- Ukraina surengė plataus masto dronų ataką Rusijoje: smogta ir netoli Sankt Peterburgo
- Syrskis: trijose pietų fronto kryptyse Rusija sutelkė daugiau nei 140 tūkst. karių
- Lukašenka pasisakė dėl karių siuntimo į Ukrainą: kreipėsi ir į lietuvius
- „Fronte tvyro visiškas chaosas“: Rusijos kariai įsidrąsino – padavė Gynybos ministeriją į teismą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje didėja nerimas ir kyla baimė: Ukraina karą perkėlė į pačių rusų namus
10:59
Ukrainos dronai vis dažniau pasiekia Rusijos užnugarį, todėl Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai vis dažniau karo pasekmes pajunta savo kailiu, išskirtiniame reportaže iš Rusijos rašo CNN.
Masinės Ukrainos dronų atakos Rusijos teritorijoje vis dažniau verčia didžiųjų Rusijos miestų gyventojus pajusti karo, kuris anksčiau daugeliui atrodė tolimas, padarinius.
Pasak CNN, be smūgių grėsmės, rusai susiduria su infrastruktūros sutrikimais, interneto ribojimais ir augančiu nepasitenkinimu dėl užsitęsusio konflikto.
Viena iš gegužės 17 d. plataus masto Ukrainos dronų atakos paveiktų žmonių buvo Zelenogrado gyventoja Jelena Vladimirovna. Jos teigimu, apie 3.15 val. nakties ją pažadino virš namo girdimas garsus dronų zvimbimas.
„Po mūsų balkonu yra stogelis. Dronas nukrito ant jo ir užsidegė, pradėjo kilti juodi dūmai“, – pasakojo moteris.
Dėl smūgio užsidegė vienas jos buto kambarių. Jelena ir jos sūnus iš pradžių bandė gesinti liepsnas patys, tačiau po antrojo sprogimo buvo priversti evakuotis.
Namas po atakos liko apgadintas dar kelias dienas.
„Tikiuosi, jie daugiau nebegrįš. Mes vis dar gyvi. Tai svarbiausia“, – sakė ji.
Vėliau moteris pridūrė:
„Tikiuosi, kad karas greitai baigsis.“
Smūgiai Rusijai tampa vis labiau apčiuopiami
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina sustiprino tolimojo nuotolio atakas Rusijos teritorijoje. Šie smūgiai nukreipti ne tik į karinius objektus, bet ir į infrastruktūrą, todėl daro įtaką kasdieniam gyventojų gyvenimui.
Pavyzdžiui, smūgiai naftos perdirbimo gamykloms kai kuriuose regionuose jau sukėlė degalų trūkumą. Laikinai okupuotame Kryme valdžia netgi įvedė benzino normavimą.
Simboline tapo ataka prieš Sankt Peterburgą per Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą. Dėl smūgių grėsmės kai kurių rajonų gyventojams buvo rekomenduota likti namuose.
Kronštato gyventoja pasakojo, kad šeštadienio naktį negalėjo užmigti dėl dronų ir oro gynybos sistemų veiklos.
„Buvo neįmanoma miegoti. Dūzgimas buvo toks garsus, kad bijojau, jog mūsų daugiabutis gali būti apgadintas“, – teigė ji.
Zelenskis: Rusija turi gauti signalą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tolimojo nuotolio smūgių seriją pavadino pagrįstu atsaku į Rusijos agresiją.
„Šį kartą Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai pasiekė Maskvos regioną, ir mes siunčiame aiškų signalą Rusijos žmonėms: jų valdžia turi užbaigti šį karą“, – pareiškė jis.
Rusijos valdžios teigimu, per gegužės 17-osios ataką į Rusijos teritoriją buvo paleista daugiau kaip 500 dronų. Maskvos srityje pranešta apie tris žuvusiuosius.
Socialinė antropologė Alexandra Arkhipova mano, kad po plataus masto invazijos pradžios tarp Kremliaus ir didžiųjų miestų gyventojų susiformavo savotiškas nerašytas socialinis kontraktas.
„Maskvos meras dėjo daug pastangų, kad sudarytų įspūdį, jog karo nėra. Tai buvo pažadas maskviečiams: „Gyvenkite savo gyvenimą, jums karo nėra“, – sakė tyrėja.
Tačiau, jos nuomone, toks požiūris pradeda byrėti. Papildomą nepasitenkinimą kelia interneto prieigos ribojimai, populiarių susirašinėjimo programėlių blokavimas ir valstybinės susirašinėjimo programėlės „Max“ propagavimas.
