Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietijos generolas įspėjo, kam rengiasi Rusija
18:23
Vokietijos generolas įspėja, kad Rusija rengia ekonomiką ir kariuomenę didelio masto konfliktui su Vakarais.
Rusija plečia savo hibridinį karą, vis dažniau vykdydama operacijas „pilkojoje zonoje“, siekdama destabilizuoti Europos vyriausybes ir institucijas. Be to, ji sistemingai naudoja dronus, kad patikrintų oro gynybos sistemas ir nustatytų silpnąsias vietas, kuriomis būtų galima pasinaudoti, pareiškė vienas aukščiausių Vokietijos kariškių.
„Rusija mus tikrina ir stebi, kaip mes reaguojame“, siekdama patobulinti savo veiksmus būsimam konfliktui, interviu „The Wall Street Journal“ (WSJ) sakė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris. Jis atsakingas už pajėgų vykdomų reformų reorganizavimą. Jos skirtos atremti augančią Vladimiro Putino režimo agresiją, kuri sukėlė didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Nepaisant to, kad konfliktas tęsiasi jau penktus metus, Rusija „jau perkelia savo ekonomiką ir ginkluotąsias pajėgas, ruošdamasi platesnio masto konfliktui su Vakarais“, įspėjo C.Breueris.
„Hibridinės atakos vyksta kasdien NATO šalyse“, ypač rytiniame Aljanso sparne, pridūrė jis. Pasak C.Breuerio, Vokietija, atsižvelgdama į savo geografinę padėtį ir didžiausios Europoje ekonomikos dydį, siekia prisiimti lyderio vaidmenį ir tapti „strategine jungtimi“, siejančia Skandinavijos, Baltijos ir kitų valstybių prie rytinių NATO sienų šalis su kitais Aljanso nariais.
C.Breueris yra vienas pagrindinių pretendentų į NATO Karinio komiteto pirmininko postą, kuris bus išrinktas rugsėjį. Pirmininkas yra pagrindinis Aljanso generalinio sekretoriaus patarėjas.
Pats Markas Rutte dar 2025 m. gruodį pareiškė, kad V.Putino režimas bus pasirengęs panaudoti karinę jėgą prieš NATO per penkerius metus. „Konfliktas prie mūsų slenksčio… Mes esame kitas Rusijos taikinys, – įspėjo tuomet M.Rutte. – Rusija grąžino karą į Europą. Ir mes turime būti pasirengę tokio masto karui, kokį išgyveno mūsų seneliai ir proseneliai.“
Pagrindinis mūsų priešas – ne Kinija
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: Šiaurės Korėja jau antrą kartą gelbsti Putiną
23:53
Rusija ir Šiaurės Korėja toliau stiprina karinį bendradarbiavimą. Šią vasarą Rusija smūgiams prieš Ukrainos miestus pradėjo naudoti Šiaurės Korėjos balistines raketas KN-23 ir KN-24. Tokios raketos, kaip teigiama, buvo panaudotos ir rugpjūčio 11-osios naktį atakuojant Zaporižią.
„The Telegraph“ vertinimu, Maskva Šiaurės Korėjoje rado partnerį, galintį paremti Rusijos karo pastangas, o Pchenjanui tai tampa reikšmingiausiu tiesioginiu įsitraukimu į karinį konfliktą per daugelį dešimtmečių. Manoma, kad į Voronežo sritį jau permestas mažiausiai vienas Šiaurės Korėjos raketinis dalinys, galintis turėti šešias paleidimo sistemas ir apie 120 raketų. Taip pat kalbama apie galimybę Rusijai perduoti iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Tokia parama Vladimirui Putinui leistų palaikyti karinį spaudimą Ukrainai ir kartu mažintų poreikį skelbti politiškai nepopuliarią naują mobilizaciją pačioje Rusijoje. Papildomos raketų atsargos savo ruožtu leistų ilgiau tęsti masines Ukrainos miestų atakas.
