Koronavirusas pasaulyje: COVID-19 sirgęs Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas grįžta į darbą

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, gydytas ligoninėje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, antradienį preliminariai grįžo prie darbo, taip pat posėdžius atnaujino ir parlamentas, o vyriausybė sulaukia vis daugiau kritikos dėl atsako į pandemijos protrūkį.

B.Johnsonas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie tarptautinį atsaką į COVID-19, o pareigūnai teigė, kad artimiausiomis dienomis jis pirmą kartą per pastarąsias tris savaites kalbėsis su karaliene Elizabeth II.

Tačiau premjero atstovas teigė, kad 55-erių metų B.Johnsonas, keletą dienų praleidęs intensyviosios terapijos skyriuje, dar „oficialiai nedirbo vyriausybės darbo“. Šiuo metu jis yra savo rezidencijoje Čekersyje – XVI amžiaus dvare, įsikūrusiame į šiaurės vakarus nuo Londono.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas laikinai eina premjero pareigas ir trečiadienį dalyvaus ministro pirmininko klausimų ir atsakymų sesijoje per pusiau virtualų Bendruomenių Rūmų posėdį.

Parlamentarai antradienį grįžo prie darbo po savo Velykų atostogų ir nedelsdami patvirtino naujas priemones, leidžiančias daugumai iš 650 įstatymų leidėjų dirbti nuotoliniu būdu.

Socialinio atstumo taisyklės reiškia, kad tik 50 parlamentarų gali saugiai dalyvauti gyvame posėdyje, o Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as paprašė parlamento narių prisijungti per interneto vaizdo konferencijų paslaugą „Zoom“.

„Per krizes turime rasti naujų būdų dirbti. Taip elgėmės visuomet“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas.  

Jis pridūrė: „Per mūsų 700 metų istoriją tai bus istorinė akimirka, kai parlamento nariai uždavinės klausimus ir pasisakys vaizdo ryšiu iš savo namų ir biurų.“ 

Daugelis parlamento narių norėjo grįžti į darbą, kylant vis daugiau klausimų ir kritikos dėl vyriausybės atsako į koronaviruso protrūkį.

JK šiuo metu yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių. Antradienio duomenimis, ligoninėse mirė 17 337 žmonės – tai 828 atvejais daugiau nei praėjusią dieną.

D.Raabas praėjusią savaitę paskelbė, kad visos šalies mastu paskelbtas karantinas, per kurį žmonės turi likti namuose, tęsis dar tris savaites.

Tačiau daugėja diskusijų apie tai, kaip būtų galima sušvelninti karantino priemones, ir kyla klausimų apie jų ekonominį poveikį.

Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Van-Tamas antradienį sakė, kad koronaviruso protrūkis pasiekė aukščiausią tašką Londone, tačiau likusioje šalies dalyje bendras vaizdas buvo kur kas įvairesnis.

„Mes išliekame pavojaus situacijoje, į kurią iš tikrųjų turime atsižvelgti labai rimtai“, – sakė jis eilinėje vyriausybės spaudos konferencijoje.

Kritika vyriausybei

B.Johnsono vadovaujami konservatoriai daug metų buvo kaltinami dėl per mažo finansavimo Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS).

Ministrai yra priversti kasdien aiškintis, kodėl sveikatos priežiūros darbuotojams trūksta asmeninių apsaugos priemonių, o testavimo galimybės tebėra ribotos.

„NHS Providers“, atstovaujantys ligoninių viršininkams, teigė, kad yra susirūpinę dėl galimo medicinos priemonių personalui stygiaus, jei vyriausybė rekomenduos žmonėms dėvėti veido kaukes.

Britanijos odontologų asociacija savo ruožtu teigė, kad jos nariai susiduria su „kritiniu [priemonių] stygiumi“.

Susirūpinimas kilo žiniasklaidai paskelbus, kad britų kompanijos eksportuoja labai reikalingas priemones į kitas Europos šalis, nepaisant stygiaus JK.

Augantis mirčių skaičius slaugos namuose

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pateikia tik duomenis apie ligoninėse mirusių žmonių, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, mirtį.

Tačiau ne kartą buvo nerimaujama dėl nepakankamo pranešimo, nes mirties atvejai ne ligoninėse, ypač – slaugos namuose, neįtraukiami į oficialią statistiką.

Savo savaitiniame biuletenyje Nacionalinė statistikos tarnyba teigė, kad per septynias dienas iki balandžio 10-osios užregistruota 18 516 mirčių.

Tai yra 7 996 atvejais daugiau nei penkerių metų vidurkis ir didžiausias savaitės skaičius nuo 2000-ųjų sausio pradžios.

Iš viso 6 213, arba 33,6 proc., mirties liudijimų paminėta COVID-19, įskaitant įtariamus atvejus, palyginti su 3 475 (21,2 proc.) ankstesnę savaitę.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos naujų infekcinių ligų profesorius Martinas Hibberdas teigė, kad be plataus masto testavimo mirčių skaičiaus padidėjimas gali būti tiesiogiai susijęs su COVID-19.

„Tačiau taip pat tikėtina, kad bent kai kurie iš jų buvo netiesiogiai susiję, pavyzdžiui, dėl to, kad dėl COVID-19 veiklos [žmonės] negalėjo gauti įprastos medicininės priežiūros dėl kitų ligų“, – pridūrė jis.

Tautų Sandraugos šalių vyriausybių vadovų susitikimas, turėjęs vykti birželio mėnesį Ruandos sostinėje Kigalyje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, antradienį pranešė organizacija.

Naujoji kas dvejus metus vykstančio renginio data bus paskelbta atitinkamu metu, sakoma Londone įsikūrusio sekretoriato pareiškime.

Tautų Sandrauga, vienijanti 54 šalis, daugiausia – buvusias britų kolonijas, ir 2,4 mlrd. žmonių, praėjusį mėnesį pareiškė, kad nuolatos vertins padėtį dėl koronaviruso.

Visgi generalinė sekretorė Patricia Scotland pažymėjo, kad pandemija „pakeitė šiuolaikinės istorijos eigą“, o viso pasaulio vyriausybės kovoja su viruso plitimu.

„Negalime pamiršti rizikų, kurias kelia dideli susibūrimai. Dabartinės aplinkybės reikalauja istorinių sprendimų“, – pridūrė ji, pažadėdama visapusiškai remti visas nukentėjusias šalis.

Ruandos prezidentas Paulas Kagame pareiškė: „Su džiaugsmu pasveikinsime Sandraugos tautų šeimą Kigalio mieste, kai tik pandemija bus nugalėta.“

P.Kagame‘o vyriausybė buvo viena iš pirmųjų Afrikoje, įvedusių griežtą karantiną.

Tuo metu politikai ir aukščiausio rango valstybės tarnautojai atidavė savo atlyginimus padėti žmonėms, nukentėjusiems dėl ekonominių koronaviruso protrūkio padarinių.

Remiantis naujienų agentūros AFP rengiama oficialių šaltinių suvestine, Afrikoje užregistruotas 23 251 užsikrėtimo COVID-19 atvejis ir 1 161 mirties atvejis.

Ruandoje užfiksuoti 147 užsikrėtimo atvejai, tačiau mirties atvejų neužfiksuota.

Švedijos sostinės Stokholmo regione koronaviruso epidemijos pikas galėjo būti pasiektas praėjusią savaitę, o dabar užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti mažėti, antradienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Visuomenės sveikatos agentūra parengė pranešimą, kuriame, remdamasi statistiniais modeliais, padarė išvadą, kad balandžio 15 dieną Stokholme ir jo apylinkėse koronavirusu buvo užsikrėtę 86 tūkst. iš maždaug 2 mln. rajono gyventojų.

