- „Turės pražūtingų pasekmių Kremliui“: degalų krizė Rusijoje gilėja – problemos ypač paaštrėjo Maskvoje
- Žengė pirmuosius žingsnius: Rusija pradėjo tikrinti savo pasirengimą mobilizacijai
- „Eis į du regionus“: Zelenskis paaiškino, kur Putinas siųs 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių
- Rusija sukūrė naują taktiką, kaip veiksmingai panaudoti dronus fronte
isas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vladimiras Putinas įspėjo Kyjivą: atvėrėte Pandoros skrynią
09:04
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbtuose komentaruose pareiškė, kad Kyjivas, „pradėjęs smūgius prieš Rusijos ekonominius taikinius, atvėrė Pandoros skrynią“, ir pridūrė, kad Rusija atsakys atakomis į „jautriausius Ukrainos ekonomikos sektorius“.
Šią vasarą Ukraina sustiprino dronų smūgių kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos ekonominę infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir internetinių platformų logistikos centrus, siekdama sunaikinti infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, yra esminė Rusijos kariniams veiksmams.
Maskva į tai atsakė smūgiais prieš Ukrainos ekonominę infrastruktūrą, įskaitant Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
„Kyjivo režimas nusprendė pakenkti mūsų ekonomikai. Ką jis padarė? Jis pats atvėrė šią Pandoros skrynią. Na, tuomet tikėkitės atsako, nukreipto į jūsų jautriausius ekonomikos sektorius“, – propagandiniam Kremliaus žurnalistui Pavelui Zarubinui aiškino V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad smūgiai, kurie sukėlė grėsmę Ukrainos žemės ūkio eksportui, nesukels pasaulinio maisto trūkumo, nes Rusija esą sugebės pakeisti Ukrainos eksportą savu, net jei Kyjivas ir toliau smūgiuos Rusijos grūdų eksporto infrastruktūrai.
„Iš tiesų susiduriame su sunkumais, susijusiais su mūsų prekių gabenimu, tačiau šias problemas išspręsime. Todėl pasaulinėje rinkoje trūkumo nebus“, – aiškino Kremliaus šeimininkas.
Anksčiau Rusija ir Ukraina laikėsi susitarimo dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą apsaugos, kuriam tarpininkavo Turkija. Tačiau 2023 m. Rusija vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo.
V.Putinas taip pat pakartojo savo poziciją, kad Maskva neva yra atvira taikos deryboms, tačiau tik remiantis „realybe vietoje“, o ne, kaip jis pavadino, „egzotiškais“ pasiūlymais, kuriuos, jo teigimu, Ukraina pateikė per tarpininkus.
Iš Didžiosios Britanijos – istorinis sprendimas Ukrainai
09:21
Didžioji Britanija sutiko perduoti Ukrainai slaptą informaciją apie britiškų tolimojo nuotolio raketų „SCALP“ komponentus, taip siekdama suteikti galimybę Kyjivui pradėti surinkinėti jas Ukrainos teritorijoje, skelbia Jungtinės Karalystės premjero Andy Burnhamo kanceliarija.
Teigiama, kad atitinkamas sprendimas turėtų būti paskelbtas pirmadienį Kyjive, į kurį su vizitu išvyko britų ministras pirmininkas. Tai -jo pirmoji užsienio kelionė nuo tada, kai jis perėmė premjero postą iš Keiro Starmerio.
Pagal idėją gynybos pramonės bendrovė „MBDA“ turėtų perduoti ukrainiečių partneriams slaptus duomenis apie britiškas „SCALP“ raketų sudedamąsias dalis. Kaip nurodoma, toks sprendimas turėtų leisti Ukrainai ir Prancūzijai pažengti į priekį kuriant vietines šių tolimojo nuotolio raketų surinkimo linijas.
„SCALP“ yra prancūziška britiškosios „Storm Shadow“ versija. Abiejose raketose naudojamos bendros prancūzų ir britų technologijos.
