Koronavirusas: pirmoji auka Estijoje, Šveicarija uždaro sienas, Jungtinėje Karalystėje – beveik 1500 naujų atvejų

Naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 1452 nauji koronaviruso atvejų.

Iš viso šalyje koronavirusu serga beveik 10 tūkst. žmonių, 463 mirė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį pagyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad jis „ėmėsi atsakomybės“ vadovauti atsakui į susirgimą COVID-19 sukeliančio koronaviruso pandemiją.

Per virtualią spaudos konferenciją PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra ne kartą ragino valstybių vadovus organizuoti „ištisų vyriausybių“ atsaką į naująjį koronavirusą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

„Jis daro būtent tai, ir tai vertiname, nes kovai su pandemija reikalingas politinis įsipareigojimas“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje D. Trumpą.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas anksčiau perspėjo, kad šalys, įvedančios karantiną savo gyventojams, privalo protingai išnaudoti laiką ir imtis kitų intensyvių priemonių, įskaitant didelio masto testavimą ir viruso pernašos grandinių aiškinimąsi. PSO ir kiti ekspertai sakė, kad pandemija piką gali pasiekti praėjus ne vienam mėnesiui, tad per anksti sušvelninus suvaržymus virusas galėtų atsigauti.

Antradienį D.Trumpas užsiminė, kad karantino priemonės Jungtinėse Valstijose galėtų būti atšauktos iki Velykų, ir prognozavo, kad bažnyčios šalyje būtų „sausakimšos“.

„Žinau, kad jis daro viską, ką gali“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir pridūrė, kad su JAV prezidentu neseniai kalbėjosi.

„Tikiu, kad toks politinis pasišventimas ir politinė lyderystė gali atnešti pokyčių arba sustabdyti šią pandemiją“, – pridūrė PSO vadovas.

Jungtinės Karalystės parlamentas trečiadienį oficialiai paskelbė darbo pertrauką dėl koronaviruso protrūkio, todėl įstatymų leidėjai namo sugrįš savaite anksčiau nei turėjo prasidėti įprastos Velykų atostogos.

„Bendruomenių Rūmai nutarė padaryti pertrauką Velykų atostogoms ir vėl susirinks 2020 metų balandžio 21 dieną“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje parlamento žemųjų rūmų „Twitter“ puslapyje.

Būsto reikalų sekretorius Robertas Jenrickas anksčiau visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad toks sprendimas būtų „protingas“, juolab kad visoje šalyje buvo uždarytos nebūtinos parduotuvės ir paslaugų teikėjai, o vyriausybė nurodė gyventojams likti namuose.

„Akivaizdu, parlamentas turi vesti savo pavyzdžiu“, – sakė įstatymų leidėjas ir pridūrė, kad taip pat svarbu apsaugoti parlamento darbuotojus nuo plintančios COVID-19 infekcijos.

Vis dėlto jis pažymėjo esąs „tikras, kad parlamentas sugrįš po Velykų atostogų“, ir sakė, kad įstatymų leidėjams svarbu prižiūrėti vyriausybės veiklą.

Ekstremalios padėties įstatymas, suteikiantis vyriausybei galių paliepti gyventojams izoliuotis, šią savaitę buvo skubos tvarka priimtas parlamento ir trečiadienį įsigaliojo.

Prieš parlamentarams išvykstant namo premjeras Borisas Johnsonas dalyvavo paskutiniuose tiesioginiuose debatuose su opozicijos lyderiu leiboristu Jeremy Corbynu. Pastarasis ketina atsistatydinti prieš parlamentui atnaujinant darbą.

Naujasis Leiboristų partijos lyderis turėtų būti paskelbtas balandžio 4 dieną. Favoritu laikomas partijos atstovas „Brexito“ klausimais Keiras Starmeris.

Egipto sanitarinės tarnybos trečiadienį pradėjo dezinfekuoti Gizos piramidžių kompleksą nuo visą pasaulį atakuojančio naujojo koronaviruso, skelbia arabų žiniasklaida.

Pranešama, kad bus dezinfekuojami į piramides vedantys mediniai takai, bilietų kasos ir turizmo centrai prie įėjimo į piramidžių kompleksą, o pačių piramidžių „delikatų dezinfekavimą“ atliks vėliau atitinkamų specialistų komanda.

Šiuos darbus inicijavo ir jiems vadovauja Egipto senienų ministerija.

Gizos piramidės, įskaitant Cheopso piramidę, kuri laikoma vieninteliu išlikusiu iš septynių senovės pasaulio stebuklų, taip pat kiti muziejai bei archeologiniai paminklai Egipte buvo uždaryti lankytojams, koronaviruso ligos epidemijai tik pradėjus plisti iš Kinijos.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Egipte diagnozuoti 442 COVID-19 atvejai, 21 mirtis nuo šios ligos.

Izraelyje per pastarąjį parą užregistruoti 439 nauji COVID-19 ligos atvejai, jų skaičius siekė 2369, skelbia Izraelio žiniasklaida, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija.

Pranešama, jog 39 užsikrėtusiųjų būklė sunki, penki žmonės nuo šios ligos mirė.

„Scanpix“ nuotr./Izraelis koronaviruso pandemijos metu

Trečiadienį Izraelyje sugriežtino kovos su koronaviruso plitimu priemones. Nuo šiol šalies gyventojai, išskyrus retus atvejus, negali iš namų nutolti daugiau kaip 100 metrų atstumu. Šios išimtys – kelionė į darbą, į maisto prekių parduotuvę, vaistinę ar pas gydytoją.

Tuo tarpu nedraudžiama apsilankyti tuoktuvių ar laidotuvių ceremonijoje, vykti į teismą.

Šveicarija, siekdama stabdyti mirtinos koronaviruso ligos plitimą, uždaro sienas užsieniečiams.

Leidinys „The Local“ skelbia, jog Šveicarijos sienos uždaromos nuo kovo 26-osios vidurnakčio, į šią šalį bus įleidžiami tik jos piliečiai, nuolatiniai gyventojai ir turintieji leidimą dirbti Šveicarijoje.

Išimtys gali būti taikomos medicinos specialistams ir diplomatams.

Šveicarijos teisingumo ministerija pažymi, kad į šalį gali būti įleidžiami tik atvykstantys „dėl absoliučios būtinybės“.

Iki šiol į Šveicariją nebuvo leidžiama atvykti iš Italijos, Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos, taip pat visų Šengeno zonai nepriklausančių valstybių. Nuo šiol griežti atvykimo apribojimai bus taikomi atvykimui iš visų Šengeno zonos šalių, išskyrus Lichtenšteiną.

Naujausiais duomenimis, Šveicarijoje patvirtinta 10,9 tūkst. COVID-19 atvejų, 153 mirtys nuo šios ligos.

Italijoje nuo koronaviruso, kurio protrūkis šalyje prasidėjo praėjusį mėnesį, mirė 67 kunigai, trečiadienį pranešė leidinys „Avvenire“.

Jauniausiam iš tų dvasininkų buvo 53 metai, skelbia katalikiškas laikraštis.

„Kunigai suserga ir miršta kaip ir visi kiti, gal net daugiau, nei likusieji“, – rašo „Avvenire“.

Pasak leidinio, 22 kunigai mirė Bergamo vyskupijoje, esančioje koronaviruso protrūkio centre, netoli nuo finansinės sostinės Milano.

Popiežius Pranciškus anksčiau šį mėnesį prašė kunigų Italijoje plintant koronavirusui „turėti drąsos išeiti ir susitikti su sergančiaisiais“.

Jungtinėse Valstijos patvirtintų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų trečiadienį padaugėjo iki 60 115, o 827 užsikrėtusieji mirė, rodo Johns Hopkinso universiteto skelbiama statistika.

Nuolat atnaujinami duomenys rodo, kad per pastarąją parą mirė šalyje mirė 600 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Jungtinės Valstijos yra trečios pasaulyje po Kinijos ir Italijos. Mirusių pacientų dalis šiuo metu sudaro 1,38 proc. tyrimais patvirtintų COVID-19 atvejų.

Vis dėlto manoma, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra daug didesnis, o tai reikštų, kad epidemijos mirtingumas faktiškai yra mažesnis.

Per pastarąją parą Prancūzijoje užfiksuota 231 mirtis nuo koronaviruso.

Skaičiojama, kad šalyje virusu serga daugiau nei 25 tūkst. žmonių, o mirusiųjų skaičius siekia 1331. 86 proc. mirčių sudaro 70-mečiai ir vyresni Prancūzijos gyventojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tuščias Paryžius

Mirčių nuo koronaviruso skaičius pasaulyje trečiadienį viršijo 20 tūkst., daugiausia jų – Europoje, rodo naujienų agentūros AFP renkami oficialūs duomenys.

Iš viso pranešta apie 20 334 mirtis, 13 581 atvejis – Europoje.

Labiausiai nuo koronaviruso nukentėjo Italija, kur mirė 7 503 žmonės, Ispanija, kur užregistruotos 3 434 mirtys, ir 3 281 gyvybės netekusi Kinija, kur naujasis koronaviruso atsirado praėjusiais metais.

