Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Grįžusį iš karo sportiniu „Lamborghini“ nuskynė Rusijos milijardieriaus sūnus
17:34
Rugpjūčio 11 d. Rusijos Jekaterinburgo mieste „Lamborghini“, priklausantis milijardieriaus „Russkaja mednaja kompanija“ savininko Igorio Altuškino sūnui, įsirėžė į gyvenamąjį namą ir partrenkė karo Ukrainoje dalyvį, skelbia kanalas „Baza“.
Rusijos Sverdlovsko srities Valstybinė automobilių inspekcija pranešė, kad vairuotojas nesugebėjo suvaldyti automobilio. Inspekcijos duomenimis, per avariją nukentėjo vienas pėsčiasis, o vairuotojas taip pat patyrė traumų.
Portalo E1 duomenimis, „Lamborghini“ priklauso Igorio Altuškino sūnui Davidui Altuškinui. Automobilio savininkas yra gavęs 16 baudų už greičio viršijimą.
Avarijos metu namo prieangyje stovėjo du vyrai. Vienas iš jų – 23-metis Timuras Chalilovas – neseniai grįžo iš karo ir judėjo ramentais. T.Chalilovas patyrė daugybinių lūžių ir galvos smegenų traumą. Jis buvo skubiai hospitalizuotas ir operuotas.
Kanalas „Ostorožno, novosti“ skelbia, kad 2025 m. pavasarį T.Chalilovas buvo suimtas, jam pareikšti kaltinimai dėl Samaros gyventojo pagrobimo. Po arešto jis pasirašė kontraktą su Rusijos gynybos ministerija ir išvyko į karą.
Kuo garsėja jo tėvas
Igoris Altuškinas yra pagrindinis „Russkaja mednaja kompanija“ akcininkas, kurio turtas siekia beveik 5 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė yra tarp trijų didžiausių vario gamintojų šalyje. I.Altuškinas taip pat žinomas kaip stambus Rusijos Stačiatikių Bažnyčios rėmėjas.
Milijardierius garsėja ir meile brangiems automobiliams. 2022 m. interviu jis pasakojo, kad kasdieniame gyvenime važinėja „Mercedes-Benz Gelandewagen“, o savaitgaliais – „Lamborghini“, kurią vadino „automobiliu malonumui“. Anksčiau jo sportinis BMW M8 buvo apgadintas ekstremalaus vairavimo ant ledo metu.
„Nauja era“: Vokietija skelbia žvalgybos tarnybų reformą
16:12
Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino esminę šalies žvalgybos tarnybų pertvarką, kurią įgyvendinus joms bus suteikti nauji plataus masto įgaliojimai vykdyti slaptąsias operacijas ir imtis veiksmų prieš užsienio grėsmes.
Vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas paskelbė apie „naują erą“, atsiveriančią Vokietijos slaptosioms tarnyboms, kurių veikla iki šiol buvo daugiausia sutelkta į žvalgybos informacijos rinkimą.
Įgyvendinus reformas, kurios prieš įsigaliojimą kitų metų pradžioje dar turi būti patvirtintos parlamente, tarnyboms bus suteikta daugiau laisvės vykdyti nemirtinas operacijas, pavyzdžiui, įsilaužti į priešo serverius ar vykdyti sabotažą.
Kanclerio Friedricho Merzo koalicija teigia, kad galingesnės žvalgybos tarnybos yra būtinos siekiant atremti grėsmes, kurias kelia priešiškos užsienio valstybės, teroristų grupuotės ir kibernetiniai nusikaltėliai.
Vokietijos pareigūnai kaltina Maskvą vykdant „hibridinę“ sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos kampaniją prieš šalį, kuri yra viena iš didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų kare su Rusija.
„Esame pačiame sūkuryje hibridinio konflikto ne tik su Rusija, bet ir su kitais veikėjais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas.
Jis teigė, kad Vokietija dėl savo atsargaus požiūrio „atsilieka“ ir negali tinkamai prisidėti prie Europos saugumo.
