Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijos Savanorių korpusas paskelbė, kad rusai suformavo pirmąją ukrainiečių „savanorių“ brigadą „Specnaz“, į kurią įtraukti ukrainiečių karo belaisviai ir buvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, kurie, kaip teigiama, esą perėjo į Rusijos pusę.
„Rusijos kariai suformavo šią brigadą, sujungdami kelis nereguliarius, vadinamuosius savanorių dalinius, visų pirma Maksimo Kryvonos ir Aleksejaus Beresto vardu pavadintus batalionus, taip pat Aleksandro Matrosovo, Martino Puškaro ir Slobodskio vardo būrius“, – paaiškinama ataskaitoje.
Visi jie, kaip pranešama, iš dalies sudaryti iš ukrainiečių karo belaisvių arba ukrainiečių karių, kurie neva perėjo į Rusijos pusę.
Vienas vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad šią naują brigadą sudaro ukrainiečių karo belaisviai, o tai verčia sunerimti, nes tokių karių naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas.
Instituto analitikai pirmą kartą pranešimus apie tai, Rusija formuoja kovinius dalinius iš karo belaisvių užfiksavo jau 2022 m. lapkričio mėn.
Naujausias pavyzdys – Rusijos batalionas „Bogdanas Chmelnickis“, kuriame kovoja Ukrainos karo belaisviai. Jis 2023 m. gruodžio mėn. veikė kaip Donecko Liaudies Respublikos (DNR) Vidaus reikalų ministerijos formuotės „Kaskada“ dalis Donecko srities vakaruose.
„Rusijos naudojimasis Ukrainos karo belaisviais koviniuose daliniuose, tikėtina, yra Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimas, kuri draudžia naudoti karo belaisvius kariniuose veiksmuose juos paėmusių pajėgų pusėje, ir nustato, kad joks karo belaisvis jokiu būdu negali būti siunčiamas ar laikomas vietovėse, kuriose jis gali patekti į ugnį karo veiksmų zonoje, taip pat jų negalima įtraukti į darbus, kurie yra žalingi sveikatai ar pavojingi“, – priminė ekspertai.
Ne vienintelis nusikaltimas
Jei Rusija nesiunčia Ukrainos belaisvių kovoti prieš savus, dažnai jie tampa rusų karių egzekucijų aukomis.
Kaip rašo Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, liepos 22 d., po išpuolio prieš Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Myrnės miestelio Donecko srityje, Rusijos kariškiai paėmė į nelaisvę ukrainiečių karį ir paskui jį nužudė.
Šis incidentas taip pat atskleidžia platesnę tendenciją, būdingą Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, kuomet nelaisvė nebėra saugumo garantija.
Ukrainos valdžios institucijos nurodo, kad paimti į nelaisvę kariai nuolat patiria tardymus, kankinimus ir nužudymus be teismo.
Reaguodamos į šią egzekuciją, Ukrainos institucijos nusiuntė oficialius laiškus Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Jungtinėms Tautoms.
Šių veiksmų tikslas – užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų oficialiai užfiksuoti ir kad atsakingieji asmenys būtų visiškai patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus.