Remiantis oficialiais duomenimis, Švedijoje nuo protrūkio pradžios visoje šalyje užregistruoti 15 322 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 6 200 atvejus Stokholmo regione.

Tyrėjai pasitelkė modeliavimą, pagrįstą praneštais atvejais ir atsitiktinai parinktų Stokholmo gyventojų tyrimu.

„Remiantis šiuo modeliu, pikas buvo pasiektas [praėjusią savaitę], todėl galime tikėtis mažesnio užsikrėtimų skaičiaus per parą, tačiau tai nereiškia, kad infekcija yra sustabdyta“, – spaudos konferencijoje pažymėjo vyriausiojo epidemiologo pavaduotojas Andersas Wallenstenas.

A.Wallenstenas pridūrė, kad modeliai taps tikslesni surinkus daugiau duomenų.

Švedija neįvedė specialių karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, o paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Kalbant apie draudžiamąsias priemonės, buvo uždrausti daugiau nei 50 žmonių susibūrimai ir lankymai slaugos namuose.

Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos, kadangi šalies mirtingumo rodikliai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis Suomiją, Daniją ir Norvegiją, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.

Sarkatvelas antradienį nusprendė pratęsti nepaprastosios padėties režimą iki gegužės 22 dienos, siekdamas sustabdyti koronaviruso epidemiją.

Praėjusį mėnesį Sarkatvelas paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė karantiną, skirtą neleisti virusui plisti.

3,7 mln. gyventojų turinčioje provakarietiškoje šalyje taip pat įvesta naktinė komendanto valanda bei draudimas susiburti daugiau nei po tris žmones.

„Išleidau dekretą, pratęsiantį nepaprastosios padėties padėtį visame Sarkatvele iki gegužės 22 dienos“, – per televiziją transliuotame pranešime pranešė prezidentė Salomė Zurabišvili.

„Priemonėmis, kurių ėmėmės, mums pavyko suvaldyti ligos plitimą pastarąjį mėnesį, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, neleidžia panaikinti apribojimų“, – pažymėjo S.Zurabišvili.

Juodosios jūros pakrantėje įsikūręs Sarkatvelas iki šiol pranešė apie 408 užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir keturis mirties atvejus. Tai vienas žemiausių rodiklių Europoje.

Visgi S. Zurabišvili perspėjo, kad „kitas artimiausias dvi ar tris savaites naujų atvejų skaičius gali dramatiškai šoktelėti“.

Sveikatos apsaugos ministrė Jekaterina Tikaradzė pripažino, kad šalies ligoninėse nėra pakankamai intensyvios terapijos gydytojų, kurie pajėgtų gydyti tūkstančius sunkios būklės pacientų.  

Prancūzija antradienį paskelbė, kad per praėjusią parą mirus dar 531 koronavirusu užsikrėtusiam žmogui, COVID-19 aukų skaičius šalyje pasiekė 20 796, tačiau ligoninėse gydomų žmonių ir pacientų, kuriems reikia intensyviosios slaugos, toliau mažėja.

Aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas nurodė, kad šalies ligoninėse buvo užregistruotos 387 mirtys, o slaugos namuose – dar 144.

Į bendrą aukų skaičių buvo įtraukta 12 900 žmonių, mirusių ligoninėje, ir 7 896 – senjorų namuose ir kitose slaugos įstaigose.

Pasak J.Salomono, dabar ligoninėse gydomi 30 106 COVID-19 užsikrėtę pacientai – 478 mažiau nei ankstesnę dieną.

Intensyviosios priežiūros skyriuose paguldyti 5 433 pacientai – 250 mažiau nei išvakarėse, sakė J.Salomonas. Šis svarbus rodiklis mažėja jau 13 dieną iš eilės.

J.Salomonas teigė, kad epidemija tebėra aktyvi Prancūzijoje, ir pridūrė, kad „turime likti visiškai mobilizuoti“.

Prancūzija, siekdama sulėtinti epidemijos plitimą, nuo kovo 17 dienos paskelbė karantiną. Prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę paskelbė, kad karantinas palaipsniui bus atšaukiamas nuo gegužės 11-osios.

Tada galėtų atsidaryti mokyklos, tačiau kino teatrai, kavinės ir kultūros vietos liktų uždarytos, o vasaros festivaliai galėtų vykti ne anksčiau kaip liepos viduryje.

Rusijos opozicija paragino žmones kitą savaitę protestuoti internete ir taip spausti Kremlių skirti finansinę pagalbą žmonėms, patiriantiems sunkumų dėl koronaviruso paskelbus karantiną.

Interneto mitinge, kuris per „Youtube“ vyks kitą antradienį, Maskvos vietos valdžios politikai Julija Galiamina, Ilja Azaras ir jų sąjungininkai taip pat planuoja siekti amnestijos kaliniams ir priešintis prezidento Vladimiro Putino planui pakeisti konstituciją, kuri tuomet galėtų sudaryti sąlygas jam likti valdžioje iki 2036 metų.

V.Putinas buvo priverstas atidėti svarbų visuotinį balsavimą dėl šios siūlomos pataisos.

„Reikalaujame, kad prezidentas ir Rusijos vyriausybė priimtų skubias priemones žmonėms per krizę gelbėti“, – sakoma organizatorių manifeste, kuris buvo paskelbtas J.Galiaminos feisbuko puslapyje.

Organizatoriai pakvietė šalininkus siųsti jiems „virtualius“ plakatus, kurie bus rodomi protesto tiesioginės transliacijos metu.

Koronaviruso protrūkis ir naftos kainų kritimas smogė Rusijos ekonomikai, daug žmonių liko be darbo.

V.Putinas ragino rusus neiti iš namų, o jų darbdaviams pasakė toliau mokėti jiems algas, bet nesuteikė kompanijoms apčiuopiamos paramos.

Šalyje auga pyktis dėl to, ką daugelis vadina neadekvačia parama paprastiems žmonėms ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

Kai kas taip pat nerimauja, kad daug medikų ir klinikų skundžiasi apsauginių priemonių trūkumu.

Rusija antradienį pranešė, kad šalyje užregistruoti 52 763 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 456 mirties atvejai, o V.Putinas perspėjo, kad protrūkio pikas dar nepasiektas.

Kol kas neaišku, ar prie planuojamo mitingo internetu prisidės opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.

Tačiau pirmadienį 43 metų politikas tinklaraštyje rašė, kad vyriausybė turi pakankamai išteklių ir turėtų balandžio mėnesį išmokėti rusams koronaviruso išmokas: po 20 tūkst. rublių (240 eurų) suaugusiesiems ir po 10 tūkst. rublių (120 eurų) vaikams.

Jis pakvietė rusus prisidėti prie viešos kampanijos ir raginti Kremlių išdalyti šiuos pinigus.

Cituodamas Maskvos Ekonomikos aukštosios mokyklos duomenis, A.Navalnas sakė, kad ketvirtadalis rusų per karantiną prarado savo pajamas.

Pirmadienį šimtai žmonių nepaisydami socialinio atstumo rekomendacijų Vladikaukaze Šiaurės Kaukaze protestavo prieš įvestus suvaržymus ir ekonominius sunkumus. Tai buvo vienas pirmųjų didelių protestų prieš karantiną Rusijoje.

