Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina pradėjo naują Krymo izoliacijos etapą
11:35
Ukrainos kampanija, skirta izoliuoti okupuotą Krymą, perėjo į naują etapą. Dabar pagrindiniu taikiniu tapo Rusijos tanklaiviai, jūra tiekiantys kurą į pusiasalį, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Naujausioje ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai degalus gabenantiems tanklaiviams liudija apie naują Krymo izoliacijos kampanijos etapą.
Pasak analitikų, Ukraina labai greitai prisitaikė prie to, kad Rusija sukoncentravo savo pastangas užtikrinti kurą pusiasaliui jūros keliais.
Taktikos pasikeitimo priežastis – sausumos logistika. Nuolatiniai Ukrainos vidutinio ir tolimojo nuotolio smūgiai sausumos tiekimo maršrutams nukirto įprastus logistikus kanalus tarp Rusijos, okupuotų Ukrainos teritorijų ir aneksuoto Krymo.
Tai privertė Rusiją persvarstyti savo strategiją ir kliautis degalų tiekimu jūra, taip siekiant išspręsti kasdien gilėjančią kuro krizę Kryme.
Naują Krymo izoliacijos etapą patvirtina Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio bene kasdien skelbiami pranešimai apie sėkmingus smūgius Rusijos tanklaiviams.
Liepos 9 d. naktį ukrainiečiai Azovo jūros vandenyse atakavo 12 naujų Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, vieną laivą-vilkiką ir vieną Rusijos sausakrūvį laivą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos beiločių sistemų pajėgų vadas R.Brovdis ketvirtadienį savo „Telegram“ žinutėje paskelbė, kad per 96 valandas iš viso buvo atakuoti 35 tanklaiviai, sausakrūviai laivai ir specialiosios plaukiojančios priemonės.
Kaip rašoma Karo tyrimų instituto ataskaitoje, tariamai aktyvią tarnybą einantis Rusijos generolas liepos 6 d. Rusijos propagandiniam žurnalistui Dmitrijui Kolezevui sakė, kad Rusija negali veiksmingai atremti Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių.
Priežastis – 2024 m. sprendimas, kai Rusijos generalinis štabas išformavo Krymo gynybos grupę dėl karinės jūrų technikos trūkumo pusiasaliui apginti.
Ekspertai vertina, kad intensyvūs smūgiai degalus gabenantiems tanklaiviams ir toliau trukdys Rusijai užtikrinti alternatyvius logistikos maršrutus bei transportuoti degalus tarp Rusijos ir okupuoto Krymo.
Padėtis Kryme
Naujienų portalas „The Moscow Times“ ketvirtadienį pranešė, kad okupuotame Kryme jau ketvirtą parą nepavyksta atkurti elektros tiekimo, kuris buvo sutrikdytas dėl Ukrainos smūgių.
Armianske, Džankojuje, Krasnoperekopske ir jų rajonuose visiškai nėra elektros, ketvirtadienį pranešė „Krymenergo“.
Su elektros tiekimo problemomis susiduria 18 iš 29 pusiasalio miestų ir rajonų. „Krymenergo“ paaiškino, kad ilgai trunkantis elektros tiekimo nutraukimas susijęs su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiais į energetikos infrastruktūros objektus, ir patikino, kad atstatymo darbai vyksta visą parą.
Ukrainos bepiločių sistemų vadas R.Brovdis nurodė, kad iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. pusiasalyje buvo smogta 50 energetikos objektų.
Okupuoto pusiasalio gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad negali nusipirkti maisto produktų, susisiekti su artimaisiais ir negauna teisingos informacijos apie padėtį, tuo tarpu pareigūnai ragina pasitikėti tik oficialiais pranešimais.
„Kerčėje kiekvieną naktį vyksta apšaudymai ir griaunami namai, o naujienose apie tai nerašoma. Žmonės jau pavargo gyventi nuolatinėje įtampoje, baimė tapo kasdienybės dalimi“, – pažymėjo viena iš gyventojų, kurią cituoja „The Moscow Times“.
