Prisimintas ir pralaimėjimas Japonijai
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sekmadienį surengė plataus masto specialią operaciją kodiniu pavadinimu „Voratinklis“ (rus. Паутина), per kurią buvo smogta pagrindinėms Rusijos oro bazėms.
Operacijai įgyvendinti į Rusijos teritoriją buvo atgabenta daugiau nei 100 dronų, kurie buvo paslėpti mobiliose medinėse konstrukcijose.
Tam tikru metu šie bepiločiai orlaiviai buvo aktyvuoti nuotoliniu būdu ir vienu metu smogė taikiniams skirtinguose Rusijos regionuose – Olenjos (Murmansko sritis), Belajos (Irkutsko sritis), Diagilevo (Riazanės sritis) ir Ivanovo (Ivanovo sritis) aerodromams. Suplanuota ataka prieš Ukrainkos aerodromą (Amūro sritis) greičiausiai nepavyko.
Taip pat skaitykite: Ukrainiečiai džiūgauja: dronų smūgį rengė pusantrų metų, nuostoliai Rusijos aviacijai – milžiniški
Ukrainos naujienų portalo „Babel“ teigimu, buvo smogta mažiausiai 40 lėktuvų, įskaitant A-50, Tu-95 ir Tu-22M3. Nukentėjo maždaug trečdalis viso Rusijos strateginių orlaivių parko. Preliminariai apskaičiuota, kad žala viršija 7 mlrd. dolerių.
Taip pat skaitykite: „Spjūvis Rusijai į veidą“: SBU vadovas atskleidė, kaip vyko operacija prieš bombonešius
Rusijos portalai ir tinklaraštininkai sekmadienio atakas iškart ėmė gretinti su Japonijos antpuoliu prieš JAV bazę Havajuose per Antrąjį pasaulinį karą.
„Daugybė strateginių bombonešių, dislokuotų Irkutsko ir Murmansko sričių aerodromuose, buvo sunaikinti ir apgadinti. Rusijos Perl Harboras. Tai – neabejotinai rimta žala. Deja“, – rašė „Telegram“ kanalo „Veterano užrašai“ („Записки vетерана“) autoriai, pripažindami Ukrainos pranašumą.
Politikos moksų daktaras, vienas iš Rusijos politinės kultūros tyrimų centro įkūrėjų Sergejus Obuchovas priminė ne tik šį įvykį, bet ir Cušimos mūšį per Rusų-japonų karą.
Lygiai prieš 120 metų – 1905-ųjų gegužės pabaigoje – įvykusiame jūrų mūšyje carinės Rusijos laivynas patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Vien žuvusiųjų skaičius siekė 5 045 (japonų – 117), 6 tūkst. karių buvo paimti į nelaisvę, buvo nuskandinti 6 jūros mūšių, 1 – priekrančių mūšių ir 14 kitų laivų, dar keli laivai buvo užgrobti ar bent nuginkluoti.
Kartoja ir lietuviai
Garsųjį Antrojo pasaulinio karo antpuolį, kuris privertė amerikiečius įsitraukti į jį, minėjo ir Vakarų žiniasklaida, ir kai kurie internautai Lietuvoje.
„Karštos žinios, kurios pateks ne tik į šio karo istoriją, – panašu, nutiko atvirkštinis „rusiškas Perl Harboras“, – ankstyvą sekmadienio popietę pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas, detaliai aprašęs atakas.
Sekmadienio vakarą kitoje „Facebook“ paskyroje paskelbta: „Ukraina sudavė skaudžiausią smūgį Rusijos strategijai – dega dešimtys bombonešių, Maskvoje sąmyšis, o karo ekspertai kalba apie „rusišką Perl Harborą“.
„Atakos buvo įvykdytos itin sumaniai <…>. Dėl to net moderniausios Rusijos oro gynybos sistemos (S-300, S-400, „Pancir-S1“) nespėjo sureaguoti. Rusijos karo tinklaraštininkai šią dieną jau vadina „juodąja tolimosios aviacijos diena“ ir net lygina su „rusišku Perl Harboru“, – pasakojama tinklalapyje alkas.lt.