Šis bendradarbiavimas naudingas ir Kim Jong Uno režimui. Šiaurės Korėja tampa mažiau priklausoma nuo Kinijos, jos kariuomenė gauna realios šiuolaikinio karo patirties, o Rusija gali perduoti technologijų, reikalingų priešlėktuvinėms raketoms, oro gynybos sistemoms ir elektroninės kovos priemonėms tobulinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra perspėjęs, kad Ukrainoje įgytą patirtį Pchenjanas ateityje galėtų panaudoti konfliktuose su Pietų Korėja, Japonija ar kitomis regiono valstybėmis.
Anksčiau skelbta, kad Šiaurės Korėja Rusijai perdavė mažiausiai 40 KN-23 ir KN-24 balistinių raketų. Jos nėra itin tikslios, tačiau jų tiekimas leidžia Rusijai rengti didesnio masto raketų salves, nei leistų vien jos pačios gamybos pajėgumai. Analitikai taip pat pažymi, kad raketų naudojimas Ukrainoje suteikia Šiaurės Korėjai galimybę jas išbandyti realiomis kovos sąlygomis ir pagal gautus duomenis tobulinti.
Analitikai: per vieną sėkmingiausių atakų Novorosijske apgadinta daug Rusijos laivų
21:55
Trečiadienį surengta Ukrainos raketų ir dronų ataka prieš Novorosijsko uostą, panašu, buvo itin sėkminga. Smūgiai teko ne tik uosto infrastruktūrai, bet ir keliems Rusijos kariniams laivams, skelbia Ukrainos projektų „Exilenova+“ ir „Kiberboroshno“ analitikai.
„Viena sėkmingiausių Ukrainos gynybos pajėgų atakų prieš vieną geriausiai saugomų Rusijos miestų“, – teigia analitikai.
Remdamiesi turimais duomenimis ir palydovinėmis nuotraukomis, analitikai nustatė, kad naktį Novorosijske buvo smogta grūdų ir mazuto terminalams. Palydovinėse nuotraukose matyti nemažai grūdų saugyklų ir transporto infrastruktūros objektų, įskaitant elevatorius, apgadinimų.
Pranešama, kad smūgis teko vienam didžiausių Novorosijsko grūdų eksporto terminalų, per kurį išgabenama apie 12 proc. Rusijos eksportuojamų grūdų. Kiti du dideli miesto grūdų terminalai, sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, nenukentėjo.
Tačiau dar daugiau dėmesio sulaukė smūgio Rusijos karinio jūrų laivyno bazei Novorosijske rezultatai.
Analitikų duomenimis, galėjo būti apgadinti šie laivai:
- projekto 11356R fregata „Admiral Makarov“ – apgadinimų užfiksuota ties sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimo įrenginiais ir galine antstato dalimi, kur įrengtos radarų sistemos;
- projekto 11356R fregata „Admiral Essen“ – apgadinta zona ties „Kalibr“ raketų paleidimo įrenginiais;
- projekto 266M minų traleris;
- projekto 20360 OS tyrimų laivas „Viktor Čerokov“;
- nenustatytas projekto 22160 patrulinis laivas;
- projekto 864 žvalgybos laivas „Priazovje“ – galėjo būti apgadinta laivagalio dalis;
- nenustatytas sausakrūvis laivas.
Taip pat užfiksuotas smūgis 4-osios povandeninių laivų brigados pakrantės infrastruktūrai.
Be to, per naktinę ataką buvo smogta Novorosijske esančiam naftos eksporto terminalui „Šescharis“.
Analitikų duomenimis, smūgiai teko pagrindinėms terminalo krantinėms, aptarnaujančioms didelius „Aframax“ ir „Suezmax“ klasės tanklaivius.
Manoma, kad per ataką galėjo nukentėti ir nenustatytas „Aframax“ klasės tanklaivis. Palydovinėje nuotraukoje matyti gaisro pėdsakų, didelis kiekis gaisrams gesinti naudotų putų ir naftos dėmių vandenyje.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio naktį Krasnodaro kraštą atakavo šimtai dronų.
Labiausiai nukentėjo Novorosijskas – smūgiai ir gaisrai fiksuoti uoste, naftos terminale ir netoli Rusijos karinio jūrų laivyno laivų stovėjimo vietos.
Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas pranešė, kad atakų taip pat būta Anapoje, Gelendžike ir Temriuko rajone.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos naktį į rugpjūčio 12-ąją atakavo Novorosijsko uoste esančią karinę jūrų bazę, nutolusią daugiau kaip 300 kilometrų nuo fronto linijos.
