodaro krašte. Rugpjūčio 9 d. ukrainiečių dronai atakavo priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ pozicijai Gelendžike, netoli vadinamųjų „Putino rūmų“.
Rugsėjo 4 d. smūgio sulaukė oro gynybos kompleksas „S-300“ arba „S-400“ netoli Siriuso gyvenvietės, esančios už keliasdešimt kilometrų nuo V.Putino rezidencijos „Bočarov Ručej“.
Anksčiau V.Putinas savo rezidencijoje Sočyje lankydavosi keliasdešimt kartų per metus. Kaip yra rašęs „Financial Times“, ten Rusijos vadovas švęsdavo savo ir dviejų savo sūnų motinos, buvusios gimnastės Alinos Kabajevos, gimtadienius.
Apskaičiuota, kad paskutiniais metais iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą V.Putinas Sočyje lankėsi 24 kartus. Tačiau 2024 ir 2025 metais jis surengė tik po dvi keliones. Nuo 2025 m. spalio jis iš viso praktiškai nekeliavo po Rusijos regionus ir lankėsi miestuose už Uralo, kur beveik nepasiekia Ukrainos dronai.