Informaciją apie opozicijos protestus renkanti nevyriausybinė organizacija „OVD Info“ pranešė, kad jame dalyvavo maždaug 2 tūkst. žmonių, kurių 69 buvo sulaikyti.

Protesto organizatorius Vadimas Čeldijevas, kuris yra operos dainininkas, buvo sulaikytas dviem mėnesiams.

Pirmadienį rusai keliuose miestuose taip pat surengė interneto protestus naudodamiesi interneto milžinės „Yandex“ mobiliųjų telefonų programėle.

Nyderlanduose gegužės 11 dieną bus pradedamos atidaryti pradinės mokyklos ir darželiai, kurie, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, neveikė beveik mėnesį, antradienį pranešė šalies premjeras Markas Rutte.

Pradinėms mokykloms ir vaikų darželiams bus leidžiama vėl priimti vaikus „ne visos darbo dienos“ principu, spaudos konferencijoje nurodė M.Rutte.

Koronavirusine infekcija COVID-19 jau užsikrėtė daugiau nei 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje, o 80 proc. šių patvirtintų atvejų užfiksuota Europoje ir JAV, teigiama oficialiais duomenimis paremtame naujienų agentūros AFP antradienio pranešime.

Visame pasaulyje užregistruoti 2 503 429 COVID-19 atvejai ir 172 551 mirtis.

Europoje, labiausiai nukentėjusiame žemyne, užregistruoti 1 230 522 užsikrėtimo ir 108 797 mirties atvejai, o JAV, šalyje, kurioje COVID-19 plinta sparčiausiai, yra patvirtinta 788 920 atvejų ir mirė 42 458 žmonės.

Visgi manoma, kad tikrieji skaičiai yra didesni, nes daugelyje šalių testai atliekami tik sunkiausiais atvejais.

AFP skaičiai yra grindžiami nacionalinių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais duomenimis.

Italija antradienį pranešė, kad šalyje antrą dieną iš eilės mažėja esamų koronavirusinės infekcijos COVID-19 pacientų skaičius.

Civilinės saugos tarnyba paskelbė, kad šiuo metu 107 709 žmonės yra arba gydomi ligoninėse, arba sveiksta namuose testams parodžius užsikrėtimą naujuoju koronavirusu. Tai 528 mažiau už išvakarėse paskelbtą tos dienos sergančiųjų skaičių.

Pirmadienį buvo 20 pacientų mažiau palyginus su ankstesne diena, ir tai buvo pirmas kartas nuo pirmojo užsikrėtimo atvejo vasario mėnesį, kai sumažėjo esamų COVID-19 pacientų skaičius.

Mirčių skaičius Italijoje išaugo 534 ir dabar siekia 24 648; ši šalis pagal COVID-19 aukų skaičių užima antrą vietą pasaulyje po JAV.

Italijos premjeras Giuseppe Conte anksčiau antradienį pabrėžė, kad nepavyks iškart visiškai išeiti iš karantino, kuris pagal dabartinį planą turėtų baigtis gegužės 3 dieną.

„Mielai pasakyčiau – atverkime viską. Dabar pat, – rašė G.Conte socialiniame tinkle „Facebook“. – Tačiau toks sprendimas būtų neatsakingas. Dėl jo sergamumo kreivė nekontroliuojamai šautų į viršų ir nubrauktų viską, ką mums pavyko iki šiol pasiekti.“ 

Kiti vyriausybės pareigūnai taip pat ragina laikytis atsargumo prieš premjerui vėliau šią savaitę paskelbiant žingsnius, kaip Italija švelnins suvaržymus, atvers ekonomiką ir atsities po koronaviruso krizės.

„Mes neturime priimti skubotų sprendimų“, – sakė koronaviruso komisaras Domenico Arcuri.

„Virusas vis dar yra tarp mūsų – šiek tiek mažiau stiprus, tačiau jis vis dar yra“, – pabrėžė jis.

Stambiojo verslo lobistai ir pagrindinių Italijos pramonės regionų vadovai ragina G.Conte apsvarstyti ekonominę žalą, kurią sukelia karantinas, ir atidaryti daugiau gamyklų bei parduotuvių.

Airija antradienį pareiškė, kad masiniai renginiai šalyje liks uždrausti iki rugpjūčio pabaigos kaip dalis priemonių, skirtų kovoti su koronaviruso pandemija.

Vyriausybės pranešime sakoma, kad vietos valdžios institucijos buvo informuotos, jog „5 000 [žmonių] viršijančių renginių licencijos nebus svarstomos iki rugpjūčio pabaigos“.

Meksika pakėlė nepaprastosios visuomenės sveikatos padėties lygį dėl greitai plintančios naujojo koronaviruso infekcijos, baimindamasi galimo jos sveikatos apsaugos sistemos perdegimo, antradienį pranešė vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Hugo Lopezas-Gatellas sakė, kad šalis pereina į „trečiąją fazę“, reaguodama į pandemijos protrūkį. Pasak pareigūno, dabar šalis yra „greito augimo fazėje, kai naujų infekcijos atvejų ir hospitalizuojamų asmenų skaičius yra didelis“.

Iki gegužės 30 dienos vyriausybė sustabdė visą ne būtiniausią ekonominę veiklą ir prašo žmonių likti namuose, laikytis socialinės distancijos. Tačiau privalomas karantinas šalyje nebuvo įvestas.

Iki pirmadienio Meksikoje buvo užregistruota beveik 8 800 užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir 712 mirties atvejų. Vyriausybė prognozuoja, kad infekcijų pikas bus pasiektas gegužės 8–10 dienomis.

Tuo metu šalies prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras sulaukė daug kritikos dėl jo atsako į pandemiją. Šaliai prireikė gerokai daugiau laiko nei kitoms regiono valstybėms, kad imtųsi priemonių viruso plitimui pažaboti.

Praėjusį mėnesį teisių organizacija „Human Rights Watch“ apkaltino  A.M.Lopezą Obradorą, esą nepaisydamas nurodymų užkrinti socialinę distanciją, rengdamas visuotinius susibūrimus ir spausdamas rankas savo rėmėjams jis rodo „nepaprastai pavojingą pavyzdį, keliantį grėsmę meksikiečių sveikatai“.

„Epidemija plinta vis greičiau, o tai reiškia, kad  kasdien auga (užsikrėtimo) atvejų skaičius ir ji vis labiau plinta geografiniu požiūriu“, – sakė H.Lopezas-Gatellas, drauge su prezidentu dalyvavęs spaudos konferencijoje.

Rajonuose, kuriuose pavyks suvaldyti koronaviruso plitimą, nuo gegužės 17 dienos bus leista švelninti socialinės distancijos reikalavimus, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Viename kalėjime Maroko pietuose užregistruota per 60 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, daugiausia serga darbuotojai, pranešė šalies kalėjimų administracija DGAPR.

Vėlai pirmadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad 60-čiai Varzazato kalėjimo darbuotojų ir šešiems kaliniams testais nustatyta COVID-19. Taip pat nurodoma, kad testai buvo atlikti visiems kaliniams.

Anksčiau COVID-19 testais buvo nustatyta devyniems darbuotojams ir dviem kaliniams pietinio Marakešo miesto kalėjime ir Ksar al Kebyre karalystės šiaurėje.

DGAPR nurodė, kad užsikrėtimo atvejai Maroko kalėjimuose, kuriuose iš viso yra 80 tūkst. kalinių, kontroliuojami „prevencinėmis priemonėmis“, tokiomis kaip kvėpavimo takų ligomis sergančių darbuotojų karantinavimas.