Į pietus nuo Paryžiaus esantis Orli oro uostas nuo kovo 31 dienos neberengs komercinių reisų dėl COVID-19 pandemijos, trečiadienį pranešė administravimo bendrovė „Aeroport de Paris“ (ADP).

Tokį sprendimą „Aeroport de Paris“ paaiškino tuo, kad „smarkiai ir staigiai“ sumažėjo skrydžių iš ir į Orli oro uostą bei Charles'io de Gaulle oro uostą, esantį šiauriau sostinės.

„Vakar keleivių srautas Orli buvo minus 92 proc., o Charles'io de Gaulle'io oro uoste – minus 89 proc.“, – žiniasklaidai pareiškė ADP vykdomasis direktorius Edwardas Arkwrightas.

Kanada trečiadienį pranešė, kad pagal Karantino įstatymą skelbia privalomos saviizoliacijos reikalavimą į šalį sugrįžtantiems žmonėms. 

Sveikatos apsaugos ministrė Patty Hajdu socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad privaloma saviizoliacija siekiama geriau apsaugoti pažeidžiamiausią Kanados visuomenės dalį.

Ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland nurodė, kad 14 dienų saviizoliacijos reikalavimas atvykėliams įsigalioja trečiadienį vidurnaktį.

Rusija trečiadienį pranešė apie dviejų asmenų, sirgusių koronavirusu, mirtį.

„Du pagyvenę pacientai, kuriems buvo nustatytas koronavirusas, mirė Maskvoje“, – pranešė Rusijos sostinės sveikatos departamentas. Pranešime taip pat nurodoma, kad tie 88-erių ir 76-erių asmenys sirgo pneumonija ir turėjo kitų komplikacijų.

Rusija iki šiol nebuvo patvirtinusi nė vieno mirties atvejo, kurį būtų lėmęs koronavirusas.

Trečiadienio vakarą oficialiame Maskvos mero ir vyriausybės tinklalapyje buvo atnaujinta statistika apie koronaviruso protrūkį sostinėje. Ten nurodyta, kad nuo COVID-19 mirė du žmonės, o iki šiol šis skaičius buvo lygus nuliui.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas patvirtino, kad mieste mirė du pacientai, sirgę koronavirusu.

„Tikrai, tai – faktas. Jie sirgo daug lėtinių ligų, sunkia pneumonija... Medikai padarė viską, ką galėjo, bet jiems nepavyko“, – pabrėžė jis.

Rusijoje užfiksuoti 658 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 410 jų – Maskvoje.

Praėjusią savaitę Maskvos sveikatos pareigūnai pranešė apie vienos koronavirusu užsikrėtusios moters mirtį, bet vėliau patikslino, kad ji mirė dėl kraujo krešulio, o ne nuo viruso.

Antradienį Maskvos sveikatos departamentas teigė, kad kitos pagyvenusios moters, kuri mirė miesto užkrečiamųjų ligų ligoninėje, koronaviruso testas iš tikrųjų buvo neigiamas, o jos mirties priežastis buvo vėlyvos stadijos vėžys.

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kitą dieną po apsilankymo Maskvos ligoninėje, kurioje yra gydomi COVID-19 pacientai, kreipėsi į tautą, pabrėždamas epidemijos rimtumą.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrai per trečiadienį surengtą pasitarimą sutiko, kad Kinija vykdo „dezinformavimo“ apie koronaviruso pandemiją kampaniją, pranešė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

„Kiekviena valstybė, kuri šį rytą dalyvavo tame susitikime, aiškiai supranta, kad Kinijos komunistų partija vykdo dezinformacijos kampaniją, siekdama nukreipti dėmesį nuo to, kas įvyko iš tikrųjų“, – žurnalistams sakė M.Pompeo po derybų, prevencijos sumetimais vykusių vaizdo konferencijos formatu.

Koronaviruso pandemija kelia pavojų visai žmonijai, trečiadienį perspėjo Jungtinės Tautos, pristatydamos humanitarinės pagalbos planą, kuriame raginama skirti 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) pasaulio skurdžiausiems žmonėms.

„COVID-19 kelia grėsmę visai žmonijai – taigi, duoti atkirtį privalo visa žmonija. Visuotiniai veiksmai ir solidarumas yra nepaprastai svarbūs; atskirų šalių atsako nepakaks“, – paskelbdamas apie iniciatyvą pabrėžė generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

Dar praėjusią savaitę, kai pandemija, per kurią ir koronavirusu užsikrėtė šimtai tūkstančių asmenų ir mirė tūkstančiai žmonių, plito po vis daugiau valstybių, A.Guterresas perspėjo, kad pasaulio šalims nesutikus išvien kovoti su virusu gali mirti milijonai žmonių.

„Šiuo Visuotiniu humanitarinio atsako į COVID-19 planu siekiama suteikti mums galimybę kovoti su virusu skurdžiausiose pasaulio šalyse, ir atsižvelgti į pažeidžiamiausių žmonių, ypač moterų bei vaikų, senyvo amžiaus žmonių, taip pat neįgaliųjų ar lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, poreikius“, – nurodė A.Guterresas.

„Negalime sau leisti netekti pasiekimų, kuriuos užsitikrinome investuodami į humanitarines iniciatyvas ir įgyvendindami Tvaraus vystymosi tikslus“, – pridūrė portugalas.

Plane nurodyta pinigų suma yra nedidelė, palyginti su 2 trln. dolerių (1,85 trln. eurų) vertės paketu, kurį JAV Kongresas ruošiasi patvirtinti, siekdamas pagelbėti smūgį patyrusiems Amerikos vartotojams, įmonėms ir ligoninėms, šalies ekonomikai staigiai sulėtėjus.

JT plane išdėstytos priemonės turėtų galioti nuo balandžio iki gruodžio mėnesio – taigi, atrodo, kad JT nemano, jog krizė baigsis artimiausiu metu.

Tikimasi, kad 2,012 mlrd. JAV dolerių suma bus surinkta pagal prašymus, kuriuos jau pateikė įvairios JT agentūros, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio maisto programa.

Milijonai padirbtų preparatų, medicinos prietaisų ir kaukių, parduodamų kaip tariami vaistai nuo naujojo koronaviruso, „užtvindo“ rinkas, kurias ištiko medikamentų stygius, trečiadienį perspėjo Europos policijos tarnyba.

„Padirbtų ar standartų neatitinkančių prekių platinimas yra pagrindinė nusikalstamos veiklos sritis, susijusi su COVID-19 pandemija“, – sakė Europolo atstovas Janas Op Gen Oorthas.

Pastarosiomis savaitėmis nuo lentynų šluojami milijonai produktų, kurie, kaip melagingai tvirtinama, gali išgydyti COVID-19 ar apsaugoti nuo šią ligą sukeliančio koronaviruso.

„Padirbinėtojai pasinaudoja šia padėtimi, užtvindydami mūsų rinkas padirbtomis prekėmis, reaguodami į stygius“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė J.O.G.Oorthas.

Kovo pradžioje 90 šalių teisėsaugos pareigūnų įvykdė Europolo remiamą operaciją, per kurią konfiskavo 4,4 mln. vienetų neteisėtų vaistų.

Operacijos „Pangea“ metu pareigūnai taip pat konfiskavo beveik 34 tūkst. chirurginių kaukių ir išardė 37 organizuoto nusikalstamumo grupuotes. Buvo suimta maždaug 121 įtariamasis.

Be to, per reidus buvo užblokuota 2 500 nuorodų į produktus, susijusius su COVID-19, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, internetinėse parduotuvėse ir reklamose.

Tarp padirbtų medikamentų buvo tokių preparatų kaip antivirusiniai vaistai, antibiotikai, paracetamolis, ibuprofenas ir priešmaliariniai vaistai, tokie kaip chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas, kuriuos kai kurie pardavėjai ketino parduoti kaip vaistus nuo COVID-19.

Taip pat prekiaujama netikromis vakcinomis nuo naujojo koronaviruso, sanitarijos priemonėmis ir diagnostiniais testais, pranešė Europolas.

Oro eismą dėl koronaviruso pandemijos vienaip ar kitaip apribojusių septynių Azijos šalių oro bendrovėms – didžiausiems Indijos, Singapūro, Tailando, Filipinų, Malaizijos, Pietų Korėjos ir Honkongo oro vežėjams – teko laikinai nutraukti daugiau nei 1 tūkst. orlaivių naudojimą, trečiadienį rašo leidinys „Nikkei Asian Review“.

Indijoje buvo uždrausti ir tarptautiniai, ir vidaus skrydžiai.

Tokios bendrovės kaip „IndiGo“, „Air India“, „Spice Jet“, „AirAsia India“ ir „Vistar“ savo parkuose turi per 500 orlaivių, tačiau visi jie, išskyrus krovininius, šiuo metu neeksploatuojami.

Singapūro „Singapore Airlines“ pirmadienį pareiškė, jog iki balandžio pabaigos net 96 proc. sumažins savo skrydžių pajėgumą ir laikinai nenaudos 138 iš 147 orlaivių.

Tailande šį ketvirtadienį įsigalios nepaprastoji padėtis.

„Thai Airways“ antradienį paskelbė nutraukianti skrydžius į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, taip pat į Europą, išskyrus Miuncheną ir Ciurichą. O vidaus maršrutus bendrovė perduos patronuojamajai bendrovei „Thai Smile“.