Pasak jo, smūgiams naudoti dronai „Palianytsia“, raketos „Neptun“ ir jūrinės bepilotės sistemos. V.Zelenskio teigimu, patvirtinti smūgiai oro gynybos sistemoms, krantinėms ir uosto infrastruktūrai.
SBU: Rusija formuoja batalionus iš Ukrainos karo belaisvių
19:32
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) patvirtino informaciją, kad Rusija formuoja batalionus iš Ukrainos karo belaisvių.
Kaip praneša UNIAN, apie tai per spaudos konferenciją pareiškė Andrijus Pasternakas, SBU Jungtinio centro, koordinuojančio karo belaisvių ir neteisėtai Rusijos laikomų ukrainiečių paiešką bei išlaisvinimą, vadovas.
Atsakydamas į klausimą apie tai, kad rusai esą jau įgyvendina planą formuoti batalionus iš Ukrainos karo belaisvių, jis sakė: „Apie tokius batalionus mums žinoma. Kartu su kolegomis iš žvalgybos, užsienio žvalgybos ir karinės žvalgybos tai stebime ir fiksuojame. Tokių faktų yra.“
Rusijoje atšauktas dronų operatorių sąskrydis: pabijojo kai ko atskrendančio?
18:55
Rusijoje atšauktas karinių bepiločių orlaivių operatorių suvažiavimas „Dronnica“, kuris turėjo vykti Rusijos Naugardo srityje, – pabijota Ukrainos gynybos pajėgų atakų.
Apie tai rašo portalas „Agentstvo“, remdamasis renginio organizatoriais.
Jie nurodė, kad atšaukimo priežastis – gauta „tiksli ir patikima informacija apie priešininko planus smogti suvažiavimui jo metu“.
„Agentstvo“ pažymėjo, kad anksčiau bepiločių orlaivių operatorių suvažiavimas „Dronnica“ buvo rengiamas kasmet – nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Šiemet jame buvo planuojamos paskaitos, seminarai, meistriškumo kursai, dronų paroda ir demonstraciniai bandymai. Sąskrydis turėjo įvykti rugpjūčio 29–30 d.
Pasak pačių organizatorių, šis suvažiavimas visada rengiamas toje pačioje vietoje – renginio svetainėje ji nurodyta kaip „Didysis Naugardas, Ilmenio ežeras“.
Žurnalistai pažymėjo, kad vieta yra maždaug 120 km nuo Rusijos vadovo Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Grįžusį iš karo nuskynė sportiniu „Lamborghini“ lėkęs Rusijos milijardieriaus sūnus
17:34
Rugpjūčio 11 d. Rusijos Jekaterinburgo mieste „Lamborghini“, priklausantis milijardieriaus „Russkaja mednaja kompanija“ savininko Igorio Altuškino sūnui, įsirėžė į gyvenamąjį namą ir partrenkė karo Ukrainoje dalyvį, skelbia kanalas „Baza“.
Rusijos Sverdlovsko srities Valstybinė automobilių inspekcija pranešė, kad vairuotojas nesugebėjo suvaldyti automobilio. Inspekcijos duomenimis, per avariją nukentėjo vienas pėsčiasis, o vairuotojas taip pat patyrė traumų.
Portalo E1 duomenimis, „Lamborghini“ priklauso Igorio Altuškino sūnui Davidui Altuškinui. Automobilio savininkas yra gavęs 16 baudų už greičio viršijimą.
Avarijos metu namo prieangyje stovėjo du vyrai. Vienas iš jų – 23-metis Timuras Chalilovas – neseniai grįžo iš karo ir judėjo ramentais. T.Chalilovas patyrė daugybinių lūžių ir galvos smegenų traumą. Jis buvo skubiai hospitalizuotas ir operuotas.
Kanalas „Ostorožno, novosti“ skelbia, kad 2025 m. pavasarį T.Chalilovas buvo suimtas, jam pareikšti kaltinimai dėl Samaros gyventojo pagrobimo. Po arešto jis pasirašė kontraktą su Rusijos gynybos ministerija ir išvyko į karą.
