- Ukrainos dronų būrys, kokio pasaulis dar neregėjo: metų pabaigoje rusams baimės bus daugiau
- Zelenskis: apie susitikimą su Abramovičiumi ir Putinui nusiųstą žinutę
- „Kovoti bus galima ir iš biuro“: Ukraina rado naują būdą apsaugoti dronų operatorius
- „The Telegraph“: Ukraina pradėjo operaciją, kuri privers Rusiją siekti taikos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: apie susitikimą su Abramovičiumi ir Putinui nusiųstą žinutę
21:47 Atnaujinta 22:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad gegužę susitiko su Rusijos oligarchu Romanu Abramovičiumi. Apie šio susitikimo detales Ukrainos lyderis papasakojo interviu „Sky News“.
R. Abramovičius yra milijardierius, kuriam anksčiau priklausė futbolo klubas „Chelsea“. Prasidėjus Rusijos plataus masto karui, 2022 metais dėl ryšių su V. Putinu jis buvo priverstas parduoti klubą ir jam buvo uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę (JK).
V. Zelenskis britų transliuotojui „Sky News“ papasakojo, kad susitiko su R. Abramovičiumi ir pasakė jam, kad yra pasirengęs susitikti su Kremliaus šeimininku bet kokiu formatu, tik ne Rusijoje ar Baltarusijoje, ir kad Ukraina neišves savo pajėgų iš Donbaso.
„Jis atvyko į Kyjivą. Pasakė: „Turiu jums tiesioginę žinutę ir noriu gauti žinią iš jūsų, kad galėčiau ją perduoti Putinui“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, R. Abramovičius paprašė, kad šis susitikimas liktų paslaptyje, nes nenorėjo viešumo.
Kaip aiškino Ukrainos vadovas, Rusijos pusė siekė suprasti, „kam mes esame pasirengę“, kalbant apie taikos derybas, ypač dėl Donbaso klausimo.
„Tai buvo pagrindinė žinutė. Aš pasakiau, kad mes nepasitrauksime [iš Donbaso]. Mes neleisime jums tokiu būdu pasiekti pergalės“, – teigė V. Zelenskis.
Paklaustas, ar R. Abramovičius dabar yra savotiškas tarpininkas tarp jo ir Vladimiro Putino, V. Zelenskis atsakė:
„Kai jis gavo mano žinutes, pasakė, kad perduos jas tiesiogiai Putinui.“
Turi atsakyti į laišką
V. Zelenskis ketvirtadienį išplatino retą tiesioginį kreipimąsi į Rusijos lyderį, ragindamas jį surengti susitikimą, kad būtų užbaigtas ilgiau kaip ketverius metus trunkantis karas.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas turi atsakyti į jo atvirą laišką, jei nori padidinti galimybes susitarti dėl paliaubų Ukrainoje.
Interviu „Sky News“ tarptautinių naujienų vedėjai Yaldai Hakim Ukrainos prezidentas teigė, kad laiškas, išsiųstas Rusijos vadovui, yra vienas iš nedaugelio būdų, kuriuo abi šalys gali tiesiogiai perduoti viena kitai savo pozicijas.
Laiške Zelenskis pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą su Putinu, siekiant užbaigti karą.
Trumpai komentuodamas laišką ekonomikos forume Sankt Peterburge, Putinas pareiškė, kad jį „permetė akimis“, tačiau pridūrė nematantis „jokios prasmės“ susitikti su Ukrainos prezidentu.
Paklaustas apie savo „įžūlų“ laišką, Zelenskis iš pradžių atsakė su šypsena:
„Jūs nematėte pirmosios versijos!“
Aiškindamas, kodėl nusprendė parašyti laišką, jis sakė:
„Išsiunčiau atvirą laišką, nes nežinau, ar jis jį perskaitys, ar ne.
Atviras laiškas reiškia, kad jis privalo mums atsakyti dėl to, kas svarbu jo visuomenei, nes jo visuomenė gyvena kažkokiame fantazijų pasaulyje, kuriame jie nieko neužpuolė ir tai nėra agresyvus karas. Tai nerimta.