Tarp atakų paveiktų teritorijų gyventojų vis dažniau girdimi raginimai užbaigti karą. Zelenogrado gyventojas Maksimas, kurio butas taip pat buvo apgadintas, teigė, kad labiausiai jį sukrėtė žmonių žūtys.
„Esu pusiau lietuvis. Visa mano šeima Lietuvoje tiesiog šokiruota tuo, kad žūsta ukrainiečiai ir rusai. Tai svarbiausia. Slavai žudo slavus“, – sakė jis.
Vyras neslėpė emocijų dėl užsitęsusio konflikto:
„Aš už tai, kad visa tai baigtųsi. Greičiau, po velnių!“
„Dabar krūpteliu dėl visko“
Nors Rusijoje tiksliai įvertinti visuomenės nuomonę apklausomis sudėtinga dėl įstatymų, numatančių atsakomybę už ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“, nepriklausomas sociologinių tyrimų centras „Levada Center“ balandžio mėnesį atliktoje apklausoje nustatė, kad 62 proc. respondentų pasisako už perėjimą prie taikos derybų, o tik 27 proc. mano, kad kariniai veiksmai turėtų būti tęsiami.
Nors apklausa buvo atlikta dar prieš naujausias atakas, atrodo, kad ji atspindi augantį nuovargį ir išsekimą sostinėje, kur karas pamažu tampa kasdienės realybės dalimi.
Chimkuose esantis paminklas vaizduoja Antrojo pasaulinio karo karį ir Rusijos kariškį, kovojantį Ukrainoje.
Vos už maždaug 30 metrų nuo Pergalės aikštės Chimkų mieste, esančiame apie 18 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos centro, per praėjusį mėnesį surengtą masinę ataką dronas smogė dar vienam gyvenamajam pastatui.
Dabar viršutiniuose dviejuose daugiaaukščio aukštuose matyti didelė apdegusi skylė. Pastatas stovi šalia aikštės, kurioje yra paminklas, vaizduojantis Antrojo pasaulinio karo veteraną ir vadinamosios Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ dalyvį, stovinčius greta vienas kito.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tiesiogiai siejo plataus masto invaziją į Ukrainą su Sovietų Sąjungos pergale prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tai atspindi ir ant paminklo esantis užrašas: „Saugodami praeitį, giname ateitį!“
Kai CNN lankėsi Chimkuose praėjus keturioms dienoms po smūgio, Nadežda stovėjo prie pastato ir žiūrėjo į matomus sugriovimus. Ji pasakojo, kad gegužės 17 dieną buvo įvykio vietoje, kai virš jos praskrido dronas.
„Netoliese gyvena mano mama. Atvykau jos aplankyti ir laukiau lauke, kai dronas praskrido virš manęs. Po sekundės išgirdau smūgį, o tada išėjo mano mama“, – sakė ji.
Moteris pridūrė, kad abi bandė priartėti prie įvykio vietos ir pasižiūrėti, ar gali kuo nors padėti, tačiau gelbėtojai jų neprileido.
Nors niekas iš jos pažįstamų nenukentėjo, šis incidentas ją stipriai paveikė.
„Dabar krūpteliu dėl visko, net jei tai tik paaugliai leidžia petardas. Nuolat jaučiu įtampą“, – prisipažino ji.
Pro apgadintą pastatą su dešimtmečiu sūnumi ėjusi Jelena CNN sakė, kad jos šeimą atakos naktį pažadino danguje girdimas dronų dūzgimas.
„Tai tęsėsi ir tęsėsi be pabaigos“, – pasakojo ji. „Norėčiau taikos. Norėčiau, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi.“
Karas Ukrainoje – svarbiausios naujienos
Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos dronų smūgiai Rusijos pajėgoms yra dalis plataus masto kampanijos, kuria siekiama sutrikdyti priešo tiekimo grandines. Jie laikomi svarbiu veiksniu, skatinančiu optimizmą, kad Ukraina gali perimti iniciatyvą.
Žiniasklaidos duomenimis, Ukrainos vidutinio nuotolio dronai verčia Rusiją arba imtis brangių ir daug laiko reikalaujančių saugumo priemonių gabenant karius, maistą, amuniciją ir degalus, arba susitaikyti su papildomais nuostoliais.
Putinui atsisakius tiesioginių derybų – griežtas Ukrainos kirtis: Rusijai dabar bus tik blogiau
12:03
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymą dalyvauti siūlomame susitikime, sekmadienį pareiškė, kad dabar „Rusijai bus tik blogiau“.
V. Putinas penktadienį atmetė galimybę artimiausiu metu susitikti su Volodymyru Zelenskiu, praėjus dienai po to, kai Ukrainos lyderis paragino surengti tiesioginį susitikimą, kad būtų užbaigtas ilgiau nei ketverius metus trunkantis karas.