Kuo garsėja jo tėvas
Igoris Altuškinas yra pagrindinis „Russkaja mednaja kompanija“ akcininkas, kurio turtas siekia beveik 5 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė yra tarp trijų didžiausių vario gamintojų šalyje. I.Altuškinas taip pat žinomas kaip stambus Rusijos Stačiatikių Bažnyčios rėmėjas.
Milijardierius garsėja ir meile brangiems automobiliams. 2022 m. interviu jis pasakojo, kad kasdieniame gyvenime važinėja „Mercedes-Benz Gelandewagen“, o savaitgaliais – „Lamborghini“, kurią vadino „automobiliu malonumui“. Anksčiau jo sportinis BMW M8 buvo apgadintas ekstremalaus vairavimo ant ledo metu.
„Nauja era“: Vokietija skelbia žvalgybos tarnybų reformą
16:12
Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino esminę šalies žvalgybos tarnybų pertvarką, kurią įgyvendinus joms bus suteikti nauji plataus masto įgaliojimai vykdyti slaptąsias operacijas ir imtis veiksmų prieš užsienio grėsmes.
Vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas paskelbė apie „naują erą“, atsiveriančią Vokietijos slaptosioms tarnyboms, kurių veikla iki šiol buvo daugiausia sutelkta į žvalgybos informacijos rinkimą.
Įgyvendinus reformas, kurios prieš įsigaliojimą kitų metų pradžioje dar turi būti patvirtintos parlamente, tarnyboms bus suteikta daugiau laisvės vykdyti nemirtinas operacijas, pavyzdžiui, įsilaužti į priešo serverius ar vykdyti sabotažą.
Kanclerio Friedricho Merzo koalicija teigia, kad galingesnės žvalgybos tarnybos yra būtinos siekiant atremti grėsmes, kurias kelia priešiškos užsienio valstybės, teroristų grupuotės ir kibernetiniai nusikaltėliai.
Vokietijos pareigūnai kaltina Maskvą vykdant „hibridinę“ sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos kampaniją prieš šalį, kuri yra viena iš didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų kare su Rusija.
„Esame pačiame sūkuryje hibridinio konflikto ne tik su Rusija, bet ir su kitais veikėjais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas.
Jis teigė, kad Vokietija dėl savo atsargaus požiūrio „atsilieka“ ir negali tinkamai prisidėti prie Europos saugumo.
Siekdamas pabrėžti pokyčių žvalgybos tarnybose svarbą, M. Henrichmannas paminėjo keletą neseniai įvykusių incidentų, įskaitant Leipcigo oro uoste praėjusią savaitę aptiktą droną su sprogmenimis.
„Susiduriame su priešais, kurie žaidžia visiškai nesilaikydami jokių taisyklių, – sakė jis. – Jie visiškai nepaiso teisės ir tvarkos. Jų tikslas – ne tik daryti spaudimą Vakarams, Europos Sąjungai (ES) ir Vokietijai, bet, idealiu atveju, jas parklupdyti.“
Iranas numušė JAV naikintuvą F-15: panaudojo Ukrainos taktiką
15:35
Balandį Iranui pavyko numušti naikintuvą F-15, panaudojus dronų spiečių taktiką. Irano pajėgos bepiločius orlaivius dislokavo JAV aviacijos veiksmų zonoje, pasinaudodamos karo Ukrainoje patirtimi. Apie tai, remdamasis neįvardytu aukšto rango JAV kariuomenės atstovu, rašo laikraštis „The New York Times“.
Iranas virš pietinės šalies dalies mobiliuoju priešlėktuvinės gynybos kompleksu numušė amerikiečių naikintuvą F-15E. Abu įgulos nariai – pilotas ir ginkluotės sistemų operatorius – katapultavosi. Pilotas netrukus buvo išgelbėtas, o kitas įgulos narys beveik dvi paras slapstėsi nuo iraniečių, kol jį išvadavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
Leidinio šaltinių teigimu, Iranas dronų spiečių sutelkė rajone, į kurį įskrido amerikiečių naikintuvai. Per pokalbį su Pentagono atstovais įgula papasakojo, kad lėktuvo įspėjimo ir gynybos sistema grėsmę užfiksavo likus vos maždaug 0,5 sekundės iki tol, kol iraniečių raketa pataikė į orlaivį.