Putino reitingai ritasi žemyn
11:57
Gyventojų pritarimas Rusijos prezidento veiklai ir pasitikėjimas Vladimiru Putinu sumažėjo antrą savaitę iš eilės, rodo valstybinio viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM tyrimo duomenys. Tai įvyko besiplečiančios degalų krizės fone: benzino trūkumas pirmą kartą tapo pagrindine savaitės tema rusams, rodo apklausų bendrovės FOM apklausa.
Birželio 29 d. – liepos 5 d. atliktoje apklausoje 66 proc. respondentų teigė pritarią Rusijos vadovo veiklai. Tai yra 0,9 procentinio punkto mažiau nei tyrime, kuris buvo atliktas savaitę anksčiau. V.Putinu pasitiki 72,3 proc. respondentų – tai yra 1 procentiniu punktu mažiau nei savaitę anksčiau, rašo portalas „Agentstvo“.
Abu rodikliai mažėja jau dvi savaites iš eilės. Veiklos vertinimas per šį laikotarpį sumažėjo 4,4 procentinio punkto – nuo 70,4 proc., o pasitikėjimas – taip pat 4,4 procentinio punkto, tačiau nuo 76,7 proc.
Nepasitenkinimo lygis ️prezidento veikla per savaitę išaugo 1,2 procentinio punkto iki 22,5 proc., o nepasitikėjimo V.Putinu lygis – 0,7 procentinio punkto iki 22,8 proc.
Tačiau abu rodikliai dar nepasiekė karo laikotarpio minimumų, užfiksuotų balandžio viduryje dėl interneto blokavimų (tuomet pritarimas nukrito iki 65,6 proc., pasitikėjimas – iki 71 proc.).
Pasitikėjimo prezidentu mažėjimą fiksuoja ir su Kremliumi bendradarbiaujantis fondas FOM. Remiantis liepos 3–5 d. atlikto tyrimo duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais – nuo 71 proc. iki 69 proc. Tuo tarpu FOM užfiksavo V.Putino, kaip prezidento, veiklos vertinimo augimą – nuo 70 proc. iki 71 proc.
Reitingų kritimo priežastis
Remiantis FOM duomenimis, daugumai rusų savaitės įvykiu tapo benzino trūkumas ir jo kainos kilimas. Šią temą paminėjo 20 proc. apklaustųjų. Palyginimui, „speciąliąją karinę operaciją apskritai“ kaip savaitės įvykį nurodė 18 proc. respondentų, o Rusijos teritorijų apšaudymus – 12 proc.
Dar praėjusią savaitę, remiantis FOM duomenimis, tiek apšaudymai Rusijoje (19 proc.), tiek „specialioji karinė operacija apskritai“ (15 proc.) tebebuvo pagrindiniai įvykiai rusams, o benzino trūkumą paminėjo tik 14 proc. apklaustųjų.
Į benzino trūkumą sureagavo ir Putinas
Birželio 28 d. Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai sureagavo į degalų krizę Rusijoje. Tuomet jis surengė susitikimą su vyriausybe, kurio metu pareiškė, kad degalų atsargos šalyje yra normalios ir netgi kyla perteklių rizika.
Tuo pačiu metu jis davė interviu Kremliaus artimiausiajam spaudos ratui priklausančiam žurnalistui Pavelui Zarubinui, kuriame papasakojo, kad ketina išspręsti benzino trūkumo problemą, pagaminant pakankamą kiekį priešlėktuvinės gynybos sistemų, importuojant benziną ir paspartinant remonto darbus.
Po to, liepos 8 d., jis surengė dar vieną susitikimą su vyriausybe, skirtą degalų problemoms aptarti. Jo metu V.Putinas pareiškė, kad „Rusijos energetikos sistemos atsargos yra labai didelės – vienos iš didžiausių pasaulyje“, paragino „organizuoti darbą kartu su vertikaliai integruotomis įmonėmis“ ir įdiegti mini naftos perdirbimo gamyklas, primena, „Agentstvo“.