Balandžio pradžioje buvo paleista daugiau kaip 5 650 kalinių, kad sumažėtų koronaviruso plitimo rizika. Nuo COVID-19 Maroke jau mirė 144 žmonės, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 3 tūkstančius.

Kitos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys taip pat paleido dalį kalinių. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ragino visas vyriausybes taikyti tokią priemonę kovojant su koronaviruso pandemija.

35 mln. gyventojų turintis Marokas uždarė savo sienas ir iki gegužės 20 dienos paskelbė karantiną, kurį prižiūri saugumo pajėgos.

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso jau mirė 17 337 hospitalizuoti pacientai, o per pastarąją parą užregistruoti 828 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, antradienį pranešė Sveikatos ministerija.

Tai yra daugiau nei praėjusią dieną, kai buvo pranešta apie 449 mirties atvejus, tačiau pirmadieniais naujų mirties atvejų visada būna mažiau dėl savaitgaliais vėluojančių pranešimų.

Afganistano prezidentui Ashrafui Ghani atliktas testas dėl COVID-19, jo rezultatai neigiami, antradienį pranešė atstovas.

Prieš kelias dienas buvo pasirodę pranešimų, kad naujuoju koronavirusu užsikrėtė daug prezidentūros darbuotojų.

„Prezidentas sveikas ir vadovauja vyriausybės darbui visais frontais. Imtasi visų atsargumo priemonių, kad jo darbo aplinka būtų saugi ir sveika“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A.Ghani atstovas Sediqas Sediqqi.

Testai buvo atlikti A.Ghani ir jo žmonai, „abiejų rezultatai yra neigiami“, pridūrė jis.

Maždaug 20 prezidentūros Kabule darbuotojų ir dar keliolika žmonių, dirbančių greta esančiame biure, užsikrėtė koronavirusu, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.

Neseniai darytose oficialiose nuotraukose 70 metų A.Ghani matomas su kauke ir pirštinėmis, daugiausia internetu bendraujantis su pareigūnais.

Tačiau antradienį A.Ghani per televiziją paragino afganistaniečius rimtai vertinti virusą.

„Koronavirusas visus užklupo netikėtai, – sakė jis. – Bet mes nuo pirmųjų dienų rimtai žiūrėjome į šį virusą ir, Dievo malone, aukų skaičius mūsų šalyje yra mažesnis nei kitur.“

Kaimyninio Pakistano premjerui Imranui Khanui taip pat bus atliktas testas dėl COVID-19, paskelbė jo gydytojas.

Taip nuspręsta Faisalui Edhi, Pakistano didžiausios privačios labdaros organizacijos savininkui ir vadovui, pranešus, kad jam testais nustatytas užsikrėtimas koronavirusu. Praėjusią savaitę F.Edhi Islamabade susitiko su I.Khanu.

Pakistanas ir Afganistanas, kur rankos paspaudimai ir glaudūs šeimos susibūrimai yra norma, stengėsi įtikinti savo piliečius laikytis socialinio atstumo.

Kol kas Pakistane patvirtinti mažiausiai 192 mirties nuo koronaviruso atvejai, o Afganistane – 36, bet daugelis mano, kad tokius mažus skaičius lemia ribotos galimybės atlikti testus.

Vokietijos sostinė Berlynas prisijungė prie kelių federalinių žemių, antradienį įvedęs reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes viešajame transporte, siekiant užkirsti kelią naujojo koronaviruso plitimui.

Apie reikalavimą dėvėti kaukes jau paskelbė kai kurios kitos Vokietijos žemės, įskaitant Badeno-Viurtembergo, Hamburgo ir Heseno žemes. 

Berlyno meras Michaelis Muelleris žurnalistams pareiškė, kad miesto valdžia, norėdama „apsaugoti žmones“, ketina įvesti privalomą „nosies ir burnos apsaugą nuo balandžio 27 dienos“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi per misiją Baltarusijos surinktais duomenimis, antradienį paskelbė virtinę rekomendacijų Baltarusijos vyriausybei, kaip sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

„Baltarusijoje registruojamų infekcijos COVID-19 atvejų skaičius greitai auga, iki balandžio 20 dienos iš viso buvo užregistruoti 6 264 atvejai. Kadangi COVID-19 protrūkis Baltarusijoje pasiekė fazę, kai [liga] plinta tarp tarp šalies gyventojų, šaliai būtina imtis priemonių socialinės distancijos didinimui visuomenėje“, – sakoma PSO pranešime, kuris skelbiamas organizacijos interneto svetainėje.

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

Pasak PSO, socialinės distancijos didinimo priemonės ir toliau yra masinių renginių atšaukimas, įskaitant sporto, religinius ir kultūrinius renginius, žmonių, turėjusių kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, karantinavimas. Organizacija taip pat rekomenduoja pereiti prie nuotolinio mokymo mokyklose, universitetuose ir kitose mokymo įstaigose.

PSO rekomenduoja Baltarusijos vyriausybei „tiksliai, skaidriai ir reguliariai“ informuoti visuomenę apie pavojų, taip pat informuoti, kaip reaguoti į esamą padėtį koronaviruso akivaizdoje, teikti rekomendacijas sveikatos klausimais.

Pasak organizacijos, Baltarusijos pareigūnai privalo įgyvendinti virtinę priemonių koronaviruso plitimui sulėtinti ir jo padariniams sušvelninti, toliau teikti socialinę paramą tiems, kuriems joms reikia.

PSO misija Baltarusijoje dirbo nuo balandžio 8 iki 11 dienos.

Balandžio 20 dienos duomenimis, šalyje nuo koronaviruso mirė 51 žmogus, iš viso testais patvirtinti 6 264 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Ispanijos šiauriniame Pamplonos mieste kasmet liepos 6–14 dienomis rengiamas San Fermino festivalis, išgarsintas kasdien rengiamų bėgimų su buliais, šiemet atšaukiamas dėl koronaviruso pandemijos, antradienį informavo merija.

Daugiau kaip milijonas žmonių susirinkdavo dalyvauti šioje šimtmečių senumo šventėje, per kurią kiekvieną rytą pusę tonos sveriantys gyvuliai paleidžiami vytis šimtus drąsuolių, daugiausiai dėvinčių tradicinius baltus marškinius ir raudonas skareles, siauromis senamiesčio gatvėmis.

Pamplonos taryba nusprendė atšaukti renginį, nes „kova su COVID-19 tapo pasauliniu prioritetu ir nėra kitos galimybės tokiai didžiulei šventei“, sakoma pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bulių bėgimas Pamplonoje

Žmonės iš viso pasaulio suvažiuoja į šį miestelį išmėginti savo drąsos ir pasimėgauti ištisą parą vykstančiomis linksmybėmis, religinėmis procesijomis ir koncertais.

Nuo 1910 metų, kai pradėti kaupti tokie duomenys, per bulių bėgimus žuvo 16 žmonių. Praėjusį kartą žmogus žuvo 2009-aisiais: 27 metų ispanas buvo subadytas į kaklą, širdį ir plaučius.

San Fermino festivalio istorija siekia viduramžius, o visame pasaulyje jį išgarsino Ernesto Hemingway 1926 metų romanas „Fiesta: Ir pateka saulė“ (The Sun Also Rises).

Nuo COVID-19 Ispanijoje jau mirė kone 21,3 tūkst. žmonių. Tai trečias pagal dydį koronavirusinės infekcijos aukų skaičius po JAV ir Italijos.