Todėl man labai svarbu atvirai parodyti, kokia yra mūsų pozicija.
Jie uždarė internetą ir daugybę kitų informacijos kanalų. Mes neturime daug galimybių perduoti signalus šiai šaliai – agresorei.
Jie atnešė šį didelį karą į mūsų šalį. Jie turi jį sustabdyti.“
Pasak Zelenskio, šiuo metu Putinas apie karą kalba ne taip garsiai kaip anksčiau dėl Rusijos patiriamų nuostolių mūšio lauke.
Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu, jei šis iš tikrųjų norėtų užbaigti konfliktą.
Rusija reikalauja Ukrainos rytinio Donbaso regiono kontrolės, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų savo kaimynei.
Kyjivas ir jo sąjungininkai juos atmeta kaip prilygstančius kapituliacijai.
JK, Prancūzija ir Vokietija remia Ukrainos ir Rusijos tiesiogines derybas
00:16
Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos vadovai remia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas dėl ugnies nutraukimo tarp Rusijos ir Ukrainos, sekmadienį po susitikimo su juo Londone pareiškė šių šalių lyderiai.
Lyderiai „parėmė pasiūlymą dėl tiesioginio Ukrainos ir Rusijos dialogo, kuriame aktyviai dalyvautų JAV ir Europa, siekiant nutraukti ugnį ir paremti tolesnes derybas“, sakoma bendrame jų ir V. Zelenskio pareiškime.
Jame priduriama: „Dabartinė sąlyčio linija turėtų būti derybų atskaitos taškas.“
Ukrainos dronų būrys, kokio pasaulis dar neregėjo: metų pabaigoje rusams baimės bus daugiau
23:18
Jis lėtai slenka į priekį, ieškodamas slaptaviečių. Taip beveik tyliai priartėja prie rusų kareivių slėptuvės. Po kelių sekundžių pasigirsta galingas sprogimas. Tačiau tai padaro ne Ukrainos karys, o ukrainiečių antžeminis dronas. Šios palyginti mažos mirtinos „staigmenos“ fronto linijoje jau nebėra didelė retenybė, tačiau vis dar stebina, kaip ukrainiečiai šiuos dronus geba pasiųsti į rusų užnugarį.
„Dešimt–penkiolika kilometrų“, – „Postimees“ pasakojo Ukrainos sausumos pajėgų 3-iosios šturmo brigados karininkas, kurio šaukinys Makaras, apie tai, kaip giliai už fronto linijos jų antžeminiai dronai šiandien gali nukeliauti.
„Tikiu, kad iki metų pabaigos mes galėsime nukeliauti 50 kilometrų už priešo linijų“, – vėliau priduria Makaras.
27-erių Makaras vadovauja atskirai kuopai 3-iosios brigados Sausumos dronų batalione, kurios vienintelė užduotis – vykdyti puolamąsias operacijas naudojant UGV, arba sausumos dronus.
Ši kuopa, žinoma kaip NC13, yra, kaip teigiama, pirmoji ir vienintelė tokio tipo ne tik Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, bet ir visame pasaulyje.
Leidinys „Postimees“, kurio žurnalistas lankėsi fronte, pasakoja, kaip veikia šis ukrainiečių dalinys.
FT: Abramovičius perdavė Rusijai Zelenskio signalą apie pasirengimą susitikti su Putinu
21:12
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Rusijos oligarchą Romaną Abramovičių į Kyjivą, kad šis perduotų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlymą dėl tiesioginių derybų. Apie tai pranešė „Financial Times“, remdamasis keturiais su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Leidinio duomenimis, V. Zelenskis paprašė R. Abramovičiaus informuoti V. Putiną apie savo pasirengimą asmeniniam susitikimui. Tai būtų pirmasis toks susitikimas nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Pasak šaltinių, Kyjivas siekė parodyti, kad rimtai vertina taikos siekį. Ukraina taip pat tikėjosi, kad sėkmingi smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir Ukrainos pajėgų gebėjimas sustabdyti Rusijos puolimą padidins Maskvos motyvaciją kuo greičiau susitarti dėl paliaubų.