2019 metų pabaigoje grupė turėjo 103 orlaivius, iš jų, 83 priklausė „Thai Airways“, o dvidešimt – „Thai Smile“.

Vietos savo orlaivių laikymui taip pat ieško dvi kitos Tailande įsikūrusios pigių skrydžių bendrovės.

„Thai AirAsia“ tarptautinius skrydžius sustabdė iki balandžio 25 dienos, o „Thai Lion Air“ – iki balandžio 30-osios.

Tuo tarpu Filipinų nacionalinė oro bendrovė „Philippine Airlines“ antradienį paskelbė, jog nuo ketvirtadienio sustabdys tarptautinius skrydžius. Prieš tai buvo laikinai nutraukti vidaus skrydžiai.

Malaizija uždraudė užsieniečiams atvykti į šalį, o malaiziečiams – iš jos išvykti. Dėl to „Malaysia Airlines“ gerokai sumažino savo skrydžių skaičių.

Pietų Korėjos oro bendrovės „Korean Air“ prezidentas Woo Kee-Hong kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog bendrovė „nutupdė“ apie 100 iš turimų 145 keleivinių orlaivių.

O Honkongo „Cathay Pacific“ pareiškė, jog grupei priklausančios oro bendrovės „Cathay Pacific“ ir „Cathay Dragon“ balandžio–gegužės mėnesiais sumažins keleivių srautą 96 procentais.

Grupei priklausanti pigių skrydžių bendrovė „Hong Kong Express“ jau sustabdė visus skrydžius iki balandžio pabaigos.

Devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Ispaniją, trečiadienį paragino euro zonos šalis bendrai išleisti skolos vertybinių popierių ir pritraukti lėšų kovai su pražūtingu koronaviruso protrūkio poveikiu.

Didelių skolų slegiamos ES valstybės narės dažnai kelia bendro skolinimosi idėją, kurią palaiko ir Europos Centrinis Bankas (ECB), tačiau Vokietijoje ir kitose turtingose šiaurinėse valstybėse narėse tai laikoma „politiniais nuodais“.

„Visų pirma, turime spręsti dėl bendros skolos priemonės ... kad galėtume rinkoje pritraukti lėšų tokiomis pat sąlygomis ir visų valstybių narių naudai“, – rašoma laiške, kurį, be Prancūzijos ir Ispanijos, taip pat pasirašė Italijos, Graikijos, Airijos, Belgijos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Portugalijos lyderiai.

Prancūzija, Ispanija ir Italija jau ilgą laiką ragina pradėti leisti kokio nors tipo euroobligacijas, o tai iš esmės reikštų bendrą devyniolikos bendros valiutos bloko šalių skolinimąsi.

Šalys aiškina, jog tai galėtų tapti saugesnės ir labiau suvienytos Europos ekonomikos pagrindu. Be to, tokios obligacijos taptų visame pasaulyje gerbiamu turtu, tokiu, kaip JAV vyriausybės obligacijos.

Kiek anksčiau Prancūzija palaikė Italijos raginimą išleisti vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“, nors Vokietija ir Nyderlandai tuomet pareiškė, jog tai nėra būtina ir šią idėją atmetė.

O antradienį Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Peteris Altmajeris) piktai sukritikavo tokias idėjas, kurias pavadino ideologinėmis ir netinkamomis.

Italija ir Ispanija labiausiai Europoje nukentėjo nuo koronaviruso protrūkio. Abi šias šalis slegia didžiulė valstybės skolos našta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasveikino Japonijos sprendimą atidėti Tokijo olimpines žaidynes dėl kilusios koronaviruso pandemijos ir leido suprasti, kad ketina dalyvauti olimpiadoje kitais metais.

„Sveikinimai ministrui pirmininkui Shinzo Abe ir TOK (Tarptautiniam olimpiniam komitetui) dėl jų labai išmintingo sprendimo pristatyti olimpines žaidynes 2021 metais, – parašė D.Trumpas tviteryje. – Jų laukia didelė sėkmė, ir aš laukiu, kada galėsiu ten būti!“

Šiemet D.Trumpas siekia perrinkimo artėjančiuose prezidento rinkimuose. Jo rinkimų kampaniją taip pat suvaržė koronaviruso pandemija, privertusi pasaulio vyriausybes apriboti žmonių judėjimą ir ekonominę veiklą.

Kol kas TOK ir Japonija dar nepaskyrė naujos olimpinių žaidynių datos. Jeigu po lapkričio rinkimų D.Trumpas turės užleisti Baltuosius rūmus, jis tai turės padaryti 2021 metų sausį. 

Trečiadienį Estijoje mirė pirmasis koronavirusu užsikrėtęs žmogus. 83 metų pacientė buvo slaugomas Vakarų Talino centrinėje ligoninėje.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Tai emociškai labai sunki ir nepaprastai liūdna akimirka. Tai rodo, kad turime tęsti kovą su viruso plitimu“, – sakė Arkadijus Popovas, vyriausiasis medicinos pareigūnas Sveikatos apsaugos valdybos krizių būstinėje.

83-ejų moteris kovo 20 dieną buvo paguldyta vienoje Talino ligoninėje. Ji taip pat sirgo lėtine širdies liga.

„Turime būti pasirengę, kad dėl šio viruso Estijoje gali mirti daugiau žmonių, todėl labai svarbu susilaikyti nuo artimo kontakto su pagyvenusiais žmonėmis ir lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis.

Saugokime savo pagyvenusius žmones ir silpnesnės imuninės sistemos žmones – atsiribojimas nuo žmonių yra kritiškai svarbus visų pirma jiems“, – teigė A.Popovas.

Estijoje nuo protrūkio pradžios naujuoju koronavirusu užsikrėtė 404 žmonės. Aktyvių atvejų – 395, aštuoni žmonės jau pasveikę, vienas mirė. 27 asmenys laikomi ligoninėse, kiti užsidarę namuose.

Valstybės turi saugoti įkalinimo, sulaikymo, izoliavimo įstaigose esančius žmones nuo COVID-19 pandemijos ir paleisti labiausiai pažeidžiamus įkalintuosius, trečiadienį pranešė  Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.

„COVID-19 pradėjo smogti kalėjimams, migrantų sulaikymo centrams, internatams ir psichiatrinėms ligoninėms, liga gali įsisiautėti tarp pažeidžiamiausių šių institucijų gyventojų“, – sakoma M.Bachelet pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Michelle Bachelet

„Valdžios pareigūnai turėtų išanalizuoti būdus, kaip paleisti tuos, kuriuos COVID-19 gali pažeisti labiausiai, tarp jų – senyvo amžiaus suimtuosius ir tuos, kurie serga ar turi nedidelį recidyvinio nusikalstamumo potencialą“, – nurodė ji.

Kinijoje atnaujintos 65-ių oro uostų statybos, skelbia šalies civilinės aviacijos administracija.

Pažymima, jog atnaujintos daugiau kaip 80 proc. tokių projektų šalyje statybos.

Jos apima 27-ių pagrindinių valstybinės svarbos oro uostus (90 proc. visų tokių projektų).

2019 metų pabaigoje Kinijoje veikė 238 civiliniai oro uostai, praneša naujienų agentūra „Xinhua“.

Rusijai pavyksta apriboti koronaviruso plitimą savo teritorijoje, tačiau šalis negali visiškai izoliuotis nuo šios grėsmės, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Dėl iš anksto įvestų priemonių mums, kalbant bendrai, kol kas pavyksta sutramdyti tiek platų, tiek greitą ligos plitimą“, – pabrėžė valstybės vadovas, kreipdamasis į tautą.

„Tačiau visi mes turime suprasti, kad Rusija tiesiog dėl savo geografinės padėties negali atsiriboti nuo grėsmės“, – tęsė V.Putinas.

Jis paaiškino, kad „prie mūsų sienų yra valstybių, kurios jau rimtai paveiktos epidemijos, ir objektyviai neįmanoma visiškai užkirsti kelią jos skvarbai į mūsų šalį“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė greitai aštrėja visame pasaulyje.

„Daugelyje šalių ir toliau auga susirgusiųjų skaičius. Buvo smogta viso pasaulio ekonomikai. Jau dabar prognozuojama, kad ją ištiks nuosmukis“, – kalbėjo V.Putinas.

Jis paragino rusus laikytis visų rekomendacijų, būti atsakingus ir likti namie dėl koronaviruso.

„Visų rekomendacijų būtina laikytis. Reikia pasaugoti ir save, ir savo artimuosius, laikytis disciplinos ir būti atsakingiems. Ir, patikėkite, dabar saugiausia – pabūti namie“, – pareiškė prezidentas, kreipdamasis į piliečius dėl koronaviruso krizės.

Rusijoje masiškai blokuojamos elektroninės parduotuvės, kurios, pasinaudodamos koronaviruso pandemijos krize, smarkiai padidino siūlomų prekių kainas.

Elektroninės prekybos platformos „Yandex.Market“ spaudos tarnyba pranešė, kad už spekuliacinę veiklą – kainų, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, padidinimą 2-3 kartais – jau išjungta apie 300 parduotuvių.