Pandemija taip pat privertė atidėti ar atšaukti tokius didelius renginius, kaip 2020 metų Tokijo olimpiada, Koučelos muzikos festivalis Pietų Kalifornijoje ir Montrė džiazo festivalis Šveicarijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad nesavalaikis ir nepagrįstas dėl koronaviruso pandemijos įvestų suvaržymų atšaukimas gali sukelti naujų infekcijos protrūkių.  

Izoliacijos priemonės įrodė savo veiksmingumą, ir žmonės turi būti pasirengę naujam gyvenimo būdui, sakė PSO Vakarų Ramiojo vandenyno regiono direktorius Takeshi Kasai.

„Bent jau kol bus rasta vakcina arba labai veiksmingi gydymo metodai, šis procesas mums turi tapti nauja norma“, – kalbėjo jis.   

Pasak T.Kasai, vyriausybės, svarstančios išėjimo iš karantino strategijas, turi elgtis labai atsargiai, viską daryti etapais ir toliau atidžiai stebėti epideminę situaciją.  

Kol koronavirusas cirkuliuoja tarp žmonių, nė viena šalis neapsaugota nuo naujų infekcijos protrūkių, pabrėžė PSO pareigūnas.   

„Žmonės turi būti pasirengę naujam gyvenimo būdui“, – pridūrė jis. 

Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius antradienį viršijo 170 tūkst., beveik du trečdaliai šių mirčių užregistruota pandemijos labiausiai paveiktoje Europoje, 9 val. 35 min. Grinvičo (12 val. 35 min. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP renkami oficialūs duomenys.

Bendrai visame pasaulyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė 170 226 žmonės, 106 737 iš jų – Europoje. JAV užregistruoti 42 364 mirties atvejai, Italijoje – 24 114, Ispanijoje – 21 282. Prancūzijoje patvirtinti 20 265 mirties atvejai, o Jungtinėje Karalystėje – 16 509.

Visame pasaulyje nustatyti 2 483 086 užsikrėtimo atvejai, bet manoma, kad tikrasis skaičius yra didesnis, nes daugelyje šalių testai atliekami tik sunkiausiais atvejais.

AFP skaičiai yra grindžiami nacionalinių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais duomenimis.

Italijos vyriausybės vadovas antradienį pranešė, kad iki savaitgalio pristatys žingsnius, kaip šalis švelnins suvaržymus, atvers ekonomiką ir atsities po koronaviruso krizės.    

Italija pagal mirčių skaičių yra labiausiai koronaviruso pandemijos paveikta Europos šalis – nuo COVID-19 čia jau mirė per 24 tūkst. žmonių. 

Šalyje visuotinis karantinas galioja nuo kovo 9 dienos, nors kai kurie regionai suvaržymus įvedė dar anksčiau.    

Karantinas buvo pratęstas du kartus ir pagal dabartinį planą turėtų baigtis gegužės 3 dieną.

„Scanpix“/AP nuotr./Giuseppe Conte

Premjeras Giuseppe Conte ieško būdų išvengti naujos užsikrėtimų bangos ir tuo pat metu apsaugoti šalies ekonomiką nuo dar didesnės žalos.   

„Mielai pasakyčiau – atverkime viską. Dabar pat, – rašė G.Conte socialiniame tinkle „Facebook“. – Tačiau toks sprendimas būtų neatsakingas. Dėl jo sergamumo kreivė nekontroliuojamai šautų į viršų ir nubrauktų viską, ką mums pavyko iki šiol pasiekti.“ 

Pasak premjero, iki savaitgalio bus pristatytas laipsniško išėjimo iš karantino planas – vadinamoji antroji fazė. 

„Turime atsiverti vadovaudamiesi strategija, kurioje atsižvelgiama į visus duomenis ir detales. Tai turi būti rimta, moksliškai pagrįsta strategija“, – rašė G.Conte.  

„Esama pagrindo tikėtis, kad pradėsime ją įgyvendinti nuo gegužės 4 dienos“, – pridūrė jis.   

Kalbėdamas apie laukiančius iššūkius, G.Conte sakė, kad valdžia, leisdama verslui atnaujinti veiklą, turi apgalvoti, kaip užkirsti kelią plisti virusui, kai žmonės vyks į darbą ir atgal į namus, nes priešingu atveju kils nauja susirgimų banga. 

Vilties ženklai?

G.Conte anksčiau šį mėnesį pavedė specialiai darbo grupei, sudarytai iš ekonomistų, teisininkų, sociologų ir kitų sričių ekspertų, išnagrinėti žingsnius, kurių reikės šalies ekonomikai vėl užkurti ir darbuotojų sveikatai apsaugoti.    

Šiai darbo grupei vadovauja buvęs telekomunikacijų milžinės „Vodafone“ vadovas Vittorio Colao.

G.Conte sakė, kad planas bus skirtas visai šaliai, tačiau jame bus atsižvelgta į regioninius skirtumus. 

Skurdesniuose pietiniuose šalies regionuose vis pasigirsta nepasitenkinimo balsų, kad čia taikomi tokie pat suvaržymai, kaip gerokai smarkiau protrūkio paveiktoje šalies šiaurėje, nors juose nustatyta mažiau COVID-19 atvejų ir daugelyje vietų yra mažesnis gyventojų tankumas.

VIDEO: Karantine uždaryti italai nepraranda optimizmo – renkasi balkonuose ir dainuoja

Karantine uždaryti italai nepraranda optimizmo – renkasi balkonuose ir dainuoja

Youtube

Pirmadienį Italija pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo vasario, kai čia buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis, sumažėjo esamų COVID-19 pacientų skaičius. 

Intensyviosios terapijos skyriuose gydomų ligonių skaičius šiuo metu taip pat yra mažiausias per mėnesio laikotarpį.

Tai yra pirmieji akivaizdūs laimėjimai, kuriuos leido pasiekti ekonomiškai labai skausmingas karantinas. 

Tačiau mirčių skaičius šalyje toliau auga ir jau pasiekė 24 114. Pagal mirties atvejų skaičių Italiją lenkia tik Jungtinės Valstijos.   

Irano teismų sistema antradienį paskelbė, kad dėl naujojo koronaviruso protrūkio laikinai buvo paleista daugiau kaip tūkstantis kalinių užsieniečių.

Sprendimas priimtas po Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų kritikos.

„Tai, ką Iranas padarė saugodamas kalinių sveikatą ir suteikdamas jiems atostogas, yra reikšmingas žingsnis“ palyginti su tuo, ką padarė kitos šalys, sakė teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili.

Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybę turinti Nazanin Zaghari-Ratcliffe, kuri buvo areštuota 2016-aisiais ir atlieka penkerių metų įkalinimo bausmę už antivyriausybinę veiklą, buvo tarp 100 tūkst. kalinių, kurie laikinai buvo paleisti kovo mėnesį.

Jos atostogos buvo pratęstos iki gegužės 20 dienos, antradienį valstybinei naujienų agentūrai IRNA sakė advokatas.

JT žmogaus teisių ekspertų komisija praėjusią savaitę paragino Iraną išplėsti laikinai dėl COVID-19 paleistų kalinių sąrašą įtraukiant į jį dėl politinių ar religinių įsitikinimų kalinamus žmones, dvigubą pilietybę turinčius žmones ir užsienio piliečius.

Atsakydamas į tai Gh.Esmaili sakė, kad šie ekspertai turėtų pranešti, ką „Amerika ir Britanija yra padariusios dėl savo sulaikytųjų“.