Abramovičiaus vaidmuo
R. Abramovičius jau buvo tarpininkas 2022 metais, kai dalyvavo derybų Stambule procese tų metų kovą. Vieno FT šaltinio, artimo oligarchui, teigimu, jo vaidmuo išlieka svarbus.
„Jis reikalingas todėl, kad yra vienintelis rusas, kuris sutaria su visais“, – teigė šaltinis.
Vis dėlto V. Putinas į šį pasiūlymą neatsakė. FT pažymi, kad Maskva vis dar remiasi savo išteklių ir karinių pajėgumų pranašumu.
Birželio 5 dieną Sankt Peterburge vykusiame Ekonomikos forume V. Putinas pats užsiminė apie susitikimą su vienu „neoficialiu“ Rusijos verslininku, tačiau jo pavardės neįvardijo.
Jau kitą dieną Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Oleksijus Gončarenko savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad kalbama būtent apie R. Abramovičių.
Ukrainos prezidento kanceliarija šios informacijos nekomentavo. Tačiau du aukšto rango Ukrainos pareigūnai FT patvirtino, kad R. Abramovičiui perduotas pranešimas savo turiniu buvo panašus į viešą V. Zelenskio laišką V. Putinui, tik parašytas santūresniu tonu.
Zelenskio laiškas Putinui
Anksčiau buvo pranešta, kad birželio 5 dieną V. Zelenskis paskelbė atvirą laišką V. Putinui, kuriame paragino nutraukti karą ir pradėti tiesiogines derybas akis į akį.
Tuo pačiu Ukrainos prezidentas kritikavo V. Putiną dėl nesėkmių fronte ir priklausomybės nuo Šiaurės Korėjos bei Kinijos paramos. Jis taip pat leido suprasti, kad Rusijos lyderis pamažu praranda politinę kontrolę šalies viduje.
V. Putinas šį atvirą laišką pavadino „šiurkščiu“ ir pareiškė, kad jis buvo parašytas tam, jog asmeninis abiejų lyderių susitikimas taptų neįmanomas. Rusijos prezidentas tvirtino laišką tik peržvelgęs, o apie jo egzistavimą jam pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Suomijos lyderis: derybų su Maskva iniciatyvos turėtų imtis Europa
19:45
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas sekmadienį paskelbtame interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zurcher Zeitung“ pareiškė, kad Europa turėtų imtis iniciatyvos pradėti derybas su Maskva, kad būtų užbaigtas plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą.
Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV tarpininkaujamos Kyjivo ir Maskvos taikos derybos nuo vasario mėnesio yra faktiškai įstrigusios, o Vašingtono dėmesys nukrypo į karą su Iranu.
A. Stubbas teigė, kad Europa turėtų glaudžiai koordinuoti derybas su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau taip pat įvertinti, ar Vašingtono politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu atitinka Europos interesus.
Volodymyras Zelenskis atvyko į JK derybų gynybos klausimais su sąjungininkais
19:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad atvyko į Jungtinę Karalystę (JK) derybų su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais gynybos klausimais.
„Šiandien esu JK. Turėsime dvišales derybas su (JK premjeru) Keiru ir susitikimą „E3 plius Ukraina“ formatu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu“, – sakė V. Zelenskis.
„Kovoti bus galima ir iš biuro“: Ukraina rado naują būdą apsaugoti dronų operatorius
19:11
Mūšio lauke Ukrainos dronų operatoriams susiduriant su vis didesniais pavojais, kai kurie pirmaujantys dronų gamintojai rado būdą perkelti operatorius toliau nuo kovos zonos – net į kitą šalį ar kitą žemyną – neprarandant galimybės vykdyti užduočių.