„AliExpress Russia“ skelbia iš savo elektroninės prekybos sistemos pašalinusi kelis šimtus prekių, pasiūlytų už „protu nesuvokiamas kainas“.

Vieno didžiausių Rusijoje skelbimų portalo „Avito“ valdytoja teigia tęsianti medicininių kaukių, respiratorių ir kitų gaminių COVID-19 ligos gydymui ar prevencijai perpardavinėtojų spekuliacinėmis kainomis paieškas ir blokavimą.

„Taip pat pradėjome stebėti tokių prekių kaip grikiai ar tualetinis popierius pardavimo skelbimus“, – sakė „Avito“ atstovas.

Vienam Latvijoje dislokuotos NATO vadovaujamos kovinės grupės kareiviui buvo diagnozuotas koronavirusas, naujienų agentūrai BNS pranešė Baltijos šalies Gynybos ministerijos atstovas Kasparas Galkinas.

Karys susirgo lengvos formos viruso sukeliama liga COVID-19 ir gydomas namuose. Su juo kontaktavę keli tarnybos draugai 14 dienų savarankiškai laikysis karantino.

K.Galkinas priminė, jog kai kurie Latvijoje tarnaujantys NATO kariai negyvena kasdien kareivinėse, nes nuomoja butus.

Ministerijos atstovas nenurodė nei kariškio dalinio, nei šalies, iš kurios jis atvyko, tačiau pabrėžė, kad vyras netarnauja Adažių karinėje bazėje. Jis taip pat nėra tiesiogiai kontaktavęs su Latvijos kariais.

Nuo nepaprastosios padėties įvedimo Latvijoje Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų bazėse ir kitose struktūrose laikomasi epidemiologinių reikalavimų.

„Kareiviai ir toliau vykdo savo pareigas. Esant galimybei vyksta kariniai mokymai, įskaitant sausumos pratybas. Tačiau prieš kiekvienus mokymus įvertinama, ar jie atitinka epidemiologinės saugos reikalavimus“, – pabrėžė K.Galkinsas.

Latvijoje per pastarąją parą diagnozavus COVID-19 dar 24 pacientams, bendras užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje išaugo iki 221, nurodo Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Iš viso per pastarąsias 24 valandas tyrimai dėl koronaviruso buvo atlikti 1 151 žmogui, o bendras tokių testų skaičius siekia 7 957.

Tuo metu Lietuva pranešė, kad virusas diagnozuotas aštuoniems NATO kariams iš įvairių sąjungininkų šalių.

Ukrainos vyriausybė visoje šalyje 30-čiai dienų, iki balandžio 24-osios įvedė ekstremaliosios situacijos režimą.

„Pratęsiame karantiną ir įvedame ekstremaliąją situaciją visoje Ukrainos valstybės teritorijoje, 30-čiai dienų iki 2020 metų balandžio 24 dienos“, – trečiadienį per vyriausybės posėdį sakė premjeras Denysas Šmyhalis.

Pasak jo, sprendimas sudaro sąlygas esant reikalui pratęsti šias priemones.

Be kitų dalykų, padaryti anksčiau priimtų vyriausybės sprendimų pakeitimai, kuriais anksčiau paskelbtų karantino priemonių galiojimas pratęstas nuo balandžio 3-iosios iki balandžio 24-osios.

Pristatydamas sprendimo projektą, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pažymėjo, kad projektą parengė Vidaus reikalų ministerija, taip pat ir dėl gamtinio pobūdžio, valstybinio lygio medicininės ir biologinės nepaprastosios padėties padarinių likvidavimo darbų vadovo paskyrimo, dėl vieningos valstybinės civilinės gynybos sistemos pervedimo į ekstremaliosios padėties režimą.

Pagal priimtą sprendimą sveikatos apsaugos viceministras, vyriausiasis sanitarijos gydytojas, paskirtas vadovauti gamtinio pobūdžio, valstybinio lygio medicininės ir biologinės ekstremaliosios padėties padarinių likvidavimui.

Papildomų materialinių sąnaudų šiam sprendimui priimti nereikia.

„Pirmiausia tam reikia, kad priimtume [teisės aktą] dėl stabilizavimo fondo“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Kaip pranešta, kovo 23 dieną ministrų kabinetas įvedė nepaprastosios padėties režimą Donecko, Ternopilio ir Čerkasų srityse. Anksčiau toks režimas buvo įvestas Kijevo, Žytomyro, Černivcių, Dniepropetrovsko, Ivano Frankivsko srityse ir Kijeve.

Siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, Vokietijos vyriausybė nuo trečiadienio uždraudė sezoniniams darbininkams iš užsienio atvykti į šalį, nors dėl to vokiečių ūkininkai gali susidurti su dideliu darbo jėgos trūkumu, kai ateis derliaus nuėmimo metas.

„Pagal mūsų sienų kontrolės sistemą sezoniniams ir derliaus nuėmimo darbininkams nebebus leidžiama atvykti į Vokietiją“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Draudimas įsigalios 16 val. Grinvičo laiku (18 val. Lietuvos laiku) ir galios „iki atskiro pranešimo“, nurodė atstovas ir pridūrė, jog ši priemonė bus taikoma ir darbininkams iš Europos Sąjungos (ES) šalių.

Padėti nuimti derlių, pavyzdžiui, šparagų ir braškių, į Vokietiją kasmet atvyksta apie 300 tūkst. sezoninių darbininkų, daugiausia iš Lenkijos ir Rumunijos.

Vokietija praėjusią savaitę atkūrė sienų kontrolę su penkiomis kaimyninėmis šalimis ir dabar atvykimo į šalį sąlygos buvo dar sugriežtintos.

Brandenburgo žemės šparagų augintojų asociacijos „Beelitzer Spargel“ atstovas Juergenas Jakobas naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog iki šiol atvyko tik pusė iš regione reikalingų 5 tūkst. sezoninių darbininkų.

„Šparagų derliaus nuėmimas jau visai arti, tačiau jeigu neturėsime pakankamai darbininkų, negalėsime nuimti viso derliaus“, – pareiškė jis.

Žemės ūkio ministrė Julia Kloeckner ūkininkams siūlo įdarbinti kitų sektorių darbininkus, kurie dėl koronaviruso krizės staiga liko be darbo.

JAV automobilių gamintoja „Ford Motor“ vienija jėgas su tokiomis bendrovėmis kaip „General Electric“ ir 3M, siekdama išplėsti koronavirusu užsikrėtusių ligonių gydymui reikalingos medicinos įrangos gamybą. 

„General Electric“ medicinos padalinys ir „Ford“ kartu kuria supaprastintą „GE Healthcare“ gaminamų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų versiją. Šie aparatai galbūt bus gaminami ne tik „General Electric“ gamykloje, bet ir „Ford“ gamybos linijose, pažymima bendrovės paskelbtame pranešime.

„Ford“ taip pat vienijasi su 3M generatorinių oro valymo respiratorių (PAPR) gamybai.

Automobilių gamintoja skyrė šiam projektui inžinierių ir projektuotojų ir taip pat yra pasirengusi pritaikyti kai kurias savo gamybos patalpas jų gamybai.

„Mus džiugina tai, kaip greitai mobilizavosi įvairių pramonės šakų įmonės, siekiančios padėti pašalinti vis didėjančią COVID-19 grėsmę, su kuria mes susidūrėme“, – pareiškė „GE Healthcare“ vadovas Kieranas Murphy.

Didžiausi dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir susijusių kvėpavimo organų apsaugos priemonių gamintojai – „Medtronic“, „Philips“, „Draegerwerk“ ir „Getinge“ – taip pat stengiasi patenkinti augančią šios įrangos paklausą įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas.

Tačiau ekspertai įspėja, jog dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų galbūt vis vien truks, jeigu užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius sparčiai didės.

Konsultacijų bendrovės „Array Advisors“ skaičiavimais, iki gegužės pabaigos dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato Jungtinėse Valstijose gali reikėti maždaug 810 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių ligonių, jeigu užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje dukart didės kas šešias dienas.

Tuo tarpu Amerikos reanimatologų asociacija skaičiuoja, jog prieinamų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų Jungtinėse Valstijose yra tik kiek daugiau nei 200 tūkstančių.

Elektromobilių gamybos bendrovės „Tesla“ vadovas Elonas Muskas praėjusią savaitę tviteryje parašė, kad jo bendrovė „gamins dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, jeigu atsiras jų trūkumas“.

E.Muskas pareiškė, jog gaminti šiuos aparatus „nėra sunku“, tačiau tučtuojau pradėti jų gamybos nepavyks.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas trečiadienį paskelbė sąrašą papildomų laikinųjų apribojimų, skirtų koronaviruso plitimui Rusijos sostinėje stabdyti.

„Laikinai sustabdomi bet kokie kultūros, pramogų, sporto, švietimo renginiai, įskaitant tuos, kurie organizuojami prekybos ir pramogų centruose, kultūros ir laisvalaikio parkuose ar kitose žmonių masinio susibūrimo vietose, tai yra – tiek patalpose, tiek ir atviru dangumi“, – paskelbė Maskvos meras.

Iki šiol Rusijos sostinėje buvo draudžiami masiniai renginiai, galintys pritraukti daugiau kaip 50 žmonių.