Siekdamas pabrėžti pokyčių žvalgybos tarnybose svarbą, M. Henrichmannas paminėjo keletą neseniai įvykusių incidentų, įskaitant Leipcigo oro uoste praėjusią savaitę aptiktą droną su sprogmenimis.
„Susiduriame su priešais, kurie žaidžia visiškai nesilaikydami jokių taisyklių, – sakė jis. – Jie visiškai nepaiso teisės ir tvarkos. Jų tikslas – ne tik daryti spaudimą Vakarams, Europos Sąjungai (ES) ir Vokietijai, bet, idealiu atveju, jas parklupdyti.“
Iranas numušė JAV naikintuvą F-15: panaudojo Ukrainos taktiką
15:35
Balandį Iranui pavyko numušti naikintuvą F-15, panaudojus dronų spiečių taktiką. Irano pajėgos bepiločius orlaivius dislokavo JAV aviacijos veiksmų zonoje, pasinaudodamos karo Ukrainoje patirtimi. Apie tai, remdamasis neįvardytu aukšto rango JAV kariuomenės atstovu, rašo laikraštis „The New York Times“.
Iranas virš pietinės šalies dalies mobiliuoju priešlėktuvinės gynybos kompleksu numušė amerikiečių naikintuvą F-15E. Abu įgulos nariai – pilotas ir ginkluotės sistemų operatorius – katapultavosi. Pilotas netrukus buvo išgelbėtas, o kitas įgulos narys beveik dvi paras slapstėsi nuo iraniečių, kol jį išvadavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
Leidinio šaltinių teigimu, Iranas dronų spiečių sutelkė rajone, į kurį įskrido amerikiečių naikintuvai. Per pokalbį su Pentagono atstovais įgula papasakojo, kad lėktuvo įspėjimo ir gynybos sistema grėsmę užfiksavo likus vos maždaug 0,5 sekundės iki tol, kol iraniečių raketa pataikė į orlaivį.
JAV kariškiai padarė išvadą, kad bepiločiai orlaiviai Irano vadams perdavė naikintuvo GPS koordinates, greitį ir judėjimo kryptį, o tai padėjo Iranui nutaikyti ginkluotę į lėktuvą, pranešė šaltinis.
Kaip elgėsi Trumpas
Netrukus po naikintuvo sudužimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie kovos veiksmų „pertrauką“. Dviejų karinių pareigūnų teigimu, JAV kariuomenei prireikė laiko prisitaikyti prie naujos Irano taktikos.
Anksčiau televizijos kanalas CNN pranešė, kad specialiųjų pajėgų išgelbėtas amerikiečių naikintuvo F-15 pilotas teigė matęs daugybę ore kabančių iraniečių dronų, kurie judėjo kaip vienas vienetas, primenantis medūzos formą.
CNN pažymi: jei pilotas iš tiesų matė tai, ką apibūdino – sinchroniškai judančią rikiuotę – tai būtų „nerimą keliantis lūžis Irano bepiločių orlaivių technologijų srityje“.
Kitas pašnekovas pabrėžė, kad pilotas matytą vaizdą apibūdino kaip „dronų minų lauką“ ore.
Numuštas JAV naikintuvas F-15: kas žinoma
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paskelbė nepaprastąją padėtį Novorosijske: skrido raketos ir dronai
14:17
Rusijos Novorosijsko valdžia paskelbė nepaprastosios padėties režimą mieste po to, kai į jį buvo paleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai ir raketos.
Meras Andrejus Kravčenka rusų socialiniame tinkle „Max“ pranešė, kad mieste buvo įkurtas štabas, vykdomas teritorijų patikrinimas, siekiant aptikti dronų fragmentus.
„Novorosijskе paskelbta nepaprastoji padėtis. Siekiant operatyviai pašalinti atakos padarinius, įsteigtas štabas, koordinuojantis visų operatyvinių tarnybų darbą.
Šiuo metu teritorijose vyksta patikrinimai, siekiant aptikti dronų fragmentus, o darbo grupės apžiūri vieną namą po kito. Nekilnojamojo turto valdymo bendrovės ir remonto brigados pradėjo valyti teritorijas. Naudosime visus reikalingus išteklius, kad kuo greičiau atstatytume miestą“, – teigiama pranešime.