„Padek NATO visureigį Lietuvoje“: kaip „Telegram“ ieškoma diversantų ir kiek žadama sumokėti
11:42
Nuo 2026 m. pradžios „Telegram“ platformoje pasirodė dešimtys milijonų beveik identiškų skelbimų, kuriuose už paprastą darbą žadamas geras atlygis. Leidinio „Vot Tak“ tyrimas rodo, kad iš tiesų žmonės buvo verbuojami diversiniams aktams vykdyti – nuo transporto priemonių padegimo Ukrainoje iki žvalgybinės informacijos rinkimo ir išpuolių Europos Sąjungos šalyse.
Remiantis „Vot Tak“ duomenimis, „Telegram“ tapo masinės verbavimo kampanijos platforma.
Vien tik 2026 m. platformoje buvo paskelbta daugiau nei 20 milijonų skelbimų, kuriuose kalbama apie raginimus vykdyti diversijas.
Nors didžioji dalis skelbimų platinama rusų ir ukrainiečių bendruomenėse, ta pati schema panaudota daugiau nei 20-yje šalių: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Tailande, JAV, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur.
Pavyzdžiui, vos per vieną dieną gegužės mėnesį „Telegram“ platformoje pasirodė apie 10 tūkst. vienodų darbo skelbimų. Visi jie vedė pas tą patį vartotoją, vardu Jan Pol. Buvo žadamas lankstus darbo grafikas, paprastos techninės užduotys ir laiku mokamas atlygis.
„Darbas yra neteisėtas. Sakyčiau net, kad pogrindinis. Bet atlygis geras. Aš atsiųsiu instrukciją, tu pats galėsi pasirinkti, kokį darbą atlikti“, – tokius pažadus išgirdo susidomėjusieji.
Toliau pateiktose instrukcijose buvo duoti konkretūs nurodymai dėl įvairių padegimų organizavimo Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas nutiko: kodėl Rusija nebepuola tam tikromis kryptimis
10:56
Rusijos kariuomenė bandė surengti didelio masto puolimą, tačiau iš esmės nesugebėjo pasiekti nė vieno iš užsibrėžtų tikslų. Tuo tarpu priešas turėjo beveik dvigubą pranašumą tiek karių skaičiumi, tiek technika.
Apie tai penktadienį, liepos 10 d., paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, apibendrindamas 2026 m. pirmojo pusmečio rezultatus.
„Jei anksčiau Rusijos armija vykdė aktyvius puolimo veiksmus 13 operatyvinių krypčių, tai dabar tokių krypčių liko ne daugiau kaip šešios–septynios“, – pabrėžė jis.
O.Syrskis pareiškė, kad Ukrainos gynėjai tęsia gynybinę operaciją, o kai kuriose kryptyse vykdo aktyvius veiksmus ir išlaiko operatyvinę iniciatyvą.
Šiuo metu, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado, ukrainiečių puolamųjų veiksmų ir rusų veiksmų santykis yra maždaug 40 prie 60.
„Būtent dėl aktyvių gynybos pajėgų veiksmų 2026 m. pirmąjį pusmetį Rusijos kariuomenės žengimo tempai sumažėjo daugiau nei perpus“, – pranešė O.Syrskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad vidutiniai mėnesiniai Rusijos nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudaro apie 32 tūkstančius karių.
O.Syrskis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgyvendina Rusijos sekinimo strategiją. Jo teigimu, pagal žengimo į priekį tempą abi pusės faktiškai priartėjo prie lygybės.
Išlieka tendencija, kad didėja santykis tarp teritorijos, kurią išlaisvina Ukrainos pajėgos, ir tų ruožų, kuriuose priešui pavyksta žengti į priekį, – pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.
Portalas „New Voice“ priminė, kad liepos 7 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pareiškė, jog, nepaisant didelių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimų ir pranašumo prieš priešą parengties lygiu, kol kas per anksti kalbėti apie esminį karo posūkį.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, liepos 10 d. ryte Rusija per pastarąją parą karo metu neteko apie 1 460 karių. Bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai sudaro apytikriai 1 416 280 karių – žuvusių ir sužeistų.
Zelenskis: Ukraina ir Lenkija supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją
10:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu, pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai.
„Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis.
Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.
V. Zelenskis nurodė, kad istoriniai klausimai buvo viena iš susitikimo temų. Jis pridūrė, kad „turime būti konstruktyvūs ir taktiški, kad nepakenktume svarbiems draugiškiems kaimyniniams Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.