Kaip leidiniui „Business Insider“ sakė Ukrainos dronų gamintojos „Skyfall“ atstovas, naudodamiesi palydoviniu internetu pilotai dabar gali valdyti dronus šimtus ar net tūkstančius kilometrų nuo fronto linijos.
„Pilotai fronto linijoje nuolat patenka po apšaudymu, todėl nuotolinis valdymas suteikia jiems didesnį saugumą nuo Rusijos pajėgų“, – teigė jis.
Jau kalbama ne apie šalis, o apie žemynus
Ukrainos dronai-perėmėjai dažniausiai yra sraigtiniai, aprūpinti nedideliais koviniais užtaisais ir gali sunaikinti taikinius susidūrimo metu arba sprogdami netoliese. Jie yra palyginti nebrangūs – kai kurie kainuoja vos apie 2 tūkst. JAV dolerių – ir sukurti taip, kad būtų daug pigesni už Irano kilmės „Shahed“ atakos dronus, kurių kaina paprastai siekia dešimtis tūkstančių dolerių.
Ukrainos bendrovės „Wild Hornets“, gaminančios pažangų droną-perėmėją „Sting“, instruktorius teigė, kad šiandien pilotams tenka daug didesnė rizika nei karo pradžioje. Taip yra dėl išaugusio Rusijos žvalgybos aktyvumo ir dažnesnių Ukrainos pozicijų aptikimo atvejų.
„Nesvarbu, kaip toli esate nuo priešo. Visada reikia galvoti apie maskuotę“, – sakė jis.
Pasak instruktoriaus, kuo daugiau vykdoma žvalgybinių skrydžių, tuo dažniau atakos dronai taikosi į oro gynybos ekipažus. Būtent ši didėjanti grėsmė ir paskatino įmonę įdiegti nuotolinio valdymo technologiją.
Kovo mėnesį „Wild Hornets“ pristatė nuotolinio valdymo sistemą ir pranešė, kad pilotai galės valdyti dronus-perėmėjus iš šimtų kilometrų atstumo nuo paleidimo vietos.
Įmonės teigimu, „Sting“ droną galima valdyti daugiau kaip iš 2 000 kilometrų atstumo naudojant „Starlink“ ryšį.
„Šiuo metu dirbame tam, kad „Sting“ dronus būtų galima valdyti ne tik iš kitos šalies, bet ir iš kito žemyno“, – „Business Insider“ sakė „Wild Hornets“ atstovas.
Kovoti galima ir iš biuro
Pirmasis Ukrainos gynybos viceministras Oleksjus Vyskubas pažymėjo, kad Rusija dronų naudojimo taktiką keičia praktiškai kiekvieną savaitę, todėl iš anksto numatyti jų atakų maršrutus tampa sudėtinga.
Būtent dėl šios priežasties Ukraina sukūrė nuotoliniu būdu valdomus dronus-perėmėjus.
Pasak jo, ribotą skaičių pilotų galima sutelkti saugioje ir patogioje vietoje, pavyzdžiui, biure, o naudojant šią technologiją jie gali palaikyti ryšį, stebėti situaciją ir atremti artėjančius Rusijos „Shahed“ dronus.
Nuotolinio valdymo technologijos naudojamos ne tik oro dronams. Ukrainos bendrovė „Ratel Robotics“, gaminanti nepilotuojamas antžemines transporto priemones, taip pat dirba su panašiais sprendimais.
„Mes didiname atstumą tarp platformos ir operatoriaus. Jei transporto priemonė valdoma per „Starlink“, operatorius gali būti saugioje vietoje, pavyzdžiui, kitoje šalyje“, – sakė įmonės instruktorius.
Ukraina taiko naują strategiją siekdama priversti Rusiją sudaryti taiką
Ukraina mėgina įgyvendinti tą patį planą nutraukti vadinamąjį „sausumos koridorių į Krymą“, kuris nepavyko per 2023 metų kontrpuolimą. Tačiau dabar tam naudojami kiti metodai, ir, panašu, jie duoda rezultatų.