„Mes suteikėme atostogas daugiau kaip 1 000 užsienio piliečių... Tarp jų yra ir kai kurių šių šalių piliečių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Irano nereiktų kritikuoti už „diskriminacinį elgesį“, nes jo darbai „puikūs“, sakė Gh.Esmaili.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

Minėti 100 tūkst. kalinių, daugiausia iraniečių, praėjusį mėnesį buvo paleisti iš pradžių iki balandžio 19-osios, o paskui šis laikotarpis buvo pratęstas iki gegužės 20-osios.

Teismų sistema praėjusį mėnesį taip pat paskelbė, kad pagal Irano Naujųjų metų amnestiją bus paleista 10 tūkst. kalinių.

Taip siekiama „sumažinti kalinių skaičių atsižvelgiant į opią situaciją šalyje“, tuomet sakė G.Esmaili, tiesiogiai koronaviruso pandemijos nepaminėdamas.

Užsieniečiai, tarp jų Prancūzijos ir Irano pilietybes turinti Fariba Adelkhah, Irano ir JAV pilietybes turintis verslininkas Siamakas Namazi  ir jo tėvas Mohammadas Bagheras Namazi, kaip manoma, tebėra kalėjimuose, nes apie jų paleidimą pranešimų nebuvo.

Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir piktai kritikavo užsienio vyriausybes dėl kišimosi į tai, ką vadina vidaus bylomis.

Irano vyriausybė stengiasi suvaldyti vieną didžiausių COVID-19 protrūkių pasaulyje. Apie pirmąjį patvirtintą šios ligos atvejį šalis pranešė vasario 19 dieną.

Nuo COVID-19 Irane iš viso jau mirė per 5,2 tūkst. žmonių, o užsikrėtimo atvejų užregistruota daugiau kaip 83,5 tūkstančio.

Belgijoje per praėjusią parą mirė 170 žmonių, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras šios ligos aukų skaičius šalyje padidėjo iki 5 998, antradienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Šiuo metu Belgijos ligoninėse gydomi 4 976 koronavirusu užsikrėtę pacientai. Iš jų 1 079 reikia intensyviosios slaugos; 177 pacientams prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.

Per praėjusią parą į ligonines buvo paguldyti 172 nauji pacientai, o 107 žmonės buvo iš jų išrašyti kaip pasveikę.

Bendras nuo epidemijos pradžios šalyje užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius yra 40 956.

Komentuodamas naujuosius skaičius Belgijos sveikatos apsaugos administracijos atstovas, virusologas Emmanuelis Andre pažymėjo: „Štai jau kelios dienos į ligonines paguldoma mažiau nei 200 žmonių per parą ir tai galima laikyti teigiamu ženklu.“

Ispanijoje per parą užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius antradienį šiek tiek padidėjo: per pastarąsias 24 valandas mirė 430 žmonių, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Iš viso Ispanijoje nuo naujojo koronaviruso mirė 21 282 žmonės. Tai trečias didžiausias aukų skaičius pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Italijos.

Pasak pareigūnų, skaičiai neretai kiek padidėja antradieniais, nes truputį vėluoja informacija iš regionų apie savaitgalį mirusius žmones.

Pirmadienį Ispanija paskelbė, kad per parą mirė 399 žmonės – tai buvo mažiausias skaičius per keturias savaites.

Patvirtintų ligos atvejų šalyje iš viso yra 204 178. Šiuo požiūriu Ispanija atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų, kur užregistruota daugiau kaip 750 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Ispanijoje ypač sudėtingoje padėtyje yra medikai, nes prasidėjus epidemijai labai trūko apsaugos priemonių. Užsikrėtusių medicinos darbuotojų šalyje yra 31 788 – tai kiek daugiau nei 15 proc. visų užsikrėtimo atvejų.

Tačiau žmonių, pasveikusių nuo COVID-19, skaičius šalyje taip pat didėja ir dabar jų yra 82 518.

Ispanų sveikatos apsaugos pareigūnai mano, kad protrūkio pikas šalyje buvo balandžio 2 dieną, kai per 24 val. mirė 950 žmonių. Tuomet buvo praėjusios beveik trys griežto karantino savaitės.

Kovo 14 dieną įvestas karantinas, dėl kurio beveik 47 mln. piliečių turi būti namuose, buvo pratęstas jau du kartus. Vyriausybė sako, kad sieks dar vieno pratęsimo iki gegužės 9-osios, bet ribojimai balandžio 27-ąją turi būti kiek sušvelninti, kad vaikai kažkiek laiko galėtų praleisti lauke.

Indijoje šeši turistai iš užsienio beveik mėnesį praleido olose, nes nebeturėjo pinigų susimokėti už viešbutį per karantiną, paskelbtą dėl koronaviruso pandemijos, pirmadienį pranešė laikraštis „The Indian Express“.     

Olose buvo aptikti du ukrainiečiai, taip pat po vieną turistą iš Turkijos, JAV, Nepalo ir Prancūzijos.   

Turistai gyveno urvuose Utarakando valstijos Pauri Garvalo srityje, šalia Gango upės. 

Policija apieškojo olas sulaukusi pranešimų, kad jose apsigyveno keli užsieniečiai. Kai policija rado turistus, šie pranešė, kad urvuose gyvena nuo kovo 24 dienos.  

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijoje įstrigusiems turistams siūloma tiesiog laukti

Visi šeši užsieniečiai – keturi vyrai ir dvi moterys – buvo apžiūrėti medikų ir karantinuoti. Apžiūros metu koronaviruso infekcijos COVID-19 simptomų nenustatyta.  

Indijoje karantinas galioja nuo kovo 24 dienos. Šalyje dirba tik įmonės, teikiančios būtinąsias paslaugas.   

Utarakando valstija turistų nebeįsileidžia nuo kovo 20 dienos. 

Indijoje, turinčioje per 1,35 mlrd. gyventojų, iki šiol nustatyti daugiau kaip 18,7 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, 592 žmonės nuo šios ligos mirė. 

Ukrainoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų padaugėjo iki 6 125, pasveikusių pacientų skaičius pasiekė 367, o aukų – 161, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Balandžio 20 dieną buvo gauta 415 pranešimų apie naujus patvirtintus atvejus... Dėl ligos sukeltų komplikacijų mirė 161 žmogus, tarp jų – 84 vyrai ir 77 moterys... Iš viso pasveiko jau 367 žmonės“, – ryte socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministerijai pavaldus Visuomenės sveikatos centras.

Sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas savo ruožtu pareiškė, kad per pastarąją parą COVID-19 susirgo 25 vaikai ir 64 medicinos darbuotojai. Pasak jo, per tą laikotarpį hospitalizuoti 126 žmonės, atlikti 3,71 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso.

Pirmadienį pranešta, kad Ukrainoje buvo 5 710 infekuotųjų, 359 pasveikusiųjų ir 151 mirusiųjų.

Taigi, per praėjusią parą aukų šalyje padaugėjo dešimčia, o pasveikusiųjų – aštuoniais.

Rusijoje per praėjusią para nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 51 žmogus, bendras mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 456, antradienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti. 

„Per parą patvirtintas 51 mirties atvejis, iš jų 29 – Maskvoje“, – rašoma centro išplatintame pranešime. 

Šalyje per praėjusią parą nustatyti daugiau kaip 5,6 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Beveik pusė užsikrėtusiųjų buvo be klinikinių simptomų.  