„Rusams gerų naujienų nėra. Atsisakydamas prezidento Zelenskio pasiūlymo dėl tiesioginių taikos derybų, Putinas prarado galimybę pasitraukti iš savo žlugusio karo. Rusijai bus tik blogiau“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos ministras.
Lenkijos gynybos ministras Ukrainai: Voluinės žudynių atminimas – ne derybų objektas
11:19
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Voluinės žudynių aukų atminimas nėra derybų objektas, po susitikimo su Ukrainos prezidento biuro vadovu Kyrylo Budanovu šeštadienio rytą.
Voluinės žudynės išlieka vienu jautriausių istorinių ir diplomatinių klausimų tarp Lenkijos ir Ukrainos. 1943–1945 metais Ukrainos sukilėlių armija (UPA) nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje sistemingai nužudė, skaičiuojama, nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, o šių įvykių kulminacija tapo 1943 metų liepos 11-osios „kruvinąjį sekmadienį“ įvykdyti kaimų užpuolimai.
Po šeštadienio rytą Varšuvoje įvykusių derybų su K. Budanovu W. Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle „X“ pranešė perdavęs aiškius Lenkijos lūkesčius dėl Ukrainos sprendimo pavadinti karinį dalinį „UPA herojų“ vardu.
Ukrainoje per Rusijos dronų smūgius žuvo du žmonės
09:27
Ukrainoje per Rusijos dronų smūgius žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje per Rusijos drono smūgį žuvo 56 metų vyras, dirbęs mikroautobuso vairuotoju, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Dar vienas 59 metų vyras žuvo per kitą ataką centrinėje Dnipropetrovsko srityje, Rusijos dronams ir aviacinėms bomboms apšaudžius du rajonus, sekmadienį „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Per šiuos išpuolius buvo sužeistas 35 metų vyras ir apgadinta infrastruktūra, teigė O. Hanža.
Zelenskis Londone susitiks su Merzu, Macronu ir Starmeriu: žiniasklaida atskleidė priežastį
08:54
Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija yra vienos ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Londone susitiks su šių šalių lyderiais aptarti karinės paramos klausimų
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris Londone priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Apie tai naujienų agentūrai dpa pranešė Dauningo gatvė.
Pasak žurnalistų, Ukrainos prezidentas sekmadienį lankysis Jungtinėje Karalystėje kartu su kitų šalių lyderiais.
„Tai vyksta po plataus masto Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio Rusijos antrajam pagal dydį miestui Sankt Peterburgui šeštadienį, kuris pabrėžė augančias Kyjivo galimybes smogti giliai Rusijos teritorijoje. Kol kas apie aukas nepranešama“, – pabrėžiama pranešime.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip skelbiama, atmetė Zelenskio pasiūlymą surengti tiesiogines derybas dėl jau daugiau nei ketverius metus trunkančio karo ir pareiškė nematantis prasmės tokiam susitikimui.
„Vadinamųjų E3 šalių susitikimas su Ukrainos lyderiu vyksta todėl, kad jos yra tarp ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vadovauja vadinamajai „norinčiųjų koalicijai“, kurios tikslas – taikos proceso metu suteikti Ukrainai saugumo garantijas“, – primena dpa.
Naujausi Volodymyro Zelenskio pareiškimai
Anksčiau Ukrainos prezidentas pareiškė, kad bepiločiai orlaiviai smogė Rusijos karinio jūrų laivyno arsenalams ir bazei Kronštate, taip pat naftos saugyklai Kubanėje. Jo teigimu, smūgiai Rusijos teritorijoje vykdomi todėl, kad „Rusijos vadovybė nori kariauti“.
„Praėjusią naktį mūsų dronai įveikė maždaug 1 000 kilometrų iki Sankt Peterburgo srities, pasiekė priešo karinio jūrų laivyno arsenalus ir bazę Kronštate. Mūsų tolimojo nuotolio raketos taip pat nuskrido apie 500 kilometrų iki Krasnodaro krašto ir smogė naftos saugyklai“, – sakė Ukrainos vadovas.
Zelenskis taip pat įvertino Putino atsakymą į atvirą laišką. Jis pabrėžė, kad Rusija ir vėl renkasi karą.
„Visi šiandien išgirdo jo atsakymą. Silpną atsakymą. Jis tiesiog nenori užbaigti karo. Manau, kad daugelis pasaulyje nusivylė tokiu atsakymu. Jis nenori nieko keisti ir atsisako pripažinti, kad jo karas patinka tik jam pačiam ir tiems, kurie iš jo uždirba pinigus – šiandien jie visi šypsojosi“, – pažymėjo prezidentas.