Kaip rašo „The Telegraph“, šiam tikslui dabar pasitelkiami ne tankai ir pėstininkai, o smogiamieji dronai.
Birželio 7 dieną Rusijos pajėgos po Ukrainos dronų atakos uždarė Čongaro kontrolės punktą Chersono srityje. Taip pat buvo sustabdytas eismas per Džankojaus kontrolės punktą.
Kyjivas: per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, apgadinta branduolinių atliekų saugykla
17:31
Rusija sekmadienį paleido dronų ir kitos amunicijos bangas į Ukrainą, per šias atakas žuvo mažiausiai keturi žmonės ir buvo apgadinta branduolinių atliekų saugykla Černobylio zonoje, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Radiacijos lygis objekte po atakos išliko normos ribose, nors pastato priimamasis buvo „iš dalies sugriautas“, nurodė Ukrainos branduolinės energijos operatorė „Energoatom“.
Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino dronų smūgius vienas prieš kitą, o JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti jau penktus metus vykstantį karą tebėra įstrigusios ir nustumtos į šalį dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Ukraina dronais atakavo naftos bazę Rusijos okupuotame Kryme
16:39
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė, kad naktį į sekmadienį jų dronai smogė Semikolodjansko naftos bazei, esančiai Rusijos okupuotame Kryme.
Apie tai skelbia „The Kyiv Independent“.
Šis objektas, esantis rytinėje Krymo dalyje, maždaug 200 km atstumu nuo fronto linijos, yra naudojamas degalams laikyti ir veikia kaip regioninis logistikos centras.
Kaip pranešė Ukrainą palaikantis „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, naftos bazė buvo uždaryta nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, tačiau Rusijos bendrovė „BK-Terminal“ atnaujino jos veiklą 2015 metais, Rusijai okupavus pusiasalį.
„Okupacinės pajėgos ją naudoja kaip perkrovimo punktą mazutui, dyzelinui, bitumui ir kitoms medžiagoms laikyti bei transportuoti“, – teigiama Specialiųjų operacijų pajėgų pranešime.
Kariuomenė pranešė, kad Ukrainos dronai taip pat nusitaikė į Feodosijos jūrinį naftos terminalą, esantį maždaug 250 km atstumu nuo fronto linijos. Pranešama, kad šiame objekte yra septynios degalų talpyklos.
„Terminalas yra daugiafunkcis kompleksas, skirtas žaliavinei naftai ir naftos produktams perkrauti iš geležinkelio cisternų į jūrų laivus, – nurodė kariuomenė. – Okupantai naudoja šį kompleksą okupuotam Krymui aprūpinti degalais ekstremaliųjų situacijų pusiasalyje atveju.“
Rusijos primesta valdžia pranešimo apie ataką nekomentavo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba naktį virš Rusijos teritorijos ir okupuoto Krymo perėmė 95 Ukrainos dronus, tačiau apie jokią žalą infrastruktūrai nepranešė.
„The Telegraph“: Ukraina pradėjo operaciją, kuri privers Rusiją siekti taikos
15:14
Ukraina šiuo metu įgyvendina plataus masto planą, kuriuo siekiama priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo. Tai iš esmės yra tas pats planas nutraukti vadinamąjį „sausumos koridorių į Krymą“, kuris nepavyko per didįjį 2023 metų kontrpuolimą, tačiau dabar tam naudojami kiti metodai ir, panašu, jie duoda rezultatų. Taip rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Leidinys pažymi, kad dar prieš pusmetį Maskvos pozicijos atrodė gerokai stipresnės: Rusijos kariuomenė veržėsi į priekį, o Ukraina susidūrė su rimtu išteklių trūkumu. Tačiau dabar situacija keičiasi – Ukrainos dronai vis dažniau smogia svarbiems taikiniams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, o Rusijos puolimo tempas reikšmingai sulėtėjo.
Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei R-280, jungiančiai Rostovą prie Dono su okupuotais Mariupoliu, Berdiansku, Melitopoliu ir Krymu. Šis kelias tapo vienu pagrindinių Ukrainos smūgių taikinių. Pastarosiomis savaitėmis jame reguliariai naikinami sunkvežimiai, degalų cisternos ir kita Rusijos kariuomenės aprūpinimo technika.
Pasak „The Telegraph“, ši kampanija iš esmės atgaivina vieną svarbiausių 2023 metų kontrpuolimo idėjų – Krymo izoliavimą. Tačiau šį kartą tai daroma ne tankais ir pėstininkais, o smogiamaisiais dronais.
Vienas iš 2023 metų vasaros kontrpuolimo plano kūrėjų, Ukrainos generolas Mykhailo Zabrodskis, aiškino, kad pati koncepcija po kontrpuolimo nesėkmės niekur nedingo. Jo teigimu, dabartinės Ukrainos dronų galimybės leidžia ją įgyvendinti nauju formatu.
„Po kontrpuolimo nesėkmės Krymo izoliavimo idėja sugrįžo. Šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smogiamųjų dronų kiekis ir kokybė leidžia tokį planą įgyvendinti“, – cituojamas generolas.
Vis dėlto M. Zabrodskis įspėja, kad vien Krymo izoliavimas nebus lemiamas veiksnys. Anksčiau ar vėliau Rusija mėgins rasti alternatyvius tiekimo maršrutus arba naujas atsakomąsias priemones.
Straipsnio autorius pažymi, kad dabartinė strategija kelia kuklesnius tikslus nei prieš trejus metus vykęs kontrpuolimas. Jei tuomet pagrindinis tikslas buvo okupuotų teritorijų išlaisvinimas, dabar svarbiausia stabilizuoti frontą ir sustabdyti Rusijos puolimą. Tik po to, Ukrainos karinių analitikų teigimu, bus galima kalbėti apie užimtų teritorijų susigrąžinimą.
„Visa idėja buvo tokia: jeigu jie nebegalės išlaikyti fronto, sausumos karas šiame regione faktiškai bus baigtas“, – aiškino buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodnyukas.
Tuo pačiu „The Telegraph“ pabrėžia, kad galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Ukraina sugebės išlaikyti technologinį pranašumą bepiločių sistemų srityje ir toliau didinti spaudimą Rusijos logistikai.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną esminį skirtumą nuo 2023 metų kontrpuolimo. Tuomet Ukraina plačiai skelbė savo planus, todėl Rusija aiškiai suprato, kam ruoštis. Dabar operacijos vykdomos gerokai didesnio slaptumo sąlygomis. Visuomenė mato tik tai, kas jau įvyko, tačiau, kaip pažymi straipsnio autorius, „nesitikėkite, kad ukrainiečiai iš anksto paskelbs savo kitą žingsnį“.
Karas Ukrainoje – naujausios žinios
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, net ir aktyviausi karo šalininkai Rusijoje vis sunkiau paaiškina, kodėl konfliktas turi tęstis, o Kremliaus propaganda pamažu praranda savo poveikį. Ypač iškalbingas laikomas ideologo Alexandro Dugino pozicijos silpnėjimas – vietoje įtikinamų argumentų dėl pergalės jis rusams siūlo grįžti prie kaimiško gyvenimo būdo.
Tarp Rusijos elito taip pat vis labiau jaučiamas nuovargis ir suvokimas, kad karas pasiekė aklavietę, o Kremliaus tarptautinė izoliacija tampa vis akivaizdesnė.
Operatorė: per rusų smūgį Černobylio zonoje iš dalies sugriauta panaudoto branduolinio kuro saugykla
15:04
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“ sekmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį Černobylio zonoje buvo „iš dalies sugriauta“ panaudoto branduolinio kuro saugykla.
Operatorė platformoje „Telegram“ teigė, kad pastatas tuo metu buvo tuščias, o radiacijos lygis išlieka normalus.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos kelia pavojų Ukrainos branduoliniams objektams“, – socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis apkaltino Maskvą „keliant grėsmę branduolinei saugai“.