JAV kariškiai padarė išvadą, kad bepiločiai orlaiviai Irano vadams perdavė naikintuvo GPS koordinates, greitį ir judėjimo kryptį, o tai padėjo Iranui nutaikyti ginkluotę į lėktuvą, pranešė šaltinis.
Kaip elgėsi Trumpas
Netrukus po naikintuvo sudužimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie kovos veiksmų „pertrauką“. Dviejų karinių pareigūnų teigimu, JAV kariuomenei prireikė laiko prisitaikyti prie naujos Irano taktikos.
Anksčiau televizijos kanalas CNN pranešė, kad specialiųjų pajėgų išgelbėtas amerikiečių naikintuvo F-15 pilotas teigė matęs daugybę ore kabančių iraniečių dronų, kurie judėjo kaip vienas vienetas, primenantis medūzos formą.
CNN pažymi: jei pilotas iš tiesų matė tai, ką apibūdino – sinchroniškai judančią rikiuotę – tai būtų „nerimą keliantis lūžis Irano bepiločių orlaivių technologijų srityje“.
Kitas pašnekovas pabrėžė, kad pilotas matytą vaizdą apibūdino kaip „dronų minų lauką“ ore.
Numuštas JAV naikintuvas F-15: kas žinoma
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paskelbė nepaprastąją padėtį Novorosijske: skrido raketos ir dronai
14:17
Rusijos Novorosijsko valdžia paskelbė nepaprastosios padėties režimą mieste po to, kai į jį buvo paleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai ir raketos.
Meras Andrejus Kravčenka rusų socialiniame tinkle „Max“ pranešė, kad mieste buvo įkurtas štabas, vykdomas teritorijų patikrinimas, siekiant aptikti dronų fragmentus.
„Novorosijskе paskelbta nepaprastoji padėtis. Siekiant operatyviai pašalinti atakos padarinius, įsteigtas štabas, koordinuojantis visų operatyvinių tarnybų darbą.
Šiuo metu teritorijose vyksta patikrinimai, siekiant aptikti dronų fragmentus, o darbo grupės apžiūri vieną namą po kito. Nekilnojamojo turto valdymo bendrovės ir remonto brigados pradėjo valyti teritorijas. Naudosime visus reikalingus išteklius, kad kuo greičiau atstatytume miestą“, – teigiama pranešime.
A.Kravčenka nurodė, kad atakos metu buvo apgadinti bendrojo lavinimo ir sporto mokyklų pastatai, taip pat kolegija Rytų rajone.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad gynybos pajėgos surengė „unikalią operaciją“, kurios metu buvo sunaikinta Rusijos karinio laivyno bazė Novorosijskе, kuriai smūgiavo dronai „Palianycia“, raketos „Neptun“ ir jūriniai bepiločiai dronai.
Novorosijskas – paskutinis didelis Rusijos karinio laivyno atraminis taškas Juodojoje jūroje.
Nurodoma, kad atakos metu buvo pataikyta į priešlėktuvinės gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą.
Gaisrą uoste užfiksavo NASA palydovinė sistema, kuri stebi gaisrų židinius ir vertina jų poveikį aplinkai. Nuotraukos parodė šilumines anomalijas keliose Novorosijsko vietose.
Sustabdė veiklą
Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, po naktinės Ukrainos pajėgų atakos prieš Novorosijską grūdų terminalas „Demetra Holding“ sustabdė veiklą.
„Terminalas sustabdė veiklą, šiuo metu vertinami patirti nuostoliai“, – pranešė agentūros šaltinis.
„Demetra Holding“ savininkas patvirtino, kad terminalas buvo apgadintas, tačiau nepatikslino jų pobūdžio ir atsisakė teikti tolesnius komentarus.
Rusija puola Kyjivą: meras ragina bėgti į slėptuves
14:03
Priešlėktuvinės gynybos pajėgos Kyjive šiuo metu atremia Rusijos dronų smūgių grėsmę, platformoje „Telegram“ pranešė meras Vitalijus Klyčko.