A.Kravčenka nurodė, kad atakos metu buvo apgadinti bendrojo lavinimo ir sporto mokyklų pastatai, taip pat kolegija Rytų rajone.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad gynybos pajėgos surengė „unikalią operaciją“, kurios metu buvo sunaikinta Rusijos karinio laivyno bazė Novorosijskе, kuriai smūgiavo dronai „Palianycia“, raketos „Neptun“ ir jūriniai bepiločiai dronai.
Novorosijskas – paskutinis didelis Rusijos karinio laivyno atraminis taškas Juodojoje jūroje.
Nurodoma, kad atakos metu buvo pataikyta į priešlėktuvinės gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą.
Gaisrą uoste užfiksavo NASA palydovinė sistema, kuri stebi gaisrų židinius ir vertina jų poveikį aplinkai. Nuotraukos parodė šilumines anomalijas keliose Novorosijsko vietose.
Sustabdė veiklą
Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, po naktinės Ukrainos pajėgų atakos prieš Novorosijską grūdų terminalas „Demetra Holding“ sustabdė veiklą.
„Terminalas sustabdė veiklą, šiuo metu vertinami patirti nuostoliai“, – pranešė agentūros šaltinis.
„Demetra Holding“ savininkas patvirtino, kad terminalas buvo apgadintas, tačiau nepatikslino jų pobūdžio ir atsisakė teikti tolesnius komentarus.
Rusija puola Kyjivą: meras ragina bėgti į slėptuves
14:03
Priešlėktuvinės gynybos pajėgos Kyjive šiuo metu atremia Rusijos dronų smūgių grėsmę, platformoje „Telegram“ pranešė meras Vitalijus Klyčko.
„Sostinėje priešlėktuvinės gynybos pajėgos kovoja su priešo bepiločiais orlaiviais“, – nurodė meras ir paragino sostinės gyventojus pasislėpti slėptuvėse.
Oro pavojaus sirenos Kyjive trečiadienį nuskamėjo 12.53 val. vietos ir Lietuvos laiku.
Anksti ryte Rusijos pajėgos taip pat atakavo Kyjivo sritį. Dėl dronų atakos Brovarų rajone esančiuose sandėliuose kilo gaisras.
Dieną prieš tai Rusija paleido į Kyjivą balistines raketas, po kurių nuaidėjo sprogimai ir kilo gaisrai sandėliuose, kur nukentėjo vienas žmogus. Taip pat užfiksuoti pataikymai vaikų ligoninės teritorijoje Ševčenkovskio rajone, kur buvo išmušti krateriai, apgadintas pastatas bei dujų vamzdis, tačiau vaikai ir medikai buvo slėptuvėse.
Putinas įteikė Trumpui netikėtą dovaną ir tikisi paslaugos mainais
13:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žengė neįprastą žingsnį – iš kalėjimo paleido buvusį JAV jūrų pėstininką Robertą Gilmaną, mainais nepareikalavęs nė vieno rusų kalinio. Kaip sako „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas , šia netikėta „dovana“ Donaldui Trumpui buvo siekiama gauti nuolaidų karo Ukrainoje klausimu.
Paprastai, kai Rusija iš kalėjimo paleidžia JAV pilietį, Jungtinės Valstijos mainais perduoda kažką iš savo pusės. Pavyzdžiui, 2024 metais Rusija išlaisvino „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą per didelio masto kalinių mainus. O 2022 metais krepšininkė Brittney Griner buvo iškeista į nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Boutą.
Tačiau šįkart mainai buvo vienpusiai – buvęs JAV jūrų pėstininkas Robertas Gilmanas buvo paleistas, tačiau Rusija mainais negavo nieko.
