„Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahl padarė „auksinį“ pareiškimą. Jis pasakė, „negalima leisti užbaigti konfliktą Ukrainoje iki 2030 metų. kadangi jis mano, Rusija gali nukreipti visą galią prieš Europą“.
Tai štai kam reikalingas karas ir kas kursto konfliktą iki paskutinio ukrainiečio. Patys prisipažysta...“
Tokio turinio žinutė paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta, – red.).
Panašiai skambėjo ir kai kurių Ukrainos žiniasklaidos priemonių publikacijų, kuriose rašyta apie Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (Bundesnachrichtendienst – BND) prezidento Bruno Kahlio interviu televizijos kanalui „Deutsche Welle“, antraštės:
„Vokietijos žvalgybos vadovas: Jei karas baigsis iki 2030 m., Rusija greičiau taps grėsme Europai“ – pravda.com.ua;
„Vokietijos žvalgybos vadovas pareiškė, kad jei karas Ukrainoje truktų dar penkerius metus, Europai būtų saugiau“ – nv.ua;
„Rusija anksčiau užpuls Europą, jei karas Ukrainoje baigsis iki 2030 metų – Vokietijos žvalgyba“ – hromadske.ua;
„Vokietijos žvalgybos vadovas pareiškė, kad „ilgalaikis karas Ukrainoje apsaugos Europą nuo užpuolimo“ – tsn.ua;
„Bruno Kahlis: Jei karas Ukrainoje baigsis anksčiau nei 2029–2030 m., Rusija gali tapti rimtesne grėsme Europai“ – zhitomir-online.com;
„Bruno Kahlis: Karo tęsimas Ukrainoje užtikrins Europos saugumą penkeriems metams“ – fbc.biz.ua;
„Vokietijos žvalgybos vadovas Kahlis mano, kad Europai būtų geriau, „jei karas Ukrainoje truktų dar penkerius metus“ – espreso.tv.
Iš karto būtina aiškiai pasakyti, kad B.Kahlis minėtame interviu nei pageidavo, kad karas Ukrainoje tęstųsi kuo ilgiau, nei ragino jį tęsti neva tam, kad Europa ilgiau išliktų saugi (konkrečią Vokietijos žvalgybos vadovo citatą panagrinėsime vėliau), tačiau kai kurie Ukrainos politikai ir pareigūnai, matyt, įaudrinti vietos žiniasklaidos antraščių, puolė smerkti B.Kahlį ir tuo pačiu visus Vakarus.
Į Vokietijos žvalgybos vadovo pareiškimą netrukus atsakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Ne, gerbiamasis, jūs vis tiek neišvengsite karo su Rusija po 4–6 metų, nes tingite ir nenorite keisti visuomenės. Konfrontacijai pasirengusios tik Šiaurės šalys, Lenkija ir Prancūzija. O Vokietija greičiau nei per pusantrų metų nesugeba pagaminti net vieno „Taurus“. Niekada nebus saugiau, kol jūs tokie būsite. Deja, geriau ruoštis dabar. Gerai suprantu rusų psichologiją – jie užpuls NATO šalis nepriklausomai nuo mūsų, kol jūs tokie silpni“, – pareiškė A.Kovalenka.
Didžiulio pasipiktinimo neslėpė buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko.
„JEI KARAS UKRAINOJE BAIGSIS IKI 2030 M., RUSIJA GALĖS PANAUDOTI SAVO IŠTEKLIUS AGRESIJAI PRIEŠ EUROPĄ ANKSČIAU NEI TIKĖTASI.
Šį sensacingą pareiškimą šiandien padarė Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlis, pirmą kartą oficialiai patvirtinęs tai, kuo nenorėjome tikėti.
Ar kažkas nusprendė sumokėti paties Ukrainos egzistavimo ir šimtų tūkstančių ukrainiečių gyvybių kainą, kad „susilpnintų“ Rusiją vardan Europos saugumo?
Nemaniau, kad jie išdrįs tai pasakyti taip oficialiai ir atvirai...
Tai daug ką paaiškina...
Manau, kad Aukščiausioji Rada privalo nedelsdama reaguoti.
Mes inicijuojame tokį žingsnį.
KARAS TURI BŪTI NEDELSIANT BAIGTAS KUO TEISINGESNĖMIS SĄLYGOMIS!“ – feisbuke pareiškė J.Tymošenko.
Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka savo „Telegram“ kanale parašė: „Ne po penkerių, ne po dešimties metų. Padarykime tam galą. Atkurkime ekonomiką ir išplėskime kariuomenę. Dabar svarbu išgelbėti mūsų šalį.“ Kreipdamasis į tuos, kurie „nori gelbėti Europą ir NATO“, jis paragino „baigti mesianizmą“: „Mums nereikia nieko gelbėti. Mums reikia gelbėti save.“
Naratyvu, jog Europa neva savanaudiškai kusto karą Ukrainoje, kad ilgiau pati išliktų saugi, pasinaudojo ir Rusijos propagandinė žiniasklaida, į B.Kahlio lūpas taip pat įdėjusi žodžius, kurių jis nepasakė: neva karo Ukrainoje „nevalia užbaigti dabar“. Visą šią istoriją Rusijos žurnalistai pateikė kaip „naują Ukrainos ir Vakarų konfliktą“.
Kokie žodžiai vis dėlto nuskambėjo „Deutsche Welle“ parengtame interviu su B.Kahliu?
Trumpesnis nei 20 minučių pokalbio įrašas buvo publikuotas kovo 8 dieną. Jame žurnalistė Rosalia Romaniec B.Kahlio klausinėjo apie santykius ir bendradarbiavimą su JAV bei Europos specialiosiomis tarnybomis, apie islamo terorizmo grėsmes, nelegalią migraciją ir įstatymus, apibrėžiančius Vokietijos specialiųjų tarnybų galias ir įgaliojimus. Kelios pokalbio minutės buvo skirtos karui Ukrainoje ir Rusijos keliamai grėsme Europai.
Žurnalistei paklausus, ar vis dar galima pasikliauti penktuoju NATO sutarties straipsniu, numatančiu, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną aljanso šalį bus laikomas visų narių puolimu, B.Kahlis atsakė: „[...] Rusijoje yra svarstymų patikrinti penktojo straipsnio patikimumą. Ir iš tiesų, pastaruoju metu Rusijos pagrindinėje žiniasklaidoje [...] pasigirdo labai konkrečių balsų, teigiančių, kad penktasis straipsnis nebeveikia. Mes labai tikimės, kad tai netiesa ir kad nesusidursime su dilema, jog jis bus išbandytas. Tačiau turime daryti prielaidą, kad Rusija nori mus išbandyti, kad ji nori išbandyti Vakarų vienybę.“
„Taigi kalbame apie 2030, 2029 metų laiko perspektyvą. Ar manote, kad būtent toks yra tas laikotarpis, apie kurį kalbame?“ – žvalgybos vadovo paklausė žurnalistė.
B.Kahlio atsakymas nuskambėjo taip: „Šis laikotarpis grindžiamas gana pagrįstais duomenimis. Tačiau jis taip pat priklauso nuo to, kaip laikui bėgant keisis situacija. Jei ginkluotas konfliktas Ukrainoje nurims anksčiau, tuomet, žinoma, visi ištekliai, tiek techniniai ir materialiniai, pavyzdžiui, ginkluotė, tiek personalo ištekliai, pavyzdžiui, verbavimas, galės kelti grėsmę Europai daug anksčiau.
Gali būti, kad konkreti grėsmė, šantažas iš Rusijos pusės europiečių atžvilgiu, gali kilti anksčiau, nei esame apskaičiavę. Nenoriu dabar įvardyti jokių datų, bet viskas tarpusavyje susiję. Ankstesnė karo Ukrainoje pabaiga leis rusams panaudoti savo energiją ten, kur jie iš tikrųjų nori, būtent prieš Europą.“
Štai ir viskas. B.Kahlis nei ragino karą Ukrainoje tęsti dar penkerius metus ar iki kokios nors kitos konkrečios datos, nei kalbėjo, kad negalima leisti jo greitai užbaigti. Jis tiesiog sausai konstatavo tai, kas visiems suprantama, kad po karo Ukrainoje Rusija, jei norės, galės savo išteklius skirti prognozuojamam konfliktui su Europa.
Logiška, kad kuo greičiau karas Ukrainoje baigsis, tuo greičiau Rusija galės perkelti savo dėmesį į Europą. Datos nuskambėjo tik „Deutsche Welle“ žurnalistės klausime, bet Vokietijos žvalgybos vadovas jų nepakartojo ir net, priešingai, pareiškė „nenoriu dabar įvardyti jokių datų“.
Visą interviu su B.Kahliu vokiečių kalba galima pamatyti čia. Ukrainiečių nepasitenkinimą sukėlęs klausimas ir atsakymas į jį prasideda 7.04 min. „YouTube“ platformoje yra interviu variantas su angliškais subtitrais.
15min verdiktas: melas. Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos prezidentas Bruno Kahlis, duodamas interviu „Deutsche Welle“, nekalbėjo, kad karo Ukrainoje negalima baigti anksčiau nei 2030 metais tam, kad Europa išliktų saugesnė. Jis tik konstatavo, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos keliama grėsmė Europai išaugs. Jokio karo „iki paskutinio ukrainiečio“ kurstymo jo žodžiuose įžvelgti negalima.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