„Konkrečiai dėl prekybos centrų. Juose turi būti uždaryti vaikų žaidimų kambariai, kino teatrai, fitneso klubai, ledo aikštynai, boulingo takai, biliardo salės, atrakcionai, vandens parkai ir kitos laisvalaikio bei pramogų vietos. Tuo tarpu juose esančios parduotuvės, bankai ir paslaugų įstaigos toliau veiks“, – paaiškino S. Sobianinas.

Iki balandžio 14-osios Maskvoje atšaukiamas nemokamas visuomeninis transportas studentams, vyresniems kaip 65 metų ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Laikinai apribojama odontologijos poliklinikų ir kabinetų veikla – bus teikiamos tik būtiniausios paslaugos skausmo atvejais.

Europos Sąjungos institucijų vadovai trečiadienį išreiškė solidarumą su Ispanija, besigrumiančia su nuolat aštrėjančia koronaviruso krize.

„Norėčiau, kad žinotumėte, jog nenuilstamai dirbame, siekdami jums padėti – esate ne vieni“, – tviteryje paskelbtame vaizdo įraše pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Charles'is Michelis, pirmininkaujantis ES valstybių narių lyderius vienijančiai Europos Vadovų Tarybai, viešame laiške Ispanijai nurodė, kad „Europa jus palaiko, reikšdama visišką solidarumą; dėsime visas įmanomas pastangas, kad jums padėtume“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen Graikijoje

Jam antrino Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli, kreipdamasis į ispanus tviteryje parašęs, kad „sunkumai ir problemos, kuriuos patiriate, yra ir mūsų“.

Ispanija yra antroji labiausiai nukentėjusi šalis ES po Italijos, kur užfiksuota per 47 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir maždaug 3 400 mirčių.

46 mln. gyventojų turinčioje Ispanijoje, kuri yra ketvirtoji pagal dydį ES ekonomika, nuo kovo 14 dienos galioja visuotinis karantinas. Tokių priemonių imtasi siekiant sustabdyti COVID-19 infekcijos plitimą.

Madridas siekia parūpinti savo medikams, iš kurių 5 400 buvo užkrėsti, daugiau apsauginių priemonių, ir kreipėsi pagalbos į ES bei NATO.

Europos Komisija 25 valstybių narių vardu pradėjo bendrai įsigyti medicinines atsargas, ypač veido kaukes, tačiau šiuo metu paklausa gerokai viršija pasiūlą.

Nepaisant to, U.von der Leyen pažadėjo, kad kaukės, pirštinės ir apsauginiai drabužiai bus išsiųsti Ispanijos ligoninėms per dvi savaites.

 Irane, vienoje iš labiausiai koronaviruso pandemijos paveiktų pasaulio valstybių, nuo ketvirtadienio arba penktadienio bus uždraustas tarpmiestinis susisiekimas. 

„Bus uždrausta keliauti, uždrausta išvykti iš miestų ir miestelių“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Ali Rabii.

Kiek anksčiau trečiadienį šiitiškos respublikos prezidentas Hassanas Rouhani perspėjo, kad vyriausybė trečiadienį ketina įvesti naujas griežtas priemones kovai su koronaviruso pandemija.

Iranas iki šiol delsė įsivesti kokius nors suvaržymus, tik ragino žmones neiti iš namų.

Vidaus reikalų ministras Abdolreza Rahmani Fazli trečiadienį oficialiai naujienų agentūrai IRNA sakė, kad draudimas įsigalios „ryt arba poryt“.  

Turkijoje dėl „kurstančio ir užgaulaus“ turinio žinučių socialiniuose tinkluose, susijusių su koronaviruso pandemija, jau sulaikyta 410 asmenų, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras.   

Suleymanas Soylu taip pat informavo, kad jo vadovaujama ministerija per pastarąją savaitę nustatė 1 748 įtartinas socialinių tinklų paskyras, iš kurių 65 proc. priklauso teroristinėms grupėms, įskaitant kurdų kovotojus ir Jungtinėse Valstijose gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno šalininkus. 

Ankara kaltina F. Guleną 2016 metų liepą organizavus nesėkmingą pučą. 

„Iki šiol sulaikyta 410 asmenų“, – sakė S.Soylu interviu televizijai „24 TV“.  

„Esama asmenų, bandančių kurstyti... ir eskaluoti [pandemijos] klausimą“, – sakė ministras, tačiau išsamiau to nekomentavo.  

Turkijoje iki šiol nustatyta 1 872 naujojo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, 44 žmonės mirė.  

Šalies valdžia ėmėsi virtinės priemonių užkrato plitimui suvaldyti. Ji nurodė visiems 65 metų ir vyresniems asmenims, taip pat žmonėms, turintiems lėtinių ligų, likti namuose. Be to, buvo laikinai uždaryta dauguma viešųjų erdvių.  

 Prancūzijos Gvianoje pavogta 40 tūkst. apsauginių kaukių, skirtų vietos medicinos įstaigoms ir saugotų Kuru kosmodromo teritorijoje, trečiadienį pranešė prancūzų radijas „Europe 1“, remdamasis Gvianos naujienų portalu „Guyaweb“.

Vagystės faktą patvirtino Prancūzijos Gvianos administracinio centro Kajeno prokuratūra.

Anksčiau apie „didelio apsauginių kaukių kiekio“ vagystę pranešė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES vadovas Jeanas-Yves'as Le Gallas.

„Šios kaukės buvo skirtos Gvianos regioninei sveikatos apsaugos agentūrai, prireikus naudoti įvairiose Gvianos medicinos įstaigose“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra „nepaprastai šokiruotas grobikų elgesiu“.

Kuru miesto policija pradėjo vagystės tyrimą.

Prancūzijos žiniasklaidos duomenimis, Prancūzijos Gvianoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo ik 27.

Visoje Prancūzijoje trečiadienį yra daugiau kaip 22,3 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 1,1 tūkst. mirties atvejų. 3 281 žmogus pasveiko.

Vokietijoje naujojo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki 31 554, trečiadienį pranešė Roberto Kocho visuomenės sveikatos instituto vadovas Lotharas Wieleris.

„Vokietijoje koronaviruso infekcija diagnozuota 31 544 asmenims, per parą nustatyta 4 118 naujų atvejų. Tai duomenys, kuriuos pateikė regioninės sveikatos priežiūros institucijos“, – per televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė L.Wieleris.     

Šalyje iki šiol mirė 159 pandeminiu koronavirusu užsikrėtę žmonės. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žengs retą žingsnį ir trečiadienį 15 val. Maskvos (14 val. Lietuvos) laiku per televiziją kreipsis į šalies gyventojus dėl koronaviruso krizės, paskelbė Kremlius.

Antradienį V.Putinas šią krizę aptarė su aukščiausio rango pareigūnais, be to, vilkėdamas geltoną apsauginį kostiumą apsilankė svarbioje ligoninėje, gydančioje koronaviruso pacientus.

„Šiuo metu jis dirba ir artimiausiomis valandomis baigs darbą dėl savo kreipimosi į piliečius teksto. Toks poreikis atsirado po vakar daug valandų trukusio pasitarimo“, – žurnalistams sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pažymėjo, kad išvakarėse V.Putinas surengė du pasitarimus: dėl epidemiologinės padėties ir, vėliau, su vyriausybės, Centrinio banko ir prezidento administracijos vadovais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Žinote, kad vakar jis dalyvavo dviejuose pasitarimuose. Pirmasis [vyko] tiesiogiai dėl epidemiologinės situacijos,... prieš išvyką į ligoninę Komunarkoje, o antrasis buvo pasitarimas su vyriausybės, Centrinio banko ir prezidento administracijos vadovais dėl piliečių ir šalies ekonomikos rėmimo susiklosčius sudėtingai pasaulinei ekonominei situacijai, kurią išprovokavo koronaviruso epidemija“, – sakė D. Peskovas.

„Dar kartą kartoju: dabar prezidentas baigia darbą dėl savo kreipimosi, jis bus transliuojamas per televiziją... artimiausiomis valandomis“, – pridūrė atstovas.

Atsakydamas į klausimą, ar prezidentas gali paskelbti kokius nors sprendimus, susijusius su visų rinkėjų balsavimu dėl konstitucijos pataisų, D. Peskovas nurodė: „Epidemiologinė situacija kinta, ji kintama, nagrinėjami įvairūs variantai, bet kokių nors sprendimų nebuvo priimta.“

„Turėkite kantrybės, kai sprendimai bus priiminėjami, mes apie juos informuosime“, – sakė D.Peskovas.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas, vadovaujantis specialiai kovos su koronavirusu darbo grupei, antradienį įspėjo V.Putiną, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius tikriausiai yra „gerokai didesnis“ už oficialius duomenis, ir paprašė prezidento pradėti griežtai kalbėtis su regionais.   

144 mln. gyventojų turinti Rusija trečiadienį paskelbė apie 658 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejus.

Neskaitant tradicinių naujametinių sveikinimų, V. Putinas retai per televiziją kreipiasi į šalies gyventojus. Praėjusį kartą jis tai padarė 2018 metų rugpjūtį, dėl nepopuliarios pensijų reformos.

Ispanija trečiadienį pranešė, kad šalyje mirė jau 3 434 asmenys, kuriems buvo diagnozuota naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, todėl šalies bendras aukų skaičius tapo didesnis nei Kinijoje, šios pandemijos pirminiame židinyje.