Londone pabrėžiama, kad šis žingsnis papildo britų pastangas sukurti Ukrainai nebrangias tolimojo nuotolio smogiamąsias priemones.
Kaip pranešta anksčiau, vizito Kyjive metu A.Burnhamas planuoja susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dalyvauti Nepriklausomybės dienos renginiuose ir surengti savo pirmąjį „Norinčiųjų koalicijos“ posėdį.
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Didžioji Britanija išlieka viena iš pagrindinių Ukrainos partnerių, teikdama karinę, ekonominę ir diplomatinę pagalbą.
Buvęs Zelenskio ministras prabilo apie korupciją ir rinkimus: neatmetė, kad pats sieks prezidento posto
08:42
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui turėtų būti užduodami rimti klausimai dėl korupcijos jo vyriausybėje. Taip interviu BBC pareiškė iš pareigų atleistas šalies gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
M.Fedorovas, laikytas vienu populiariausių Ukrainos ministrų, Gynybos ministerijoje ėmėsi plataus masto modernizacijos ir daug dėmesio skyrė bepiločių orlaivių panaudojimui kare. Praėjusį mėnesį jis buvo atleistas iš pareigų – žiniasklaida skelbė, kad prieš tai ministras susikirto su Ukrainos kariuomenės vadovybe.
Interviu BBC M.Fedorovas pareiškė, kad praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas dėl pinigų plovimo kelia klausimų ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pasak jo, reikėtų aiškintis, kiek šalies vadovas žinojo apie galimą korupciją savo artimiausioje aplinkoje.
Vis dėlto buvęs ministras pabrėžė pats niekada nematęs, kad V.Zelenskis būtų įsitraukęs į kokią nors korupcinę veiklą.
„Per visą laiką, kai dirbau su juo, nė karto negavau jokios užduoties ar nurodymo, kuris prieštarautų įstatymams ar mano paties sąžiningumo principams“, – BBC sakė M.Fedorovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos vadovai pasveikino Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga
08:15
Šalies vadovai pasveikino Ukrainą, pirmadienį mininčią 35-ąsias nepriklausomybės metines.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikinęs Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį ir visą Ukrainos tautą Nepriklausomybės dienos proga teigė, kad „ukrainiečių tautos ryžtas ginti savo šalį ir kovoti prieš Rusijos agresiją suteikia šiai dienai ypatingą svarbą“.
„Kol agresorius nepaliaujamai bando palaužti Jūsų valią, Ukrainos žmonės savo ryžtu kasdien įrodo, kad jų laisvės ir tapatybės neįmanoma pavergti“, – rašoma prezidento sveikinime.
G.Nausėdos teigimu, Lietuva remia ir visuomet rems Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Pasak prezidento, pagarba taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos principams yra vienintelis taikios ateities garantas, todėl Lietuva niekada nepripažins Ukrainos teritorijų okupacijos ir aneksijos.
„Lietuva ir toliau išliks patikima Ukrainos partnere tarptautinėje erdvėje. Dėsime pastangas, kad karinė, humanitarinė ir finansinė parama pasiektų Ukrainą laiku, o partnerių ryžtas remti Jūsų šalį nenuilstų. Tikime, kad Ukraina turi tapti Europos Sąjungos nare iki 2030 metų, todėl remsime Ukrainos vykdomas reformas ir teiksime visapusišką paramą siekiant šio tikslo“, – rašoma sveikinime.
„Ukrainos kova yra ir mūsų visų kova už laisvę. Lietuva rems Ukrainą iki pat jos pergalės“, – sveikinime pažymėjo G.Nausėda.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius savo sveikinime minėjo, kad Ukrainos nepriklausomybės metinių sukaktis primena, jog laisvės, suvereniteto ir tautos apsisprendimo principai nėra duotybė ir privalo būti branginami.