Pasak V. Zelenskio, kita susitikimo tema buvo saugumas. Jis pabrėžė, kad abi pusės supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją.
V. Zelenskis daugiau nei valandą trukusį susitikimą apibūdino kaip svarbų ir būtiną. Jis pabrėžė, kad abiem pusėms labai svarbu išsaugoti tarpusavio supratimą bei paramą ir veikti kartu.
„Stiprūs santykiai yra tai, ko reikia mūsų šalims. Sutarėme, kad tęsime šį dialogą“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkijos prezidentas po susitikimo teigė, kad Lenkija ir Ukraina vienodai vertina grėsmes nepriklausomybei, ir patvirtino, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme abiem šalims.
K. Nawrockis pripažino, kad jiems nepavyko išspręsti istorinių klausimų, tačiau pridūrė, jog nesitikėjo, kad pavyks sureguliuoti juos visus.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos sukilėlių armija (UPA) bei jos simbolika yra „nediskutuotini dalykai“, kaip ir lenkų tautos emocijos dėl Voluinės žudynių.
Prezidento V. Zelenskio dekretas, kuriuo vienas karinis dalinys pavadintas prieštaringai vertinamos UPA vardu, sulaukė didelės Lenkijos pareigūnų kritikos.
K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, 2023 metais įteiktą Ukrainos prezidentui už indėlį gilinant draugiškus dvišalius santykius.
Gegužės 27 dieną V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu, teigdamas, kad tai pastanga atkurti nacionalines karines tradicijas ir įvertinti puikų dalinio tarnavimą ginant Ukrainos nepriklausomybę.
Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) klausimas išlieka vienu giliausių istorinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, šalims laikantis kardinaliai skirtingų požiūrių į šį karo meto nacionalistinį judėjimą.
Lenkija laiko UPA atsakinga už žiaurias lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais. Ukrainoje ši grupė plačiai vertinama kaip nacionalistinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę prieš sovietų valdžią.
1943–1945 metais UPA sistemingai nužudė nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje. Žudynės pasiekė kulminaciją per „Kruvinąjį sekmadienį“ vykdytus kaimų užpuolimus 1943 metų liepos 11 dieną.
Ukraina į Rusiją paleido bent 376 dronus: ši gamykla degė 17 kartą
09:49
Rusija penktadienį pranešė, kad naktį visoje šalyje sunaikino 376 Ukrainos dronus, o keliuose naftos objektuose kilo gaisrai.
Rusijos oro gynybos daliniai perėmė dronus įvairiuose regionuose, įskaitant sostinės, socialiniame tinkle „X“ pranešė šalies Gynybos ministerija.
Skelbiama, kad Ukrainos dronai atakavo Krasnodaro kraštą ir Rostovo sritį. Kaip pranešė regiono operatyvinis štabas, Kubanėje buvo smogta Ilskio naftos perdirbimo gamyklai – vieną iš didžiausių Rusijos pietuose, kurios pajėgumai siekia apie 6,6 mln. tonų naftos per metus.
Valdžios institucijos pranešė, kad objekte „dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras“. Gaisro vaizdus skelbia Ukrainos televizijos kanalai.
Kaip rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tai jau mažiausiai 17-as kartas, kai Ilskio naftos perdirbimo gamykla tapo Ukrainos smūgių taikiniu. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, pastarąjį kartą gamykla buvo užpulta birželio 2 dieną.
Be to, pasak Rusijos valdžios institucijų, dronų fragmentai nukrito ant „vienos iš įmonių“ ir privačiojo namo Severskajos gyvenvietėje.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Taganrogas, Rostovo sritis, taip pat sulaukė Ukrainos dronų smūgio. Po jo užsidegė UAB „Kurgannefteprodukt“ uosto terminalas.
Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi miesto valdžia, rašo, kad prasidėjo evakuacija „iš ekstremalios situacijos zonos po dronų atakos“.
Azove taip pat buvo atakuota viena iš naftos bazių. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, objekte, kuris buvo apsaugotas nuo dronų tinklu, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, užsidegė naftos bazė „DonTerminal“.