Vyriausybė šalyje sparčiai besivystančios epidemijos statistiką pateikė jau 11-ą dieną laikantis beprecedenčių karantino priemonių, turinčių pažaboti ligos plitimą.

Kaip pranešama, per pastarąją parą mirė dar 738 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Iš viso šalyje nustatyta 47 610 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Iš viso pasaulio šalių didesnis mirusiųjų skaičius didesnis yra tik Italijoje. Kinijoje, kur viruso protrūkis prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, nuo koronaviruso mirė 3 281 žmonės.

Ispanijai pradėjus tirti daugiau šalies gyventojų dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu, antradienį užsikrėtusiųjų skaičius šoktelėjo 20 procentų. Mirusiųjų skaičius per tą patį laikotarpį taip pat išaugo 27 procentais.

Nepaisant kovo 14 dieną paskelbto visuotinio karantino, kuris turėtų būti pratęstas iki balandžio 11 dienos, užsikrėtimų ir mirčių skaičius toliau auga. Pareigūnai perspėja, kad ši savaitė bus ypatingai sunki.

„Mes artėjame prie piko“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos nepaprastosios situacijos koordinatorius Fernando Simonas, paskelbdamas naujausius skaičius.

Sveikatos priežiūros pareigūnai tikisi, kad netrukus paaiškės, ar visuotinis karantinas daro trokštamą poveikį.

Madrido regione užregistruota kiek mažiau nei trečdalis visų užsikrėtimo atvejų – 14 597 – ir 1 825 mirtys arba 53 proc. mirčių visoje šalyje.

Dėl milžiniško sergančiųjų skaičiaus ligoninės atsidūrė ant krizės ribos, kariuomenė įkūrė didžiulę karo lauko ligoninę Madrido parodų centre IFEMA, kuriame jau dabar yra 1 500 lovų. Planuojama išplėsti ligoninės pajėgumus, kad joje galėtų būti gydoma iki 5 500 žmonių.

Miesto laidojimo paslaugų tiekėjai tai pat perkrauti darbu, todėl ledo rūmai „Palacio de Hielo“ paversti laikinu morgu.

Irano prezidentas perspėjo, kad jo vyriausybė trečiadienį ketina įvesti naujas griežtas priemones prieš koronavirusą, nuo COVID-19 šalyje mirusių asmenų skaičiui padidėjus iki beveik 2 tūkstančių.

COVID-19 aukų skaičius Irane yra tarp didžiausių pasaulyje.

Hassanas Rouhani sakė, kad tarp naujų planuojamų priemonių yra pirmasis šalyje judėjimo suvaržymas siekiant stabdyti viruso plitimą. Pasak prezidento, tai tikriausiai „bus sunku“ visuomenei.

Kol kas Iranas nenorėjo įvesti jokių karantino priemonių, tik ragindavo žmones neiti iš namų.

„Scanpix“/AP nuotr./Moterys su kaukėmis Teherano gatvėse.

Tačiau daugelis gyventojų šiuos raginimus ignoruoja. Praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių iraniečių, kaip yra įpratę, išvažiavo dviejų šventinių persų Naujųjų metų savaičių praleisti su šeimomis, nors baiminamasi, kad taip virusas gali iš didžiųjų miestų išplisti į kaimo vietoves.

„Nacionaliniame kovos su koronavirusu komitete vyko ilgi debatai apie tai, kaip stiprinti priemones, kurių ėmėmės“, – vyriausybei sakė H.Rouhani, kurio komentarus transliavo televizija.

„Mums reikia stiprinti šias priemones“, – sakė jis ir pridūrė, kad Sveikatos apsaugos ministerija „pateikė Komitetui planą“, kuris galėtų būti „patvirtintas ir paskelbtas“ jau trečiadienį.

„Tai gali sukelti problemų žmonių kelionių planams, žmonių gali būti reikalaujama anksčiau sugrįžti namo“, – sakė prezidentas.

„Tai galėtų sustabdyti kitą kelionių bangą. Žmonės turi suprasti, kad tai sunkūs sprendimai, kurių imamasi žmonių gyvybėms apsaugoti. Tačiau neturime kito pasirinkimo, nes mums svarbios iraniečių gyvybės“", – pabrėžė jis.

Pasak H.Rouhani, naujosios priemonės bus įvestos 15 dienų laikotarpiui ir „nuodugniai taikomos iki šeštadienio, balandžio 4-osios“, kai vaikai po atostogų turėtų grįžti į mokyklas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras antradienį sakė, kad šalyje per ankstesnes 24 valandas užregistruota rekordiškai daug – 1 762 – naujų užsikrėtimo atvejų, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki 24 811.

Jis paskelbė apie 122 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, po kurių oficialus mirties atvejų skaičius padidėjo iki 1 934. Tai ketvirtas didžiausias skaičius pasaulyje po Italijos, Kinijos ir Ispanijos.

Rusijos įstatymų leidėjai pasiūlė įvesti griežtas bausmes, įskaitant laisvės atėmimą iki septynerių metų, asmenims, nesilaikantiems dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino taisyklių.

Teisės akto projekte, kurį ketinama svarstyti trečiadienį, už karantino taisyklių nesilaikymą numatytos baudos nuo 500 tūkst. rublių (5 900 eurų) iki 2 mln. rublių (23 700 eurų).      

Jei bus įrodyta, kad dėl karantino taisyklių pažeidėjo veiksmų mirė žmogus arba užsikrėtė daug žmonių, jam grės iki penkerių metų įkalinimo, o mirus dviem ar daugiau žmonių – iki septynerių metų laisvės atėmimo.    

Atitinkamas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisas pasiūlė parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas ir kitas įtakingas deputatas iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“, todėl beveik neabejojama, kad jos bus priimtos.  

Dūma dėl pataisų balsuos ateinantį antradienį. 

Rusijoje, turinčioje 144 mln. gyventojų, iki šiol nustatyti 658 koronaviruso atvejai. 

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, vadovaujantis specialiai kovos su koronavirusu darbo grupei, antradienį įspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius tikriausiai yra „gerokai didesnis“ už oficialius duomenis.

„Sputnik“ nuotr./Sergejus Sobjaninas

Visiems į Rusiją iš užsienio atvykstantiems asmenims privalomas dviejų savaičių karantinas, tačiau pareigūnai skundėsi, kad daugelis asmenų šio reikalavimo nepaiso.    

Italija, labiausiai koronaviruso paveikta Europos šalis, šią savaitę padidino baudas už išėjimą iš namų be svarbios priežasties. Baudos padidintos nuo 206 eurų iki 400 eurų, o tam tikrais atvejais gali siekti net 3 tūkst. eurų.   

Rumunijoje asmenims, nesilaikantiems dėl koronaviruso įvestų suvaržymų, gali būti skirta iki 15 metų kalėjimo, jeigu dėl jų veiksmų mirtų žmogus.   

Skelbiama, kad naujuoju koronavirusu užsikrėtė Velso princas, Jungtinės Karalystės sosto įpėdinis Charlesas. Plačiau – čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Velso princas Charlesas

Latvijos bankai ypatingosios padėties dėl koronaviruso pandemijos galiojimo metu turi teisę prieš priimdami klientą skyriuose patikrinti jo sąskaitas, kad sužinotų, ar jis pastaruoju metu nesilankė užsienyje, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija.

Jos viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dacė Jansonė priminė, jog iš užsienio grįžusieji privalo laikytis karantino sąlygų, nesilankyti viešose vietose.

„Jei klientas užsiregistravo tiesioginiam apsilankymui banko skyriuje, banko darbuotojai turi teisę peržiūrėti jo sąskaitą, kad įsitikintų, ar kliento pateikta informacija yra teisinga“, – sakė ji.

D.Jansonė taip pat priminė, kad visi bankai šiuo metu ragina klientus jų paslaugomis naudotis nuotoliniu būdų.

„Klientų aptarnavimas ir darbuotojų saugumas yra kiekvieno banko vidaus reikalas“, – pridūrė ji.

 Didžiosios Britanijos chemikalų milžinė „Ineos“ gamins po daugiau nei 1 mln. rankų dezinfekantų butelių per mėnesį, siekdama padėti sumažinti nuolatinį šio per koronaviruso pandemiją itin reikalingo produkto deficitą.

Panašių priemonių kiek anksčiau ėmėsi alkoholinių gėrimų gamintojai, prie kurių pirmadienį prisijungė ir alaus „Guinness“ gamintoja „Diageo“.

„Visoje Europoje labai trūksta rankų dezinfekantų“, – pažymima „Ineos“ paskelbtame pranešime.

„Ineos“ per 10 dienų Jungtinėje Karalystėje pastatys gamyklą, kurioje bus gaminama po 1 mln. butelių per mėnesį, ir tokią pat gamyklą įrengs Vokietijoje“, – pareiškė bendrovė ir pridūrė, jog rankų dezinfekantai ligoninėms bus tiekiami nemokamai.

„Ineos“ pažymėjo esanti „pirmaujanti Europoje dviejų pagrindinių dezinfekantams reikalingų žaliavų – izopropilo alkoholio ir etanolio – gamintoja“.