„Maskva retai ką nors atiduoda veltui“
R.Gilmanas buvo įkalintas, kai užpuolė Rusijos policininką 2022 metais ir kalėjime praleido daugiau nei ketverius metus. R.Gilmano paleidimas sekė po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad jis buvo arti mirties. Pasak neįvardyto JAV pareigūno, V.Putinas suteikė laisvę buvusiam jūrų pėstininkui kaip „geros valios gestą“.
Tai labai neįprasta, nes Maskva retai ką nors atiduoda veltui, pažymi analitikas. Ir vargu ar reikalas tas, kad V.Putinas tapo švelnesnis.
„Tai veikiau ne itin subtilus Kremliaus bandymas įgyti Baltųjų rūmų palankumą, tikintis gauti diplomatinių dividendų. (Nesunku nuspėti, kur Maskva norėtų juos išgryninti)“, – pažymi jis.
Rusijos problemos
Šiuo metu Rusijos viduje kyla vis daugiau problemų dėl karo Ukrainoje. Dronų smūgiai Rusijos objektams tampa vis dažnesni. Atakos prieš naftos perdirbimo įmones daro žalą ekonomikai ir atkreipia nepageidaujamą dėmesį į Maskvos karinius trūkumus.
Tuo tarpu, praėjus ketveriems su puse metų, konflikto pabaigos vis dar nematyti. JAV tarpininkaujamos taikos derybos strigo po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo savo paties karą prieš Iraną.
Be to, per šį laiką D.Trumpas suartėjo su Volodymyru Zelenskiu, o Baltieji rūmai ima linkti į Kyjivo pusę. Tai labai skiriasi nuo praėjusių metų atmosferos, kai D.Trumpas Aliaskoje V.Putinui patiesė raudonąjį kilimą ir buvo pasirengęs taikos susitarimui, atitinkančiam Kremliaus reikalavimus.
„R.Gilmano paleidimas – tai Maskvos bandymas atgaivinti santykius ir pasukti situaciją Rusijai naudinga linkme. Šia priemone siekiama pristatyti V.Putiną kaip protingą partnerį, su kuriuo D.Trumpas gali tvarkyti reikalus. Kol kas tai dovana, tačiau Rusija neabejotinai tikėsis kažko mainais“, – mano I.Bennettas.
Latvijos premjeras: įsigijome sistemų kovai su dronais, bet pamiršome joms amuniciją
12:25
Latvija įsigijo sistemų kovai su dronais, bet pamiršo joms amuniciją, sakė latvių ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
„Amunicija anksčiau Latvijos įsigytoms sistemoms kovai su dronais nebuvo nupirkta tuo pačiu metu“, – per naujienų agentūros LETA tinklalaidę „Kas tas vispar bija?!“ sakė A. Kulbergas.
Taip jis atsakė į klausimus apie incidentus, susijusius su dronais, ir buvusio gynybos ministro Andrio Sprūdo darbą. Paklaustas, ar tai susiję su sistemomis, įsigytomis A. Sprūdui einant pareigas, A. Kulbergas konkretaus atsakymo nepateikė.
„Pamiršome nupirkti amuniciją“
„Mes įsigijome įrangą, bet pamiršome nupirkti amuniciją“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad tokia situacija iš tiesų buvo. Jis nenurodė konkretaus pirkimo, sistemos ar institucijos, atsakingos už tai, kad nebuvo nupirkta amunicija.
A. Kulbergas teigė, kad šiuo metu negali atskleisti visų detalių apie incidentus, susijusius su dronais, ir gynybos pajėgumus. Latvija vadina save „dronų supervalstybe“, bet „to niekas neparemia“, sakė A. Kulbergas.
Pasak jo, šiuo metu kuriama vieninga sistema, skirta sinchronizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Gynybos ministerijos veiksmus. Sistema taip pat remiasi Ukrainos patirtimi stebint oro erdvę ir atremiant dronų grėsmes antidroninėmis priemonėmis, o ne brangiomis raketomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijai – nemaloni staigmena iš Musko „Starlink“
12:14
Lenkija paslaptingai dingo iš palydovinės sistemos „Starlink“ Europos tarptinklinio ryšio regiono, todėl vartotojai, naudodamiesi paslauga užsienyje, turi mokėti didesnes išlaidas nei kaimyninių šalių klientai, rašo „TVP World“.