Taip pat, kaip teigia stebėsenos kanalas „Exilenova+“, buvo užpulta UAB „Azovo optikos ir mechanikos gamykla“. Ši įmonė specializuojasi gaminant optines-elektronines, radarų ir didelio tikslumo sistemas, įskaitant taikiklius, tolimačius, šiluminius vaizdo įrenginius ir ugnies valdymo sistemas, naudojamas Rusijos orlaiviuose, šarvuočiuose ir kariniuose laivuose, taip pat elektroninius komponentus raketoms.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Azove buvo pataikyta į „du naftos produktų saugojimo objektus“. Juose kilo gaisrai. Preliminariais duomenimis, niekas nenukentėjo. Be to, jo teigimu, „šiuo metu gesinamas gaisras jūrų uosto teritorijoje“ Taganroge.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį po pasikartojančių Ukrainos smūgių pripažino, kad šalis susiduria su degalų trūkumu.
Kyjivas šiuos išpuolius vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.
Lavrovas prakalbo apie Vladimiro Putino planus dėl Ukrainos
09:32
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą Mozambike pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Tuomet jis iš esmės kalbėjo apie visišką Kyjivo kapituliaciją.
„Prezidentas aiškiai patvirtino, kad mes toliau sieksime tikslų, kurie buvo iškelti dar 2024 m. birželio mėn. per Vladimiro Putino kalbą Užsienio reikalų ministerijoje“, – pažymėjo Rusijos diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje su Mozambiko užsienio reikalų ministre Maria Lucas.
2024 m. per kalbą, kurią paminėjo S.Lavrovas, V.Putinas reikalavo išvesti Ukrainos kariuomenę iš visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, kurių Rusija nesugebėjo užimti, pripažinti šiuos regionus ir Krymą Rusijos dalimi, atsisakyti Ukrainos narystės NATO, taip pat „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
Kremliaus šeimininkas tikino, kad įvykdžius šias sąlygas, jis „nedelsdamas“ duos įsakymą nutraukti ugnį.
S.Lavrovas taip pat pasinaudojo proga apkaltinti Vakarų šalis tuo, kad jos, „imituodamos pasirengimą deryboms“, perėjo prie atvirų ultimatumų Rusijai.
Pasak jo, visus anksčiau pasiektus susitarimus – 2014 m., 2015 m., 2019 m. ir net 2022 m. – sugriovė pats Vakarų pasaulis, todėl Maskvos „geranoriškumo ir vilčių atsargos“ „galutinai išseko“.
Ministras pabrėžė, kad Rusija daugiau nebetikės Vakarų garantijomis.
2024 m. birželį V.Putinas, be Ukrainos kapituliacijos, taip pat reikalavo panaikinti visas Vakarų sankcijas Rusijai ir grasino, kad, jei Kyjivas ir Vakarai atsisakys šių sąlygų, „realybė vietoje keisis, o derybų sąlygos bus kitokios“.
Kaip ketvirtadienį skelbė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais, V.Putinas greičiausiai imsis karo veiksmų eskalacijos, nepaisydamas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo raginimų siekti taikos ir savo patarėjų rekomendacijų sustabdyti karą palei fronto liniją.
Vieno iš pašnekovų teigimu, Rusijos vadovas nepamiršo savo troškimo pilnai okupuoti Donbasą, nepaisant to, kad Rusijos puolimo tempai smarkiai sulėtėjo, o 2026 m. Rusija net prarado užkariautą teritoriją.
Tolimojo nuotolio smūgiai, kuriuos suduoda Ukrainos dronai, jau pasiekia taikinius už Uralo ir sukėlė didžiausią istorijoje degalų krizę Rusijoje. Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, net tai nepakeitė V.Putino užmojų.
Donbaso užėmimą jis laiko „principo klausimu“, nurodė vienas iš „Reuters“ šaltinių, reguliariai susitinkantis su V.Putinu. Kito šaltinio teigimu, eskalacija tikėtina artimiausiais mėnesiais.
Analitikas išskyrė papildomas sąlygas: Trumpo pažadas Ukrainai siutina Kremlių
08:59
JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas suteikti Ukrainai „Patriot“ priešlėktuvinių raketų gamybos licenciją pakeis jėgų pusiausvyrą dešimtmečiams, komentare leidiniui „Postimees“ sakė saugumo ekspertas Erkki Koortas.