„Per parą Rusijoje patvirtinti 5 642 nauji COVID-19 atvejai 78-iuose šalies regionuose. Kaip kontaktiniai ir be klinikinių simptomų užregistruoti 2 567 atvejai (45,5 proc.)" – rašoma centro pranešime.   

Maskvoje nustatyti 3 083 nauji infekcijos atvejai, bendras užsikrėtusiųjų skaičius sostinėje išaugo iki 29 433.    

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 52 763 COVID-19 atvejai 85-iuose šalies regionuose. Per parą užsikrėtusiųjų skaičius išaugo 12 procentų. 

Nuo koronaviruso infekcijos per parą šalyje pasveiko 427 žmonės, o nuo protrūkio pradžios – 3 873. 

Latvijoje per praėjusią parą išaiškinti devyni nauji COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 748, antradienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Ėminius testams dėl COVID-19 per praėjusią parą davė 1 304 žmonės, o bendrai nuo protrūkio pradžios šalyje testuoti 37 972 žmonės.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, Latvijos ligoninėse šiuo metu gydomi 43 COVID-19 pacientai, iš jų du – hospitalizuoti per pastarąją parą. Trijų pacientų būklė sunki.

Iš ligoninių išrašyti 67 COVID-19 persirgę pacientai.

Virusas Latvijoje iš viso pareikalavo devynių gyvybių. Septyni žmonės mirė ligoninėse, rodo Ligų profilaktikos ir kontrolės centro skelbiami duomenys.

„Ne visais atvejais COVID-19 buvo tiesioginė mirties priežastis; kai kuriais atvejais COVID-19 buvo pripažinta rimta priežastimi, apsunkinusia lėtinių ligų eigą ir lėmusia mirtį“, – sakė Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė.

Su JAV besiribojančioje Meksikos šiaurinėje Tamaulipaso valstijoje koronavirusas buvo diagnozuotas 16 migrantų, atvykusių iš kelių valstybių, pirmadienį pranešė vietos valdžia.

Penkiolika užsikrėtusių migrantų iš Hondūro, Meksikos, Gvatemalos, Kubos ir Kamerūno buvo apsistoję vienoje prieglaudoje Nuevo Laredo mieste, esančiame kitapus sienos nuo Teksaso Laredo. Šie asmenys yra izoliuoti.

Nuevo Larede įsikūrusi migrantų prieglauda „Nazareth“ pranešė, kad trys iš infekuotųjų yra nepilnamečiai. Iš 15 užsikrėtusiųjų trys buvo paguldyti į ligoninę, bet vėliau buvo jiems leista sugrįžti į prieglaudą. Prieglaudoje buvo atlikta daugiau tyrimų, tačiau kitų testų rezultatai buvo neigiami.

Tamaulipaso valstijos vyriausybė nurodė, kad vienas migrantas, išsiųstas iš Teksaso Hjustono, pateko į tą pačią prieglaudą nežinodamas, kad serga COVID-19. Dabar migrantai sudaro maždaug dešimtadalį visų infekuotųjų valstijoje; šis faktas sukėlė didelį nerimą Tamaulipase.

„Valstijos vyriausybė, numatydama galimybę, kad tarp migrantų gali būti daug COVID-19 atvejų, oficialiais kanalais paprašė federalinės vyriausybės perkelti iš Tamaulipaso migrantus, įstrigusius pasienyje“, – nurodoma išplatintame pareiškime.

Nuevo Larede ir Tamaulipaso pasienio mieste Matamorose maždaug 2 tūkst. žmonių gyvena purvinuose palapinių miesteliuose, laukdami teismo netoliese esančiame Teksaso Braunsvilyje.

JAV Imigracijos ir muitinės policijos (ICE) duomenimis, daugiau nei 100 migrantų 25 sulaikymo centruose buvo diagnozuota COVID-19. Gvatemalos teigimu, kad tokios diagnozės sulaukė 44 iš JAV išsiųsti migrantai.

Meksikos federalinė vyriausybė lig šiol oficialiai pripažino tik vieną užsikrėtimo atvejį tarp migrantų – jis nustatytas bažnyčios valdomoje prieglaudoje Nuevo Laredo. Meksikiečių Nacionalinis imigracijos institutas kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti padėtį.

Katalikiška prieglauda turėtų paskelbti ir kitiems migrantams atliktų tyrimų rezultatus.

Tamaulipaso valdžia taip pat pareiškė, kad pasienio kontrolės punkte koronavirusas buvo patvirtintas dar vienam iš Atlantos miesto Džordžijoje deportuotam migrantui, nesilankiusiam prieglaudoje. Jis buvo sugrąžintas gydytis į savo gimtąją Mičoakano valstiją.

JAV vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad reaguodamos į COVID-19 protrūkį tarnybos mažiausiai dar mėnesį skubos tvarka deportuos prieglobsčio prašytojus, sulaikomus pasienyje.

Remiantis Sveikatos ir paslaugų departamento įsaku, tokios politikos turėtų būti laikomasi dar 30 dienų, siekiant apriboti viruso plitimą sulaikymo centruose. Vėliausiu sprendimu tokia tvarka galios iki gegužės 20 dienos.

JAV pareigūnai praėjusį mėnesį priėmė naujas taisykles, pažymėdami, kad dėl užsikrėtimo rizikos Muitinės ir sienų apsaugos tarnybai (CBP) būtų pavojinga siųsti žmones į sulaikymo centrus, todėl CBP tūkstančius migrantų pasiuntė atgal.

Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė dėl koronaviruso pandemijos pasirašysiantis įsaką, numatantį „laikiną imigracijos į JAV stabdymą“.

„Atsižvelgdamas į Nematomo priešo ataką ir poreikį apsaugoti mūsų DIDŽIOSIOS Amerikos piliečių darbo vietas, pasirašysiu vykdomąjį įsaką, leisiantį laikinai sustabdyti imigraciją į Jungtines Valstijas!“ – tviteryje parašė D.Trumpas.

Jis nedetalizavo, kokias imigracijos programas gali paveikti tokia tvarka. Baltieji rūmai kol kas nepatikslino valstybės vadovo pranešimo.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, raginančią paspartinti kovai su koronaviruso pandemija skirtų vaistų, vakcinų ir medicinos įrangos kūrimą bei gamybą.      

Meksikos parengtoje rezoliucijoje JT generalinio sekretoriaus  Antonio Guterreso prašoma kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti savalaikę ir lygiateisę prieigą prie testavimo, medicinos priemonių, vaistų ir būsimų vakcinų nuo koronaviruso visiems žmonėms, ypač besivystančiose šalyse.    

Rezoliucijoje patvirtinamas esminis JT sistemos vaidmuo koordinuojant pasaulinį atsaką į koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą ir užtikrinant palaikymą 193 JT valstybėms narėms, taip pat akcentuojamas kritiškai svarbus, vadovaujamas Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmuo pastangose suvaldyti pandemiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

Generalinės Asamblėjos pirmininkas iš Nigerijos Tijjani Muhammadas-Bande pirmadienį vakare išsiuntė laišką 193 JT narėms, kuriame informuoja, kad niekas nepareiškė prieštaravimo rezoliucijai, todėl ji priimta.   

Tai yra antra JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija dėl COVID-19.  

Balandžio 2 dieną priimtoje pirmoje rezoliucijoje buvo pripažintas „beprecedentis pandemijos poveikis“ ir pasisakyta už „tarptautinį bendradarbiavimą“ ir „daugiašališkumą“ kovojant su šiuo užkratu.   