Tinklas, priklausantis pasaulio turtingiausio žmogaus Elono Musko korporacijai „SpaceX“, nepaaiškino, kodėl įvykdyti šie pokyčiai.
Pagal atnaujintas „Starlink“ kelionių taisykles daugiau nei 30 Europos šalių – įskaitant Vokietiją, Čekiją, Slovakiją ir Lietuvą – yra sugrupuotos į vieną regioną, leidžiantį klientams naudotis palydovinio interneto paslauga užsienyje be tarptautinio naudojimo apribojimų.
Tačiau Lenkija buvo išbraukta iš šio regiono.
„Lenkija nėra įtraukta į Europos regioną… Lenkijoje registruotos paskyros laikomos skirtomis naudoti tik Lenkijoje“, – teigiama „Starlink“ gairėse.
Kas pasikeitė?
Šios taisyklės naujiems klientams taikomos nuo liepos 14 d., o esamiems klientams jos įsigalios rugpjūčio 17 d.
Klientai, turintys „Starlink“ neribotą „Roam“ planą, vienos kelionės metu gali naudotis paslauga už registracijos šalies ribų iki 30 dienų. Kiti planai riboja naudojimąsi paslauga ties ta šalimi, kurioje registruota paskyra.
Lenkijos vartotojams šis pokytis gali smarkiai padidinti „Starlink“ naudojimo užsienyje išlaidas. Klientas, turintis 100 GB „Roam“ planą, kurio kaina – 180 zlotų (42 eurai) per mėnesį, norėdamas naudotis paslauga už Lenkijos ribų, turėtų pereiti prie 460 zlotų (107 eurai) kainuojančio „Roam Unlimited“ plano.
Ryšiai su Ukraina?
Bendrovė „SpaceX“ nepaaiškino, kodėl Lenkija buvo išskirta iš Europos regiono.
Tai sukėlė spekuliacijas Lenkijos žiniasklaidoje, kad sprendimas gali būti susijęs su Lenkijoje įsigytais „Starlink“ terminalais, kurie vėliau buvo naudojami Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas pagrasino Europai: žada paskelbti jos laivų „medžioklę“
11:50 Atnaujinta 11:56
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį pagrasino perimti Europos šalims priklausančius laivus, taip reaguodamas į garsiai išsakytus planus perimti ir sulaikyti Rusijos laivus, įtariamus priklausant Maskvos „šešėliniam laivynui“.
Stebėdamas karinio jūrų laivyno pratybas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, jis pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų, jei Vakarų šalys užgrobinės Rusijos prekybinius laivus.
„Jei tai (kai kurių Europos Sąjungos šalių sprendimas konfiskuoti Rusijos Federacijos laivus ir parduoti pagrobtą turtą) bus pritaikytas praktikoje, būsime priversti atsakyti atitinkamai“, – kalbėjo V.Putinas.
Be to, Kremliaus šeimininkas pabrėžė, kad tai vyks nebūtinai tose pačiose vandenų zonose, kuriose planuojami reidai prieš Rusijos laivus.
„Ten, kur mes patys manysime esant reikalinga ir tikslinga, bet kurioje vietoje, įskaitant ir Ramiojo vandenyno laivyno atsakomybės zoną“, – nurodė jis.
Kalbėdamas, V.Putinas kreipėsi į Rusijos jūreivius ir paprašė jų į tai atkreipti dėmesį.
„Toks nurodymas Gynybos ministerijai jau duotas, žinau, kad jis perduotas ir Ramiojo vandenyno laivyno vadovybei, todėl prašyčiau taip pat pateikti pasiūlymus šiuo klausimu“, – pažymėjo jis.
Eilinį kartą V.Putinas pakartojo, kad taip Rusija tik stiprina savo saugumą, tačiau apskritai visada yra pasirengusi ieškoti abipusių kompromisų, priimtinų kaimynams ir draugams.
„Esame pasirengę tai daryti atsižvelgdami į abipusius interesus“, – postringavo jis.