„Drąsa, atsparumas ir ryžtas, kuriuos gindami šias fundamentalias vertybes demonstruoja ukrainiečiai, įkvepia visas laisvę mylinčias tautas. Lietuvos parama Ukrainai išlieka nepajudinama. Tvirtai būsime išvien, teikdami politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą, aktyviai prisidėdami prie Ukrainos atstatymo ir atsigavimo“, – teigiama M.Sinkevičiaus sveikinimo laiške Ukrainos premjerui Serhijui Koreckiui.
Anot Lietuvos Vyriausybės vadovo, Ukrainos gynyba yra kritiškai svarbi Europos saugumui ir stabilumui, o Lietuva ir toliau palaikys Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį.
Ukraina nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui.
Tačiau 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį, o 2022-ųjų vasario pabaigoje pradėjo invaziją į šią šalį.
Rusija: per Ukrainos dronų ataką žuvo du vaikai
06:49
Pietų Rusijoje ant vaikų priežiūros įstaigos nukrito numušto ukrainiečių drono nuolaužos, ir per šį incidentą žuvo du vaikai, dar devyni žmonės buvo sužeisti, pirmadienį pranešė regiono pareigūnai.
„Drono nuolaužos nukrito ant privataus vaikų centro Krasnodare. Deja, du vaikai žuvo“, – „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Jis pridūrė, kad dar septyni vaikai ir du suaugusieji buvo sužeisti.
V.Kondratjevas taip pat informavo, kad nukritus dronui kilo gaisras sandėlyje.
Rusijos elektroninės prekybos milžinė „Ozon“ pirmadienį patvirtino, kad po dronų atakos jos logistikos centre Krasnodare kilo „didžiulis gaisras“, tačiau aukų išvengta.
Kyjivo atakos prieš Rusijos sandėlius, kuriuos pasiekti lengviau nei stipriai saugomus karinius objektus, jau padarė milijardus eurų siekiančių ekonominių nuostolių.
Ukrainos kariuomenė šeštadienį paskelbė pradedanti naują kampaniją, nukreiptą prieš „Ozon“ infrastruktūrą, po to, kai buvo surengti panašūs smūgiai didžiausiam Rusijos internetinės prekybos tinklui „Wildberries“.
Pastarosiomis dienomis „Ozon“ pranešė apie atakas prieš savo objektus Orenburgo srityje, Sankt Peterburgo pakraštyje ir Samaros srityje.
Rusijos pareigūnai griežtai kritikuoja atakas prieš, jų teigimu, „civilinę infrastruktūrą“, nors patys daugiau nei ketverius metus vykdo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, kurios metu žuvo tūkstančiai civilių, o miestai šalies rytuose ir pietuose buvo sugriauti.
JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas vyksta į Kyjivą
06:31
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmadienį lankysis Kyjive, pranešė jo biuras.
Tai bus pirmasis jo tarptautinis vizitas nuo praėjusį mėnesį eiti pareigas pradėjusio vyriausybės vadovo darbo pradžios, Ukrainai minint 35-ąsias nepriklausomybės metines.
A.Burnhamas pažadėjo tvirtai remti Ukrainą jai kovojant su Rusijos invazija.
Leiboristų partijos lyderio vizitas vyksta jam paskelbus, kad JK „sutiko, jog gynybos įmonė MBDA gali atskleisti įslaptintą informaciją apie JK komponentus, naudojamus ilgojo nuotolio raketose „SCALP“, kad būtų galima įkurti vietines surinkimo linijas Ukrainoje“, teigiama pranešime.
Ši raketa yra prancūziška JK gaminamos „Storm Shadow“ versija; abiejose naudojamos bendros prancūzų ir britų technologijos.
JK buvo pirmoji valstybė, 2023-iaisiais padovanojusi Ukrainai ilgojo nuotolio smogiamuosius ginklus gynybos tikslais, nurodė premjero biuras.
Pranešime nurodoma, kad sprendimas atskleisti įslaptintą informaciją „leis prancūzams ir ukrainiečiams toliau plėtoti raketų surinkimą Ukrainoje“.