Konsensusu priimtame dokumente taip pat buvo pabrėžta „būtinybė visapusiškai gerbti žmogaus teises“ ir akcentuota, kad „reaguojant į pandemiją negali būti jokių diskriminacijos, rasizmo ir ksenofobijos apraiškų“.

Kitaip nei JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinės Asamblėjos priimami dokumentai nėra privalomi, tačiau yra politiškai svarbūs, atsižvelgiant į plačią tarptautinės bendrijos paramą. 

JT Saugumo Taryba nuo pandemijos pradžios nėra paskelbusi jokio dokumento šiuo klausimu, nes penkioms nuolatinėms jos narėms (JAV, Jungtinei Karalystei, Rusijai, Kinijai ir Prancūzijai) nepavyksta rasti kompromiso dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikšta parama A.Guterreso kreipimuisi. Tai kelia vis didesnį susierzinimą dešimčiai nenuolatinių Saugumo Tarybos narių. 

JAV ir Kinija toliau ginčijasi dėl naujojo koronaviruso, kurio pirmasis protrūkis kilo praėjusių metų pabaigoje Kinijos centrinėje Hubėjaus provincijoje, kilmės. Vašingtonas nori, kad tai būtų akcentuota. 

Kinija ir Rusija, abi turinčios veto teisę, taip pat nenori, kad Saugumo Taryba, atsakinga už taiką ir saugumą pasaulyje, imtųsi problemos, kuri iki šiol esmės buvo sveikatos ir ekonomikos klausimas.   

Žemyninėje Kinijoje per pastarąją parą buvo nustatyti 11 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš jų keturi – įvežtiniai, o likę septyni – vietiniai, pranešė Kinijos valstybinis sveikatos apsaugos komitetas.

Užfiksuoti 37 besimptomio užkrato perdavimo atvejai, du iš jų – į šalį atvykusiems užsieniečiams.

Per praėjusią parą Kinijoje neužregistruotas nė vienas mirties nuo COVID-19 atvejis.

Kinijoje, tapusioje pirminiu COVID-19 pandemijos židiniu, nuo gruodžio koronavirusu užsikrėtė 82 758 žmonės, iš jų 4 632 mirė. 1 587 užsikrėtimo atvejai yra įvežtiniai.

Žemyninėje šalies dalyje ligoninėse šiuo metu gydomi 1 003 žmonės, 82 pacientai yra sunkios būklės.

Tuo metu 77 tūkst. žmonių pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Mirties nuo koronaviruso atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose, kur pandemija pareikalavo daugiausiai aukų visame pasaulyje, per praėjusią parą padidėjo 1 433 iki 42 094, rodo pirmadienį Johnso Hopkinso universiteto paskelbta naujausia statistika. 

Pasak Baltimorėje įsikūrusio universiteto, nuo pasaulinės sveikatos krizės pradžios šalyje iš viso nustatyta per 784 tūkst. susirgimo COVID-19 atvejų.

JAV tęsia kovą su pandemija

+9

Niujorkas yra JAV protrūkio epicentras, nors atrodo, kad valstija jau peržengusi epidemijos piką.

Gubernatorius Andrew Cuomo pirmadienį paskelbė, jog per pastarąją parą valstijoje buvo užregistruoti 478 mirties atvejai – tai yra mažiausias jų skaičius per daugiau nei dvi savaites.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė dėl koronaviruso pandemijos pasirašysiantis įsaką, numatantį „laikiną imigracijos į JAV stabdymą“.

„Atsižvelgdamas į Nematomo priešo ataką ir poreikį apsaugoti mūsų DIDŽIOSIOS Amerikos piliečių darbo vietas, pasirašysiu vykdomąjį įsaką, leisiantį laikinai sustabdyti imigraciją į Jungtines Valstijas!“ – tviteryje parašė D.Trumpas.

Jis nedetalizavo, kokias imigracijos programas gali paveikti tokia tvarka. Baltieji rūmai kol kas nepatikslino valstybės vadovo pranešimo.

D.Trumpas priskiria sau nuopelnus už kelionių į JAV uždraudimą iš Kinijos ir pandemijos labiausiai paveiktų Europos šalių, pabrėždamas, kad šis žingsnis padėjo sulėtinti viruso plitimą Jungtinėse Valstijose. Tačiau prezidentas kol kas neišplėtė tokios priemonės masto, kad ji galiotų ir kitų protrūkių apimtų valstybių atžvilgiu.

Dėl pandemijos jau kelioms savaitėms buvo įšaldytos beveik visų vizų, įskaitant išduodamas migrantams, tvarkymo procedūros Valstybės departamente.

Iki šiol koronavirusinė infekcija COVID-19 buvo nustatyta daugiau kaip 750 tūkst. amerikiečių, o per 42 tūkst. užsikrėtusių žmonių šalyje mirė.

Draudimai – „pavėluoti“

Prezidentas tikriausiai turi įgaliojimus apriboti imigraciją, siekdamas apsaugoti visuomenės sveikatą, savo tinklaraštyje nurodė Vašingtone įsikūrusio Katono instituto tyrėjai Alexas Nowrastehas ir Andrew Forresteris.

„Tačiau visa apimantys draudimai, kokie buvo įvesti administracijos pastaraisiais mėnesiais ir kurie įsigalios balandžio 21 dieną, yra tas pats, kaip uždaryti tvarto duris, kai arklys jau pabėgęs“, – parašė jie.

„Atlikus daugelį tyrimų dėl kelionių draudimų, įvedamų reaguojant į pandemijas, nustatyta, kad jie neapriboja ligų plitimo – iš dalies todėl, kad jų visada imamasi jau išplitus ligai.“

Anot abiejų mokslininkų, D.Trumpo tviterio žinutėje slypi užuomina, kad imigrantai platina COVID-19 Jungtinėse Valstijose.

Tačiau ištyrus koronaviruso pandemijos raidą nustatyta, kad  „užsikrėtimo ir mirties nuo COVID-19 atvejų procentas pagal apygardas JAV nėra koreliuojamas su užsienyje gimusių gyventojų dalimi“.

Panašu, kad D.Trumpui kartais išsenka kantrybė dėl pastangų, skirtų sulėtinti protrūkio plitimą šalyje. Jis leido suprasti palaikąs protestuojančius prieš valstijų gubernatorių nurodymus likti namuose, ir pareiškė, jog kai kurie regionai gali artimiausiu metu pradėti atšaukinėti karantino priemones.

Vis dėlto pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pažymėjo, kad kovojant su virusu „pasielgėme labai teisingai“, ir pabrėžė, jog leidus nevaldomai plisti užkratui JAV būtų ištikusi „tragedija“.

D.Trumpas daugelio kritikuojamas, kad iš pradžių menkino viruso grėsmę savo pareiškimais, esą naujoji liga yra kaip paprastas gripas, nekeliantis pavojaus visuomenei. Vis tik vėliau valstybės vadovas pripažino, jog Jungtinėse Valstijose susiklostė kritinė padėtis.

Lieka neaišku, ką paveiks vėliausias prezidento žingsnis dėl imigracijos, nes Vašingtonas jau ir šiaip yra uždraudęs beveik visas keliones į šalį.

Praėjusį mėnesį JAV dėl koronaviruso pandemijos įšaldė įprastų vizų, įskaitant skirtas migrantams, išdavimo paslaugas visame pasaulyje, taip pat įvedė virtinę kelionių draudimų.

Vėliausias žingsnis tikriausiai paveiks žmones, besitikinčius gauti vadinamąsias „žaliąsias korteles“ – leidimus nuolat gyventi JAV.