„Dabar bendrovė ... pastatys dvi naujas gamyklas, kuriose gamins rankų dezinfekantus“, – rašoma pranešime.

„Ineos“ įkūrėjas, britų milijardierius Jimas Ratcliffe pažymėjo, jog „Ineos“ turi milžiniškų išteklių ir gamybos įgūdžių“, ir pridūrė: „Jeigu galėsime rasti kitų būdų prisidėti prie kovos su koronavirusu, būsime visiškai pasirengę atlikti savo vaidmenį.“

Italijos karabinieriai nutraukė krikštynas netoli Neapolio esančio San Dženaro Vezuvjano miestelio bažnyčioje, antradienį pranešė šalies laikraštis „La Repubblica“.

Dėl kunigo, tėvų, krikštatėvio ir fotografo veiksmų, susijusių su praeitą savaitę įvykusiu incientu, atliekamas tyrimas, nes jie nepaisė šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvesto masinių renginių draudimo.

Estijoje iki trečiadienio ryto koronavirusas nustatytas iš viso 404 žmonėms, per praėjusią parą nustačius 35 naujus atvejus.

Tarp infekuotųjų vyresnių nei 60 metų žmonių yra 19 procentų.

Estijoje iš viso jau atlikti 4 809 testai dėl COVID-19, 768 iš jų – per praėjusias 24 valandas.

Antradienį vakare ligoninėse gydomų pacientų buvo 28. Septyni hospitalizuoti pacientai gulėjo intensyviosios slaugos palatose, penkių iš jų būklė buvo kritinė.

Aštuoni pacientai iš ligoninių jau išrašyti.

Latvijoje medikams perduotos pirmosios trimačiais (3D) spausdintuvais pagamintos apsauginės veido kaukės.

Tokių kaukių gamybos idėja buvo pristatyta neseniai vykusiame hakatone „HackForce“ COVID-19 krizės padariniams mažinti.

Latvijos gydytojų draugijos prezidentė Ilzė Aizsilniecė TV3 televizijos laidoje „900 sekundžių“ sakė, kad 3D spausdintuvais pagamintas apsaugines kaukes jau gavo Stradino klinikinė universitetinė ligoninė ir medicinos centras „Gastro“, o netrukus jomis bus aprūpinti šeimos gydytojai.

I.Aizsilniecė pabrėžė, kad šios kaukės yra aukštos kokybės, pagamintos vadovaujantis infekcinių ligų specialistų rekomendacijomis.

„Jas naudojant kartu su paprastomis vienkartinėmis kaukėmis užtikrinama labai gera apsauga nuo užsikrėtimo oro lašeliniu būdu“, – sakė I.Aizsilniecė.

Latvijoje COVID-19 per praėjusią parą nustatyta dar 24 žmonėms, o bendras šalyje užsikrėtusių asmenų skaičius dabar yra 221, trečiadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Per praėjusią parą testai buvo atlikti 1 151 žmogui, kuriam buvo įtartas užsikrėtimas naujuoju koronavirusu. Bendrai Latvijoje jau patikrinti 7 957 žmonės.

Kol kas COVID-19 dažniausiai nustatomas palyginti jauno amžiaus žmonėms. Specialistų nuomone, tai rodo, kad epidemijos stadija tebėra pradinė.

Kaip anksčiau paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis infektologas Uga Dumpis, „iš pradžių suserga jauni ir judrūs žmonės, o šie vėliau užkrečia pagyvenusius, namie sėdinčius žmones“.

Nuo kovo 13 dienos šalyje galioja ekstremali padėtis, kurios sąlygos numato virtinę suvaržymų viruso plitimui stabdyti. Ekstremali padėtis įvesta iki balandžio 14 dienos.

Nyderlandų švietimo pareigūnai antradienį dėl 276 gyvybes šalyje nusinešusio koronaviruso šiemet atsisakė valstybinių mokyklos baigiamųjų egzaminų.

Mokyklos Nyderlanduose yra uždarytos nuo kovo 16 dienos. Antradienį šalis paskelbė apie didžiausią per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičių – 63. Pirmoji COVID-19 auka šalyje mirė kiek daugiau nei prieš dvi savaites.

Sveikatos apsaugos pareigūnai taip pat pranešė apie 5 560 užsikrėtimo atvejų.

Mokyklos baigimas šiemet priklausys tik nuo pažymių, kuriuos moksleivis gavo per mokslo metus, sakoma Švietimo ministerijos pareiškime.

„Noriu suteikti visiems moksleiviams galimybę gauti visapusišką [mokslo baigimo] pažymėjimą ir... šiuo krizės metu toliau be delsimo siekti aukštojo mokslo“, – sakė švietimo ministras Arie Slobas.

Mokykloms taip pat duota laiko iki birželio pradžios užbaigti likusius numatytus egzaminus.

Tačiau pareigūnai paragino mokyklas egzaminus organizuoti kuo labiau atsižvelgiant į socialinį atstumą, pavyzdžiui, per vaizdo konferencijas.

Jei egzaminų negalima vykdyti nuotoliniu būdu, jie vyks mokyklų pastatuose, bet išlaikant saugų 1,5 m atstumą tarp visų mokinių, sakė pareigūnai.

Jungtinės Karalystės parlamentas dėl koronaviruso protrūkio trečiadienį turėtų būti uždarytas, parlamentarai savaite anksčiau siunčiami Velykų atostogų.

Vyriausybė pateikė pasiūlymą žemuosius Bendruomenių Rūmus pasibaigus trečiadienio darbui uždaryti iki balandžio 21 dienos.

Bendruomenių reikalų sekretorius Robertas Jenrickas transliuotojui BBC sakė, kad tai „protingas sprendimas“ atsižvelgiant į nebūtinų parduotuvių bei paslaugų uždarymą visoje šalyje ir vyriausybės nurodymą žmonėms likti namie.

„Aišku, kad parlamentas turi rodyti pavyzdį“, – sakė jis ir pridūrė, jog taip pat svarbu apsaugoti darbuotojus nuo koronaviruso.

Tačiau R.Jenrickas pridūrė esąs „tikras, kad parlamentas sugrįš po Velykų švenčių“. Anot jo, svarbu, kad įstatymų leidėjai stebėtų vyriausybės darbą.

Šią savaitę parlamente buvo prastumti įstatymai, suteikiantys vyriausybei galias priversti žmones laikytis izoliacijos. Įstatymai turėtų įsigalioti trečiadienį.

Prieš parlamentarams išvykstant namo ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Bendruomenių Rūmuose paskutinį kartą susidurs su opozicijoje esančių leiboristų lyderiu Jeremy Corbynu, kuris planuoja atsistatydinti.

Naujasis leiboristų lyderis bus paskelbtas balandžio 4 dieną. Favoritu laikomas partijos atstovas „Brexito“ klausimais Keiras Starmeris.

Rusijos oficialiai patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų per parą padaugėjo 163-imis iki 658, pranešė trečiadienį premjero pavaduotoja Tatjana Golikova.

„Rusijoje šiuo metu yra 658 susirgusieji 55 šalies regionuose. Pasveiko 29 žmonės. Stebimi ir saviizoliavęsi – 112 tūkst. žmonių“, – per kovos su koronaviruso plitimu tarybos posėdį sakė T. Golikova.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro antradienį pasmerkė kovai su koronaviruso pandemija pasitelktas karantino priemones, kurias pavadino „išdegintos žemės“ taktika, ir sakė, kad jos gali sugriauti ekonomiką. 

Kontroversiškų pareiškimų nevengiantis ultradešiniųjų pažiūrų Brazilijos lyderis piktinosi San Paulo ir Rio de Žaneiro administracijų įvestais suvaržymais, tvirtindamas, kad tai yra nevykusios priemonės gyvybėms apsaugoti, dėl kurių žmonės gali likti be darbo.       

„Kai kurių valstijų ir miestų valdžiai derėtų atsisakyti išdegintos žemės taktikos: transporto blokavimo, įmonių uždarymo ir masinio žmonių izoliavimo“, – sakė J. Bolsonaro, kreipdamasis į tautą.    

„Turime saugoti darbo vietas ir šeimų pragyvenimo šaltinius“, – kalbėjo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jairas Bolsonaro

65 metų J.Bolsonaro nekart išprovokavo kontroversiją savo pareiškimais apie naująjį koronavirusą. Šią ligą jis yra pavadinęs „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama.   

Antradienį San Paulo valstijoje ir jos sostinėje, kuri yra pagrindinis Brazilijos ekonomikos centras ir didžiausias šalies miestas, įsigaliojo dalinis karantinas, įvestas siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą. 

Ši valstija, turinti 46 mln. gyventojų ir savo dydžiu prilygstanti Ispanijai, yra koronaviruso protrūkio Brazilijoje epicentras. 

Po San Paulo kitas labiausiai paveiktas miestas yra Rio de Žaneiras. Šis antras pagal dydį šalies miestas taip pat ėmėsi drastiškų suvaržymų, įskaitant mokyklų, restoranų, paplūdimių ir kitų turistus traukiančių vietų uždarymą.     

Karingą retoriką mėgstantis J.Bolsonaro, turintis daug bendra su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir neretai pavadinamas „atogrąžų Trumpu“, tvirtino, jog nėra reikalo tokioms drastiškoms priemonėms.  