„Sostinėje priešlėktuvinės gynybos pajėgos kovoja su priešo bepiločiais orlaiviais“, – nurodė meras ir paragino sostinės gyventojus pasislėpti slėptuvėse.
Oro pavojaus sirenos Kyjive trečiadienį nuskamėjo 12.53 val. vietos ir Lietuvos laiku.
Anksti ryte Rusijos pajėgos taip pat atakavo Kyjivo sritį. Dėl dronų atakos Brovarų rajone esančiuose sandėliuose kilo gaisras.
Dieną prieš tai Rusija paleido į Kyjivą balistines raketas, po kurių nuaidėjo sprogimai ir kilo gaisrai sandėliuose, kur nukentėjo vienas žmogus. Taip pat užfiksuoti pataikymai vaikų ligoninės teritorijoje Ševčenkovskio rajone, kur buvo išmušti krateriai, apgadintas pastatas bei dujų vamzdis, tačiau vaikai ir medikai buvo slėptuvėse.
Putinas įteikė Trumpui netikėtą dovaną ir tikisi paslaugos mainais
13:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žengė neįprastą žingsnį – iš kalėjimo paleido buvusį JAV jūrų pėstininką Robertą Gilmaną, mainais nepareikalavęs nė vieno rusų kalinio. Kaip sako „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas , šia netikėta „dovana“ Donaldui Trumpui buvo siekiama gauti nuolaidų karo Ukrainoje klausimu.
Paprastai, kai Rusija iš kalėjimo paleidžia JAV pilietį, Jungtinės Valstijos mainais perduoda kažką iš savo pusės. Pavyzdžiui, 2024 metais Rusija išlaisvino „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą per didelio masto kalinių mainus. O 2022 metais krepšininkė Brittney Griner buvo iškeista į nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Boutą.
Tačiau šįkart mainai buvo vienpusiai – buvęs JAV jūrų pėstininkas Robertas Gilmanas buvo paleistas, tačiau Rusija mainais negavo nieko.
„Maskva retai ką nors atiduoda veltui“
R.Gilmanas buvo įkalintas, kai užpuolė Rusijos policininką 2022 metais ir kalėjime praleido daugiau nei ketverius metus. R.Gilmano paleidimas sekė po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad jis buvo arti mirties. Pasak neįvardyto JAV pareigūno, V.Putinas suteikė laisvę buvusiam jūrų pėstininkui kaip „geros valios gestą“.
Tai labai neįprasta, nes Maskva retai ką nors atiduoda veltui, pažymi analitikas. Ir vargu ar reikalas tas, kad V.Putinas tapo švelnesnis.
„Tai veikiau ne itin subtilus Kremliaus bandymas įgyti Baltųjų rūmų palankumą, tikintis gauti diplomatinių dividendų. (Nesunku nuspėti, kur Maskva norėtų juos išgryninti)“, – pažymi jis.
Rusijos problemos
Šiuo metu Rusijos viduje kyla vis daugiau problemų dėl karo Ukrainoje. Dronų smūgiai Rusijos objektams tampa vis dažnesni. Atakos prieš naftos perdirbimo įmones daro žalą ekonomikai ir atkreipia nepageidaujamą dėmesį į Maskvos karinius trūkumus.
Tuo tarpu, praėjus ketveriems su puse metų, konflikto pabaigos vis dar nematyti. JAV tarpininkaujamos taikos derybos strigo po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo savo paties karą prieš Iraną.
Be to, per šį laiką D.Trumpas suartėjo su Volodymyru Zelenskiu, o Baltieji rūmai ima linkti į Kyjivo pusę. Tai labai skiriasi nuo praėjusių metų atmosferos, kai D.Trumpas Aliaskoje V.Putinui patiesė raudonąjį kilimą ir buvo pasirengęs taikos susitarimui, atitinkančiam Kremliaus reikalavimus.
„R.Gilmano paleidimas – tai Maskvos bandymas atgaivinti santykius ir pasukti situaciją Rusijai naudinga linkme. Šia priemone siekiama pristatyti V.Putiną kaip protingą partnerį, su kuriuo D.Trumpas gali tvarkyti reikalus. Kol kas tai dovana, tačiau Rusija neabejotinai tikėsis kažko mainais“, – mano I.Bennettas.