CNN pažymi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą Abu Dabyje suformulavo aiškiai: „Viskas yra apie rytinę mūsų šalies dalį, viskas yra apie žemę“, turėdamas omenyje seną Maskvos reikalavimą, kad Kyjivas atsisakytų tų Donbaso teritorijų, kurias dar kontroliuoja Ukraina. Tuo pat metu, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad susitarimas „arti“, Zelenskis ketvirtadienį pakartojo: Ukraina nepasirengusi atiduoti savo teritorijos Rusijai.
Maskvos pozicija taip pat išlieka kieta. Po susitikimo su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu Kremliui artimas patarėjas Jurijus Ušakovas perspėjo, kad ilgalaikio susitarimo nebus „neišsprendus teritorinio klausimo“ ir pakartojo, jog Rusija toliau sieks savo tikslų „mūšio lauke“, kol bus pasiektas susitarimas.
Kas yra Donbasas ir kodėl jis toks svarbus?
Donbasu bendrai vadinamos dvi anglimi turtingos rytų Ukrainos sritys – Doneckas ir Luhanskas. Prieš karą tai buvo Ukrainos pramonės širdis: metalurgijos centrai, išplėtota logistika, jungtys su Azovo jūra (per upes ir kanalus), derlingos žemės ūkio teritorijos bei mineralų ištekliai.
Kremlius Donbasą laiko ne tik strateginiu, bet ir ideologiniu tikslu. CNN primena, kad V.Putinas viešai ne kartą kvestionavo Ukrainos teisę egzistuoti kaip nepriklausomai valstybei, o Rusija be įrodymų kartojo kaltinimus Kyjivui dėl tariamo „genocido“ prieš rusakalbius. Donbasas istoriškai buvo vienas labiausiai rusakalbių Ukrainos regionų, ir būtent čia, 2014 m., prasidėjo Maskvos pastangos destabilizuoti šalį.
Kaip prasidėjo konfliktas ir kaip jis vystėsi
2014 m. Rusija neteisėtai aneksavo Krymą, o tuo pat metu pradėjo remti prorusiškus separatistus Donbase – jie perėmė dalies Donecko ir Luhansko kontrolę, įskaitant regionų administracinius centrus. Maskva ilgai tvirtino, kad „karių ant žemės“ ten neturėjo, tačiau JAV, NATO ir Ukrainos pareigūnai nuosekliai teigė, kad Rusija separatistus ginklavo, teikė žvalgybą, patarimus ir turėjo savo karininkų jų gretose.
CNN primena ir vieną tragiškiausių epizodų: civilinio lėktuvo MH17 numušimą virš Rytų Ukrainos. Separatistai panaudojo rusiškos kilmės sovietinį „Buk“ priešlėktuvinį kompleksą; Maskva atsakomybę neigė, tačiau Nyderlandų teismas dėl dalyvavimo numušime nuteisė du rusus ir vieną separatistų pusėje kovojusį Ukrainos pilietį.
Kelerius metus Donbase vyko žemo intensyvumo karas, o 2022 m. vasarį Putinas paskelbė pripažįstantis vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“, ir po kelių dienų pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kokia padėtis dabar: kontrolė, tempas ir kaina
Pasak CNN, nors Rusijos kariuomenė turi didesnius resursus, ji iki šiol nesugebėjo užimti viso Donbaso. Rusija kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį, tačiau Donecke – tik apie 70%. Būtent likusi Donecko dalis yra teritorija, kurios Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų. Maždaug du trečdaliai šios likusios teritorijos tebėra Ukrainos kontrolėje, o likusi – aktyvių kovų zona.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Rusija kartoja grasinimus teritoriją paimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos, tačiau puolimo progresas lėtas ir brangus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, anot CNN, yra sakęs, kad Rusija kas mėnesį netenka dešimčių tūkstančių karių (Rusija oficialiai savo nuostolių neskelbia). JAV įsikūręs konfliktų stebėtojas „Institute for the Study of War“ esą vertina, kad dabartiniu tempu Rusijai prireiktų dar maždaug pusantrų metų, kad užimtų likusias Ukrainos kontroliuojamas Donbaso teritorijas.
Ką Ukrainai reikštų Donbaso praradimas
V.Zelenskis nuosekliai pabrėžia, kad nuolatinės teritorinės nuolaidos yra nepriimtinos. Net jei ukrainiečiai teoriškai balsuotų už tokią nuolaidą (apklausos rodo, kad tai mažai tikėtina), toks susitarimas keltų rimtų problemų tarptautinės teisės požiūriu, nes jėgos naudojimas užkariaujant teritoriją yra draudžiamas.
Tačiau Kyjivas, remiamas europiečių, yra signalizavęs, kad galėtų svarstyti dabartinės padėties „įšaldymą“ paliaubų atveju – t. y. sustabdyti kovas pagal esamas fronto linijas, laikinai atsisakant bandymų atsiimti okupuotas teritorijas paliaubų laikotarpiu.
CNN akcentuoja, kad jei Ukraina prarastų ir likusią Donbaso dalį, ji taptų gerokai pažeidžiamesnė būsimai Rusijos agresijai: regione yra vadinamoji „tvirtovių juosta“ – pramoninių miestų, geležinkelių ir kelių tinklas, kuris sudaro Ukrainos gynybos ir fronto aprūpinimo pagrindą. Šios teritorijos netektis atvertų kelią gilesnei grėsmei rytų Ukrainai.
-
„The Times“: Putinas gali panaudoti masinio naikinimo cheminius ginklus, jei karas pateks į aklavietę
-
Kremlius sutrikęs: Trumpas žaidžia dvigubą žaidimą su Rusija
-
Volodymyras Zelenskis: teritorinis vientisumas turi būti gerbiamas, Abu Dabyje ieškoma kompromiso
-
V.Zelenskis apie trišales derybas: kompromisams turi būti pasiruošusios ir JAV
-
Karas Ukrainoje. Taikos derybos gali tapti spąstais: diplomatas įspėjo apie pavojingą scenarijų
Kas siūloma ir kas vyksta okupacijoje
CNN rašo, kad naujausio pasiūlymo detalės viešai nepaskelbtos, V.Zelenskis tik pasakė, kad susitikimas Abu Dabyje galėtų pateikti „variantų“. Jis taip pat minėjo, kad gruodį vienas JAV siūlymų esą buvo sukurti „laisvąją ekonominę zoną“ Ukrainos kontroliuojamose Donbaso dalyse, mainais į saugumo garantijas ir Ukrainos pasitraukimą iš tų teritorijų. JAV šio siūlymo detalių nekomentavo, o iš Maskvos signalų prieš susitikimą nematyti noro nusileisti.
CNN cituoja tarptautines žmogaus teisių organizacijas ir Jungtinių Tautų vertinimus ir mini kaltinimus dėl savavališkų sulaikymų, priverstinių dingimų, kankinimų, seksualinio smurto ir visiško pilietinių teisių suvaržymo.
JT ataskaitoje pažymima, kad „Rusijos okupacinės valdžios toliau ribojo civilių teises ir pažeidinėjo pagrindines tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas“.
Okupacijoje gyvenantys ukrainiečiai CNN pasakoja apie spaudimą priimti rusiškus pasus, vaikų indoktrinaciją mokyklose ir „perauklėjimo“ stovyklose, o bandymai priešintis esą baudžiami smurtu.
