Šią savaitę dėl dronų įsibrovimo į oro erdvę šiaurės Danijoje buvo uždarytas Olborgo oro uostas – tai naujausias iš virtinės pastaruoju metu dėl šių įrenginių uždarytų oro uostų.
Pranešama, kad bepiločiai orlaiviai taip pat buvo pastebėti Esbjergo, Sonderborgo ir Skriudstrupo oro uostuose – pastarasis, kaip ir Olborgas, naudojamas ir Danijos karališkosios karinių oro pajėgų reikmėms. Šią savaitę anksčiau dėl pastebėtų dronų laikinai buvo sustabdyti skrydžiai ir sostinėje Kopenhagoje esančiame oro uoste.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas spaudos konferencijoje pareiškė: „Viskas rodo, jog tai profesionalaus veikėjo darbas, tai tikrai neatrodo kaip atsitiktinumas. Tai atrodo sistemiška. Aš tai apibrėžčiau kaip hibridinę ataką.“
Kol policija toliau tiria šį incidentą, teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas pareiškė, jog „neatmeta nieko dėl to, kas galėtų slypėti už šių veiksmų“.
Nors nėra patvirtinimo, kad Rusija būtų prisidėjusi prie dronų incidento Danijoje, neseni bepiločių orlaivių įsibrovimai į Rytų Europos teritoriją paskatino NATO imtis veiksmų. Reaguodamas į rugsėjo pradžioje į Lenkijos oro erdvę įskridusius rusiškus dronus, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė, kad Aljansas pradeda naują operaciją „Rytų sargyba“, skirtą apsaugoti rytinį jo flangą.
Danijos valdžios institucijos yra tik naujausias pavyzdys, kai dronus sunku identifikuoti ir suvaldyti, o susidoroti su jais oro uostų aplinkoje reiškia visiškai kitokius iššūkius nei tuos, su kuriais paprastai susiduria NATO ar ES.
Kodėl oro uostai negali užkirsti kelio dronų įsibrovimams?
Dronai ar kiti įvairūs nepilotuojami koviniai orlaiviai kariuomenėse plačiai naudojami nuo 8-ojo dešimtmečio ir šiandien yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis, ypač Rusijos kare prieš Ukrainą. Tačiau, pasak bendrovės „Drone Defence“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Richardo Gillo, ši technologija sparčiai tobulėja ir komercinėje rinkoje.
„Dronus tapo lengviau įsigyti ir lengviau naudoti. Be to, jų kaina sparčiai krenta. Žmonės šiandien savo sodo namelyje gali padaryti tai, kam prieš 10 ar 15 metų būtų reikėję pažangios karinės galios“, – ekspertas sakė „DW“ žurnalistams.
Tai kelia rimtą problemą oro uostams, kurie privalo griežtai kontroliuoti savo oro erdvę. „Kaip dar kartą parodė Danijos atvejis, skrydžiai su dronais virš oro uostų privers sustabdyti oro eismą. Jokia aviacijos saugumo rizika nėra toleruojama“, – „DW“ sakė Europos hibridinių grėsmių kompetencijos centro atstovas Jukka Savolainenas.
Šis precedentas, kuris jau anksčiau lėmė oro uostų uždarymus visame pasaulyje – nuo Niujorko ir Londono iki Dubajaus ir Frankfurto – reiškia, kad blogų ketinimų turintys asmenys gali sukelti rimtų sutrikimų. Tačiau lengva prieiga prie šių įrenginių reiškia, kad net mėgėjai, suklydę navigacijoje, gali lengvai paralyžiuoti oro uostą.
Kodėl oro uostai negali numušti dronų?
Karo metu dronai nuolat yra numušami. Tačiau nors saugumo tarnybos gali turėti įtarimų, dažnai iš tolo neįmanoma nustatyti, ar dronas yra karinis, kol jis nepasišalina iš regėjimo lauko. Net jei tai įmanoma, kyla reikšmingų saugumo problemų.
„Nėra lengva pataikyti į droną kinetiniais projektilais, todėl reikia paleisti daug jų, kad tikimybė pataikyti būtų patenkinama. Net jeipataikytumėte, dauguma projektilų po paleidimo nukrenta. Todėl negalėčiau rekomenduoti šaudyti tankiai apgyvendintose vietovėse, nebent dronas būtų laikomas tiesiogine ir pavojinga grėsme“ – sakė J.Savolainenas, kuris kartu su ES ir NATO valstybėmis narėmis kovoja su hibridinėmis grėsmėmis.
Kadangi grėsmę sunku įvertinti iš atstumo, o oro uostai dažnai yra šalia gyvenamųjų teritorijų, galimos pašalinės žalos pavojai bei drono numušimo kaštai praktiškai daro tai neįmanoma. Ekspertas R.Gill priduria, kad, atsižvelgiant į sparčią dronų vystymosi dinamiką, teisės aktai atsilieka, todėl oro uostai lieka pažeidžiami.
„Ne kiekvienas oro uostas turi aptikimo sistemą, gebančią suprasti, kas vyksta. Todėl paprastai pasikliauname žmonėmis ant žemės — apsaugos darbuotojais ar kitais personalo nariais, pranešančiais apie pastebėjimus. O kaip į tai reaguoti — jeigu ketintumėte juos numušti, kas tą darys?“, — paklausė jis.
Komerciniams oro uostams šiuo metu neturi teisinio pagrindo numušti dronams.
Skirtingai nei karinės ar dvigubos paskirties oro bazės, griežtai komerciniai oro uostai, ypač tie, kurie nėra tarptautiniai mazgai — neturi daug priemonių dronų identifikavimui.
Dronų identifikavimas per radijo dažnius, vaizdo perdavimus, radarus ar stebėjimo kameras yra tarp prevencinių priemonių, kurių imasi oro uostai, tačiau net ir identifikavus juos, sustabdyti dronus išlieka iššūkis.
Todėl, kai dronai pastebimi neleistinoje teritorijoje, dažnai pirmoji priemonė yra laikinai sustabdyti veiklą.
Vis daugėja produktų, skirtų dronams sustabdyti, tiek komercinei, tiek karinei rinkai. Tačiau oro uostų apsaugos atnaujinimas yra brangus reikalas, net įdiegus naujas sistemas, jos reikalaus nuolatinių atnaujinimų.
„Ryanair“ vadovas Michaelis O’Learas pasiūlė, kad už šią problemą, kurią jis pavadino „erzuliu“, turėtų mokėti vyriausybės.
„Tai nacionalinių vyriausybių saugumo klausimas. Nėra taip, kad oro uostai turėtų tuo rūpintis“, – sakė jis.
Iš vienos pusės su šia pozicija sutinka ir Europos Sąjunga. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 10 d. teigė, kad Europa turi „pastatyti dronų sieną“, siekdama sumažinti grėsmę dėl tolimesnių dronų įsibrovimų į oro erdvę.
Projektas „Rytinio flango stebėjimas“ turėtų būti bendradarbiavimo iniciatyva, apimanti Lenkiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, siekiant sustiprinti ES rytinių sienų gynybą. Bus naudojamos panašios priemonės, kokios prieinamos oro uostams, tačiau svarbiausia, kad sistema galėtų ir neutralizuoti pavojingus dronus. Nors informacijos apie projektą dar kol kas mažai, pranešama, kad jos eksploatacijos kaina bus ženkliai mažesnė nei dabartinių oro gynybos sistemų, kurios buvo kuriamos labiau tradiciniams pilotuojamiems lėktuvams ir raketoms.
„Tai nėra abstrakti ambicija, tai patikimos gynybos pamatas“ – apie planus sakė U. von der Leyen.