Amerikos lyderis D.Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – pareiškė D.Trumpas Ukrainos vadovui.
Analitikas komentare „Postimees“ išskyrė esmines sąlygas, kurias išpildžius jėgų pusiausvyra pakryps į Ukrainos pusę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas signalas iš Lenkijos: įvardijo, ko nori iš Ukrainos už naikintuvus
08:57
Nors Varšuva šį mėnesį pareiškė, kad „MiG-29“ naikintuvus, kuriuos planavo perduoti Ukrainai, išims iš rikiuotės ir sustabdys jų eksploataciją, panašu, jog Lenkija vėl pakeitė nuomonę.
Kaip rašo naujienų agentūra PAP, Ukraina ir Lenkija atnaujino derybas dėl kovinių lėktuvų perdavimo sąlygų. Tačiau Varšuva mainais nori bepiločių orlaivių technologijų.
Lenkijos pusė pažymėjo matanti dideles galimybes, kad šis procesas baigsis teigiamu rezultatu.
Šalies gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad šiuo metu svarstomas aiškus ir konkretus pasiūlymas – „MiG-29“ naikintuvai už bepilotes technologijas.
Pasak jo, Ukrainos pusė iš pradžių sutiko su tokiu pasiūlymu, vėliau paprašė laiko apsvarstyti, o dabar vėl grįžo prie aktyvių derybų.
„Dabar jie vėl veda derybas – ir tai gerai. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus sėkmingai įgyvendintas“, – pabrėžė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas.
Mėnesio pradžioje W.Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad klausimas dėl „MiG-29“ naikintuvų perdavimo Ukrainai vis dar lieka neišspręstas, nors Lenkijos pusė gavo atitinkamą oficialų prašymą iš Kyjivo.
Prieš tai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lenkija gali apskritai nurašyti šiuos naikintuvus, užuot juos perdavusi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Buvo pranešta, kad orlaivius nuo pat pradžių planuota iškeisti į Ukrainos bepilotes technologijas, tačiau Varšuva pareiškė, jog Ukrainos pusė nesilaikė sąlygų, ir nusprendė palaipsniui pašalinti šią techniką iš eksploatacijos.
Lenkija dar birželio mėnesį sustabdė likusių savo naikintuvų „MiG-29“ perdavimo procesą. Tuomet Lenkijos valdžia šį sprendimą aiškino tuo, kad laukia, kol Kyjivas išspręs tam tikrus techninius ir politinius klausimus.
„Der Spiegel“: Rusija ir Kinija sukūrė šešėlinį aljansą ir bendrai ruošiasi pasauliniam karui
08:44
Rusija ir Kinija gilina karinį bendradarbiavimą Ukrainos karo fone, pavyzdžiui, bendrai dirbdamos ties Amerikos palydovinio ryšio „Starlink“ neutralizavimu. Apie tai, remdamasis kelis mėnesius trukusio tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Autorių žinioje atsidūrė vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos bei Pekino gynybos projektus.
Kaip teigiama publikacijoje, vienu iš pagrindinių epizodų tapo slaptas Rusijos ir Kinijos karinių technologijų forumo posėdis, kuris įvyko 2024 metų gruodžio 10 dieną Jekaterinburge. Į susitikimą atvyko apie 80 aukšto rango pareigūnų, kariškių ir abiejų šalių gynybos pramonės atstovų. Dalyviams netgi buvo įvestas specialus aprangos kodas, o visa forumo medžiaga buvo griežtai slapta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ministras pasmerkė Olimpinio komiteto sprendimą
08:06
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo sušvelninti apribojimus Rusijos sportininkams laikas buvo „ypač ciniškas“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Ukrainos sporto ministras.
TOK antradienį atvėrė kelią Rusijos sportininkams varžytis 2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse, nepaisant besitęsiančios Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nuo 2022 metų vasario žuvo šimtai tūkstančių Ukrainos karių ir dešimtys tūkstančių civilių, įskaitant kelis šimtus sportininkų bei trenerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