„Barbarizmas ir piratavimas“
Kelios Europos bendrovės jau perėmė ne vieną Rusijos naftą gabenantį laivą, pažeidusį Europos sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš šį gyvybiškai svarbų Rusijos pajamų šaltinį.
Praėjusį mėnesį priimtos naujos sankcijos leidžia Europos Sąjungos (ES) narėms parduoti naftą ar bet kokį kitą iš šių laivų konfiskuotą krovinį.
Maskva pasipiktino šiais veiksmais, o V.Putinas tai pavadino „piratavimu ir banditizmu“.
Švedijos teismo dokumentai, kuriuos anksčiau šį mėnesį gavo naujienų agentūra AFP, parodė, kad Stokholmas perduos Kyjivui konfiskuotą Rusijos laivą, įtariamą gabenus grūdus iš okupuotos Ukrainos dalies.
Po Vance'o nurodymo dėl Novorosijsko – Zelenskio žinia: smogėme karinio jūrų laivyno bazei
11:43 Atnaujinta 11:51
Liepos pabaigoje JAV viceprezidentas J.D. Vance‘as kreipėsi į Ukrainą, kad ši nutrauktų atakas prieš naftos tanklaivius prie Rusijos Novorosijsko uosto Juodojoje jūroje, nes taip, jo teigimu, daroma žala amerikiečių įmonėms, investavusioms į Kaspijos naftotiekio konsorciumą.
Visgi kilus problemų dėl „Patriot“ raketų gamybos pačioje Ukrainoje planų ir susidūrus su JAV nenoru dalintis slaptomis technologijomis bei pasižadėti skirti daugiau raketų perėmėjų, Ukraina aktyvina atakas šiame regione netoli okupuoto Krymo.
Po JAV įspėjimų – nauja Ukrainos ataka Novorosijske
„Šią naktį mūsų Ukrainos gynybos pajėgos surengė unikalią operaciją, per kurią smogė karinio jūrų laivyno bazei Novorosijske – paskutiniam pagrindiniam Rusijos laivyno placdarmui Juodojoje jūroje, daugiau nei 300 kilometrų nuo fronto linijos.
Mūsų reaktyviniai dronai „Palianycia“, raketos „Neptun“ bei nepilotuojamos jūrų sistemos taikliai smogė nustatytiems taikiniams. Patvirtinti pataikymai į oro gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą“, – sakoma Ukrainos prezidento „Telegram“ kanale.
Jis dėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, Ukrainos saugumo tarnybai, žvalgyboms už taiklumą ir gerus rezultatus.
„Okupacinis laivynas ir visa jį palaikanti infrastruktūra nebus saugūs, kol tęsiasi Rusijos agresija. Karą būtina sustabdyti, o visi adekvatūs diplomatiniai pasiūlymai yra svarstomi. Šlovė Ukrainai!“ – sakė V.Zelenskis.
Ko prašė JAV
15min primena, kad liepos 31 d. pokalbio telefonu metu J.D.Vance'as paprašė Ukrainos prezidento V.Zelenskio nutraukti atakas prieš naftos tanklaivius, esančius netoli Novorosijsko uosto. Nuo to laiko Ukrainos pajėgos nebevykdė smūgių prieš tanklaivius netoli Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalo, kuris yra Novorosijsko uoste.
„Vašingtonas buvo susirūpinęs tuo, kad Ukraina toliau destabilizuoja naftos rinkas ir daro žalą amerikiečių įmonėms, smūgiuodama tanklaiviams, kurie naftą transportuoja naftotiekiais iš Kazachstano į Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalą Rusijos Novorosijsko uoste“, – pažymima straipsnyje.
Pareigūnų teigimu, Ukraina tuomet sutiko nesitaikyti į Kaspijos naftotiekio konsorciumo infrastruktūrą ar laivus, nepriklausančius Rusijai, tol, kol šie laivai nėra įtraukti į Ukrainos sankcijų sąrašą ir negabena rusiškos naftos ar kitų rusiškų krovinių, skelbė laikraštis „Financial Times“.
