Pasak karybos eksperto Egidijaus Papečkio, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas labai aiškiai parodė, kad toks V.Putino prisipažinimas jo netenkina.
„Tačiau visiems suprantama, kad dėl daugybės priežasčių Azerbaidžanas yra priverstas užgniaužti pyktį ir toliau palaikyti santykius su Rusija. Bet, kaip jau esu sakęs, nei Azerbaidžanas, nei asmeniškai Alijevas šio rusų nusikaltimo nepamirš“, – pastebėjo analitikas.
Be abejo, V.Putinas pirmiausia paminėjo ukrainiečių bepiločius, kuriuos sekė rusų oro gynyba, bet jam teko pripažinti, kad būtent oro gynyboje „įvyko sutrikimai“.
Oro gynybos raketos sprogsta šalia taikinio
„Nelabai vykusiai paaiškino, kad raketos nepataikė tiesiogiai į lėktuvą, o sprogo šalia jo, „galimai savilikvidavosi“. Oro gynybos raketos ir sprogsta ne tiesiogiai pataikiusios, o iš atitinkamo kelių metrų atstumo sukoncentravusios skeveldras ir sprogimo bangą į taikinį.
V.Putinas bandė prisidengti ir tuo, kad lakūnas pasirinko sprendimą netūpti, o skristi į Kazachstaną. Toks lakūno sprendimas visiškai suprantamas – iš pradžių pažeidimai neatrodė tokie rimti, o tikimybė tupiant gauti keletą rusų raketų į orlaivį buvo itin didelė. Todėl lakūnas ir mėgino išvesti lėktuvą iš maksimaliai pavojingos į saugią oro erdvę. Kol perskrido Kaspiją, raketų padaryti pažeidimai galutinai išvedė orlaivį iš rikiuotės ir jis nukrito“, – pastebėjo E.Papečkys.
Pasak jo, šiuo atveju Rusija atsakinga už tai, kad civilinis lėktuvas laiku nebuvo nukreiptas nuo aerodromo ir pateko į apšaudymo lauką, atsakinga už tai, kad jis buvo pažeistas oro gynybos raketomis, ir, kas yra pagrindinė šios katastrofos priežastis – kad pradėjo nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
Be to, Kremlius nusikalstamai bandė išvengti atsakomybės, atmesdamas akivaizdžius įrodymus, kad lėktuvą numušė būtent Rusijos oro gynyba.
Pasak E.Papečkio, nei Azerbaidžanas, nei asmeniškai I.Alijevas, šio rusų nusikaltimo nepamirš.
Azerbaidžano žiniasklaida: Alijevas laimėjo dvikovą su Putinu
Keli Azerbaidžano leidiniai komentavo I.Alijevo ir V.Putino, kuris praėjus 10 mėnesių po lėktuvo katastrofos prisiėmė atsakomybę už numuštą lėktuvą, susitikimą. Leidiniai tai vertino kaip Baku pergalę konfrontacijoje su Kremliumi. Rusijos televizija žiūrovams pranešė, kad abu prezidentai „pademonstravo nusiteikimą išspręsti krizę“.
Internetinio leidinio „Caliber“ apžvalgininkas Eminas Galaly kalbėjo apie Azerbaidžano prezidento „trigubą triumfą“. „Iš esmės galima apsiriboti paprastu faktų konstatavimu. Prezidentas Ilhamas Alijevas gali švęsti dar vieną sėkmę. Jis dar kartą pasiekė maksimaliai trokštamą rezultatą. Apgynė šalies nacionalinį orumą“, – rašė jis.
Portalas Olke.az teigė, kad dabar sąlygas diktuoja ne Kremlius, o Baku. „Dabartinė realybė daro ne Azerbaidžaną priklausomą nuo Rusijos, o atvirkščiai – Rusiją nuo Azerbaidžano. Šio proceso tęsimas objektyviai žaidžia ne Maskvos naudai. (...) Kremlius neturi kito pasirinkimo, kaip tik priimti Baku sąlygas ir veikti pagal jas“, – rašoma tekste.
Dienraštis „Müsavat“ pranešė apie 11 mėnesių trukusio atšalimo tarp šalių pabaigą ir taip pat teigė, kad tai Azerbaidžano pergalė. „Baku, išlaikęs šaltakraujiškumą, bet nuosekliai didindamas spaudimą, paliko Kremliui galimybę „oriai pasitraukti“. Dėl to Rusija pripažino atsakomybę. (...) Baku pasiekė savo tikslą – ir diplomatinėje kalboje tai vadinama pergale“, – rašoma medžiagoje.