Lygina su operacija prieš „Hezbollah“
Bet kai kurie analitikai, ekspertai ir sekantieji įvykius kare ragina nevesti paralelių tarp šio užpuolimo ir sekmadienio įvykių, rašo Ukrainos portalas „New Voice“.
Tai buvo netikėtas ir pražūtingas išpuolis, kurį kai kurie isteriški Rusijos karo tinklaraštininkai vadina šalies Perl Harboru. Tačiau šis puolimas įvyko, kai nebuvo karo tarp Japonijos ir JAV.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ir Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ atakas prieš Rusijos orlaivius pavadino „Putino „Perl Harboru“ bei iškėlė klausimą, ar „slapta ataka pakeis karo eigą“.
„Prieš daugiau nei 80 metų Perl Harboro ataka iš tikrųjų pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą, – pažymėjo „New Voice“. – 1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos oro ataka prieš Amerikos karinio jūrų laivyno ir oro bazę netoli Perl Harboro Oahu saloje, Havajuose, užklupo netikėtai ir pradėjo Ramiojo vandenyno karą tarp Japonijos bei JAV.
Patyrusios stulbinančius nuostolius reido metu, Jungtinės Valstijos kitą dieną po atakos faktiškai įstojo į Antrąjį pasaulinį karą sąjungininkų pusėje, paskelbdamos karą Japonijai.
Perl Harboro ataka sunaikino arba apgadino daug Amerikos karo laivų, kreiserių, eskadrinių minininkų ir beveik 400 orlaivių, iš kurių pusė buvo sunaikinta.“
Vienas iš raginančiųjų dabar neminėti šio užpuolimo – buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, smegenų centro „Atlanto taryba“ (Atlantic Council) Eurazijos centro vyr. direktorius Johnas E. Herbstas.
„Tai buvo netikėtas ir pražūtingas išpuolis, kurį kai kurie isteriški Rusijos karo tinklaraštininkai vadina šalies Perl Harboru, – sekmadienį sureagavo jis. – Tačiau Perl Harboro puolimas įvyko tuo metu, kai nebuvo karo tarp Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
Pastarąsias keturias naktis praleidęs slėptuvėse Odesoje ir Kyjive, Kremliui tęsiant masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus Maskvos pradėtame agresyviame kare, galiu jus patikinti, kad Ukraina turėjo visas teises padaryti tai, ką padarė birželio 1-ąją: smogti strateginiams bombonešiams penkiose bazėse visoje Rusijoje.
Priešingai nei Maskva, besitaikanti į Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, Ukraina nepadarė jokio karo nusikaltimo ar tarptautinės teisės pažeidimo, sunaikindama tuos Rusijos lėktuvus, kurie reguliariai naudojami prieš civilius gyventojus.
Ukrainos dronų spiečiai, kurių gamyba iš viso tikriausiai kainavo dešimtis tūkstančių dolerių, galėjo padaryti 2 mlrd. dolerių žalos moderniausiems Rusijos orlaiviams.
Užuot priminę Perl Harboro išpuolį, Ukrainos operacijos „Voratinklis“ (kuri apėmė dronų gabenimą į Rusijos regionus nuo Murmansko iki Irkutsko ir paleidimą prieš pažangius Rusijos bombonešius Tu-95 bei Tu-22 ir žvalgybos lėktuvus A-50) sudėtingumas bei drąsa prilygsta dabar jau legendinei Izraelio žvalgybos operacijai prieš „Hezbollah“ kovotojų pranešimų siųstuvus praėjusiais metais.“
Ukraina galėjo atakuoti, Japonija – ne?
Taip pat sureagavo ir „Atlantic Council“ interneto leidinio „UkraineAlert“ redaktorius, žurnalo „Business Ukraine“ leidėjas Peteris Dickinsonas.
„Kai kurie sako, kad šiandieninės Ukrainos dronų atakos yra Rusijos Perl Harboras, – sekmadienį jis rašė savo paskyroje „Facebook“. – Tai – netiesa.
Perl Harboras buvo neišprovokuotas išpuolis, pradėjęs karą. Šiandienos smūgiai vyksta po daugiau nei trejų metų nuo Rusijos didelio masto invazijos.
Tinkamesnis palyginimas būtų su 1905 m. Cušimos mūšiu, kai Japonija paskandino Rusijos imperijos laivyną.