Putinui – slaptas Kadyrovo dūris
10:59
Čečėnijos interesai nesutampa su Kremliaus interesais Ukrainoje, o respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas nenori aukoti savo tautos vardan „rusiško pasaulio“, teigia su Čečėnijos vadovybe susijęs britų leidinio „The Economist“ šaltinis. Čečėnijos vadovas palaiko Rusijos karą, tačiau pats tyliai jo vengia, sakoma straipsnio antraštėje.
Kadyrovas nenori aukoti čečėnų vardan „rusiško pasaulio“
„Kad ir kokie būtų Maskvos interesai Ukrainoje, mes esame be galo toli nuo jų“, – teigė leidinio pašnekovas. „The Economist“ jo vardo neatskleidžia, tačiau apibūdina kaip „žinomą čečėną, artimą respublikos vadovybei“. Pasak šaltinio, nors R.Kadyrovas giriasi savo, kaip „Putino pėstininko“, vaidmeniu, jis „puikiai supranta situaciją“ ir nenori aukoti respublikos gyventojų.
Viešai R.Kadyrovas balandžio pabaigoje, susitikime su Vladimiru Putinu, tvirtino, kad Čečėnija parengė ir į karą išsiuntė daugiau nei 70 tūkstančių karių. Likus dviem savaitėms iki šio susitikimo respublikos vyriausybės pirmininkas Magomedas Daudovas raportavo R.Kadyrovui, kad nuo karo pradžios į frontą iš Čečėnijos išvyko 70 880 žmonių. Šis skaičius atitinka 9 proc. viso respublikos vyrų populiacijos ir galėtų būti aukščiausias rodiklis tarp visų Rusijos regionų, pažymi „The Economist“.
Tačiau žuvusių respublikos gyventojų skaičius neatspindi tokio čečėnų įsitraukimo į karą masto. Liepos 10 d. duomenimis, remiantis „Mediazonos“ informacija, patvirtinta 540 čečėnų mirčių – tai sudaro 0,2 proc. visų Rusijos nuostolių, nors Čečėnijai tenka 1,1 proc. Rusijos gyventojų, rašo „The Economist“.
„Achmat“ būryje – čečėnų tik ketvirtadalis
Tai aiškinama savanorių verbavimu į „čečėniškus“ padalinius iš kitų regionų. Prasidėjus karui Ukrainoje, Čečėnijoje buvo įkurtas savanorių „specialiosios paskirties būrys „Achmat“, į kurį savanoriai renkami iš visos Rusijos. „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas praėjusių metų gegužę pripažino, kad tarp padalinio karių čečėnai sudaro tik ketvirtadalį.
R.Kadyrovui, kuris mainais už lojalumą įgijo daugiau valdžios nei bet kuris kitas Rusijos gubernatorius, faktiškai pavyko išvengti priverstinės mobilizacijos į karą, teigiama publikacijoje. Tai leido jam paversti karą sau naudingu, stiprinant savo, kaip „tautos tėvo“, ginančio savo kraštiečius, įvaizdį, rašo „The Economist“.
Čečėnijos gyventojams, dalyvaujantiems kare „Achmat“ specialiosios paskirties būrio sudėtyje, „liepta ne pernelyg uoliai stengtis ir saugoti save“, sakė su Čečėnijos vadovybe susijęs šaltinis. Rusijos prokarinėje aplinkoje „Achmat“ pradėtas vadinti „TikTok kariuomene“ dėl toli nuo fronto filmuotų vaizdo įrašų, vaizduojančių čečėnų padalinio dalyvavimą kautynėse, pastebi portalas „Agentstvo“.
Čečėnai turi ypatingų priežasčių nepalankiai žiūrėti į karą – respublikos gyventojai, vyresni nei 35 metų, prisimena bombardavimus ir „valymo“ operacijas, lydimas masinių žudynių, kurias Rusijos kariuomenė vykdė Čečėnijoje gerokai anksčiau, nei panašius nusikaltimus ėmė daryti dabartinio karo Ukrainoje metu, teigiama publikacijoje.