„Tai taip pat papildo dideles JK pastangas sparčiai kurti nebrangius pažangius ilgojo nuotolio smogiamuosius ginklus Ukrainai per projektą „Brakestop“, priduriama pranešime.
Kyjive A.Burnhamas pirmininkaus savo pirmajam „Norinčiųjų koalicijos“, vienijančios Kyjivą remiančias šalis, susitikimui.
Prancūzijos prezidentūra penktadienį patvirtino, kad susitikimas vyks „mišriu“ formatu – tai reiškia, kad kai kurie dalyviai atvyks gyvai, o kiti prisijungs vaizdo konferencijos būdu.
Airijos ministro pirmininko biuras nurodė, kad jis dalyvaus nuotoliniu būdu.
„Minint 35-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines, ukrainiečiai neturi abejoti: JK palaiko jus šiandien ir palaikys tiek, kiek reikės“, – savo pareiškime teigė A.Burnhamas.
A.Burnhamo vizitas vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Londone.
Tuo metu Londonas taip pat paskelbė, kad dalinsis su Kyjivu informacija apie naują kovos sąlygomis išbandytą elektroninių trukdžių įrangą, vadinamą „Stone Cloak“.
Dauningo gatvės teigimu, planšetės dydžio karinio lygio trukdžių įtaisai, pritvirtinti prie dronų, gali sutrukdyti Rusijos oro gynybos sistemoms sekti ir nusitaikyti į tokius ginklus skrydžio metu.
JK yra viena stipriausių Ukrainos rėmėjų nuo pat plataus masto Rusijos invazijos 2022-aisiais.
Ukraina smogė stipriai: keliusoe Rusijos regionuose liepsnojo „Ozon“ logistikos centrai
06:09 Atnaujinta 07:31
Pirmadienio naktį Ukrainos dronai atakavo „Ozon“ logistikos centrus Rusijos Krasnodare, Stavropolio krašte ir Dagestane, skelbia Ukrainos žiniasklaida, cituojanti karą stebinčius „Telegram“ kanalus.
Po vidurnakčio socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, susiję su ataka Krasnodare.
Vėliau pasirodė informacija apie gaisrą logistikos centre.
Pasak vieno Rusijos „Telegram“ kanalo, „po atakos Krasnodare degė namų apyvokos prekių tinklo sandėlis“.
Kanalas „Astra“ pridūrė, kad gaisro vieta buvo nustatyta remiantis liudininkų nuotraukomis.
Vėliau paaiškėjo, kad dronai atakavo „Ozon“ logistikos centrą Krasnodare.
„Ozon“ yra antra pagal dydį prekybos platforma Rusijos internetinės prekybos rinkoje, nusileidžianti tik „Wildberries“ tinklui.
Remiantis „Astra“ duomenimis, didelis „Ozon“ logistikos centras buvo atakuotas ir liepsnojo Stavropolio krašte.
Naktį Stavropolio krašto gyventojai pranešė apie sprogimus. Tuo metu sities gubernatorius pranešė: „Mūsų oro gynybos pajėgos atremia priešo dronų ataką, nukreiptą į pramoninę zoną. Kai kurie iš jų buvo numušti.“
Atakuoto logistikos centro plotas – 93 514 kvadratinių metrų. Pastatas skirtas maisto ir ne maisto produktų sandėliavimui bei rūšiavimui, užsakymų surinkimui ir išsiuntimui „Ozon“ klientams.
Remiantis socialinių tinklų informacija, buvo smogta dideliam „Ozon“ logistikos kompleksui Dagestane, esančiam „Tube“ pramoniniame parke. Bendras objekto plotas – apie 130 000 kvadratinių metrų.
Šis objektas turi didelę logistinę reikšmę „Ozon“ veiklai Šiaurės Kaukaze, yra vienas iš pagrindinių įmonės logistikos tinklo mazgų regione ir turi didelę tarptautinę reikšmę prekių tiekimui į Azerbaidžaną ir Iraną.