Panašiai kaip ir šiandieninis karas, 1904-1905 m. Rusijos ir Japonijos karas prasidėjo, nes Rusija tikėjosi lengvos pergalės prieš priešininką, kurį laikė primityviu ir visais atžvilgiais prastesniu. Rusai mirtinai nuvertino japonus, lygiai taip pat, kaip jie nuvertino ukrainiečius dėl jų didelės ir didėjančios žalos.“
Panašią nuomonę savo komentare „Ukraina ką tik perrašė karo taisykles“ išsakė ir JAV dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas, karo istorikas Maxas Bootas.
„1941 m. gruodžio 7 d., sekmadienio rytą, Japonijos imperatoriškasis laivynas perrašė karo taisykles, – pažymėjo jis. – Beveik niekas neįsivaizdavo, kad japonai gali slapta perplaukti visą vandenyną ir pulti „neįveikiamą tvirtovę“, kaip Havajus apibūdino JAV strategai.
Tačiau būtent tai jie ir padarė. Iš šešių lėktuvnešių paleisti japonų lėktuvai sunaikino arba apgadino 328 JAV lėktuvus ir 19 JAV karinio jūrų laivyno laivų, įskaitant aštuonis karo laivus. Perl Harboro ataka signalizavo apie lėktuvnešių, kaip dominuojančios jėgos jūrų kare, iškilimą.“
Birželio 1-ąją ukrainiečiai vėl perrašė karo taisykles: „Rusijos vyriausioji vadovybė turėjo būti taip pat šokiruota, kaip ir amerikiečiai 1941 m., kai ukrainiečiai surengė netikėtą ataką prieš penkias Rusijos oro bazes, esančias toli nuo fronto – dvi iš jų už tūkstančių mylių Rusijos Tolimojoje Šiaurėje ir Sibire.“
M.Booto nenustebino, kad tinklaraštininkai ėmė lyginti abu išpuolius, bet analogiją jis įvertino kaip netinkamą. „Nors Perl Harboro užpuolimas signalizavo apie naujo karo pradžią, ataka prieš Rusijos aerodromus buvo tiesiog dar vienas ukrainiečių bandymas apsiginti nuo neišprovokuoto agresijos karo, kurį 2022 m. pradėjo Vladimiras Putinas.“
Tiesa, istorikas pripažino, jog gretinimas gali būti prasmingas tuo, kad abu išpuoliai reiškia kadaise dominavusių ginklų sistemų pasenimą: karo laivus 1941-aisiais ir pilotuojamus orlaivius šiandien. „Ukrainos dronų spiečiai, kurių gamyba iš viso tikriausiai kainavo dešimtis tūkstančių dolerių, galėjo padaryti 2 mlrd. dolerių žalos moderniausiems Rusijos orlaiviams“, – apibendrino jis.
Cušimą, o ne Perl Harborą prisiminti pasiūlė ir ukrainiečių rašytojas, vertėjas, ginkluotųjų pajėgų karys Ostapas Ukrainietis: „Japonija puolė be perspėjimo, o mes esame kare. Perl Harboras nepadarė rimtos ilgalaikės žalos Amerikos kariuomenei. Mes rusams padarėme.
Rusai bando lygintis su Perl Harboru, nes jiems tai mažiau gėdinga. Be to, amerikiečiai, kuriems Rusija jau puolė skųstis dėl piktųjų ukrainiečių, reaguoja akivaizdžiai emociškai.
Jei jau lyginate, lyginkite su Cušima, kurios rusai nemėgsta prisiminti. Rusija taip pat laimėjo tą pergalę žadantį karą prieš mažesnę ir silpnesnę valstybę informaciniame lauke, kol pralaimėjo mūšio lauke.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Paralelės tarp Ukrainos atakos prieš pagrindines Rusijos oro bazes ir Perl Harboro per Antrąjį pasaulinį karą užpuolimo ne visai tikslios, nes pastarasis buvo neišprovokuotas – Japonija užpuolė kare nedalyvaujančių JAV karius. Kai kurių vertinimu, rusams šis naratyvas parankus, nes gali sukelti amerikiečių emocijas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