„Rizikos grupei priklauso vyresni nei 60 metų žmonės. Kodėl uždaromos mokyklos?“ – kalbėjo jis.  

Prezidentas taip pat nepraleido progos pakartoti anksčiau išsakytą kaltinimą žiniasklaidai, esą ji be pagrindo kursto isteriją dėl pandemijos. Anot jo, palyginti jauna Brazilijos visuomenė ir šiltas klimatas padės apsisaugoti nuo viruso.        

Brazilija yra didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika ir kol kas labiausiai koronaviruso paveikta šio regiono valstybė. Šalyje nustatyti 2 201 užkrato  sukeliamos infekcijos COVID-19  atvejai, 46 žmonės mirė. 

„Visa tai greitai baigsis. Turime tęsti savo įprastą gyvenimą... Turime grįžti į normalias gyvenimo vėžes“, – sakė J.Bolsonaro.  

Prezidento pareiškimai sulaukė griežtos kritikos. Per J.Bolsonaru kreipimąsi jo oponentai įvairiuose šalies miestuose išlindę pro langus žvangino puodais ir keptuvėmis, reikšdami savo nesutikimą.       

Lenkijoje praeitą naktį mirus dar dviem naujuoju koronavirusu užsikrėtusiems asmenims bendras epidemijos aukų skaičius padidėjo iki 12, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, patvirtinti 26 nauji infekcijos COVID-19 atvejai, tad bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 927.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad naktį pietvakarinio Vroclavo miesto ligoninėje mirė 41-erių ir 71-erių vyrai, kuriems buvo diagnozuota koronaviruso infekcija, bet taip pat sirgę kitomis ligomis.

Baltarusijos opozicija šiemet Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metines – „Laisvės dieną“ – dėl koronaviruso epidemijos paminės internetu. 

Trumpai 1918–1919 metais gyvavusi Baltarusijos Liaudies Respublika (BLR) yra laikoma nepriklausomos Baltarusijos pagrindu.

„Aplinkybės Baltarusijoje ir pasaulyje privertė visus pareiškėjus dėl masinių renginių „Laisvės dienai“ atsisakyti savo planų. Mūsų komanda taip pat rengė kelis renginius BLR 102-ųjų [metinių] proga, bet pasirengimą jiems nutraukė“, – sakoma „Laisvės dienos“ organizatorių pareiškime.

Jame primenama, kad 2018-aisiais ir 2019-aisiais komandai pavyko organizuoti didelį „Laisvės dienos“ paminėjimą. Baltarusijos opozicija kiekvienais metais balandžio 25-ąją rengia „Laisvės dienos“ akcijas.

„Dabar negalime paprasčiausiai sudėti rankų ir sakyti, kad viskas blogai. Todėl nusprendėme nepalikti savęs ir visų baltarusių be šventės „Laisvės dieną“ ir organizuoti BLR 102-ųjų [metinių] paminėjimą nauju, laiko ir ypatingos padėties pasaulyje padiktuotu formatu“, – sakė organizatoriai.

Pasak jų, šventinio minėjimo transliacija vyks specialiai sukurtoje svetainėje ir su ja susietuose socialinių tinklų puslapiuose. Planuojama, kad auditorijai kalbės pakviesti aktyvistai, kultūros veikėjai, pasirodys muzikos grupės.

Baltarusijos opozicija visuomet kovo 25 dieną rengdavo akciją, skirtą 1918 metų Baltarusijos liaudies respublikos įkūrimui.

Baltarusijos Liaudies Respubliką paskelbė 1918 metais grupė nacionalinio judėjimo veikėjų. Kaip savarankiška valstybė BLR gyvavo 1918–1919 metais, vėliau Baltarusijos liaudies respublikos vyriausybė buvo priversta emigruoti. Istorikai iki šiol ginčijasi, ar galima vadinti BLR valstybe, ar tai buvo tik mėginimas įkurti valstybę.

Čilėje dėl koronaviruso pandemijos įvedus naktinę komendanto valandą ištuštėjusiose sostinės centro gatvėse buvo sugauta ten klaidžiojusi ir ėdesio ieškojusi jauna laukinė puma, antradienį pranešė šalies pareigūnai.

Puma į Santjagą atklydo iš aplinkinių kalvų. 

„Tai kažkada buvo jų buveinė, kurią mes iš jų atėmėme“, – sakė Marcelo Giagnoni, vadovaujantis žemės ūkio ir gyvulių tarnybai, kuri drauge su policija ir nacionaliniu zoologijos sodu dalyvavo pumos gaudymo operacijoje.

Puma yra maždaug metų amžiaus, sveria apie 35 kilogramus. Ji buvo nuvežta į Santjago zoologijos sodą atlikti testų.

„Pumos sveikata gera“, – sakė M.Giagnoni.

Pernai buvo išgelbėta kita laukinė puma, įsikorusi į medį tankiai apgyvendintame rajone Santjago rytuose.

Iš medžio ji daugiau nei 15 valandų stebėjo žmones apačioje, kol į ją buvo pataikyta strėlyte su raminamaisiais ir ji iš 18 m aukščio nukrito ant patiestų čiužinių.

Prisegus sekimo prietaisą gyvūnas buvo paleistas atgal į laisvę, bet prieš kelias savaites paaiškėjo, kad ši puma nugaišo.

Pumos yra sunkiausios katinių šeimos  atstovės Amerikos žemynuose po jaguarų.

Garsus amerikiečių dramaturgas, libretų kūrėjas ir scenaristas Terrence'as McNally, per ilgą karjerą pelnęs keturis teatro apdovanojimus „Tony“ ir vieną televizijos apdovanojimą „Emmy“, po COVID-19 komplikacijų antradienį mirė. Jam buvo 81 metai.

T.McNally atstovo pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, sakoma, kad velionis yra sirgęs plaučių vėžiu ir gyveno su lėtine obstrukcine plaučių liga. Jis mirė ligoninėje Floridoje.

Homoseksualumo neslėpęs rašytojas, be kitų, nagrinėdavo tokias temas kaip meilė, homofobija ir AIDS. Jis yra parašęs garsias pjeses „Meilė! Narsa! Užuojauta!“ (Love! Valour! Compassion!) ir „Meistriškumo pamoka“ (Master Class), miuziklus „Kiss of the Spider Woman“ ir „Regtaimas“ (Ragtime).

Brodvėjaus žvaigždės reiškė pagarbą velioniui. Miuziklo „Hamiltonas“ (Hamilton) kūrėjas Linas-Manuelis Miranda pavadino T.McNally „milžinu mūsų pasaulyje“ ir pridūrė: „Dėkingas už jo stulbinamus darbus ir nesenkantį gerumą.“

„Jis buvo absoliutus džentelmenas, o jo įsipareigojimas teatrui buvo nepajudinamas, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų aktorius ir komikas Jamesas Cordenas. – Jo pasiilgs labai daug mūsiškių.“

T.McNally yra tarp pirmųjų įžymybių, tapusių naujojo koronaviruso auka. Nuo COVID-19 visame pasaulyje jau mirė mažiausiai 18 923 žmonės, rodo Johnso Hopkinso universiteto apibendrinti duomenys.

Kelios valandos prieš T.McNally mirtį mirė COVID-19 susirgusi afrodžiazo legenda Manu Dibango.

Sent Pitersberge Floridoje gimęs T.McNally augo Korpus Kristi Teksase. 1960-aisiais jis puikiais įvertinimais baigė Kolumbijos universitetą Niujorke.

Pirmą kartą Brodvėjui jis parašė būdamas 23 metų, o iki 40-ies nuosekliai susikūrė sarkastiško dramaturgo, meistriškai metančio iššūkį socialinėms normoms bei autoritetams, bet išlaikančio patrauklumą, reputaciją.

Tačiau tik 1987-aisiais, būdamas 48-erių, jis tapo žinomas visiems ir iškilo į Amerikos dramaturgų elitą.

Jo darbas „Lips Together, Teeth Apart“ laikomas svarbia pjese AIDS tema, o komiškas farsas „The Ritz“ su homoseksualiais veikėjais tapo visuotiniu hitu.

„Pasauliui labiau nei bet kada reikia menininkų, kad jie primintų mums, kokie iš tikrųjų yra tiesa, grožis ir gerumas“, – sakė jis, 2019-aisiais per „Tony“ įteikimo ceremoniją atsiimdamas apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.

„Teatras keičia širdis, tą slaptą vietą, kurioje visi iš tiesų gyvename“, – sakė T.McNally.

Daugiau nei milijardą gyventojų turinčioje Indijoje nuo trečiadienio trims savaitėms paskelbtas karantinas dėl koronaviruso pandemijos, namuose įkalinusios trečdalį pasaulio gyventojų ir privertusios Japoniją iki kitų metų atidėti olimpines žaidynes.     

Po katastrofiško mėnesio pasaulio rinkose įsivyravo augimo nuotaikos, JAV Kongresui ruošiantis priimti skubių ekonomikos skatinimo priemonių paketą, o pasaulio centriniams bankams kovai su krize skiriant didžiules pinigų injekcijas.  

Donaldas Trumpas išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos bus pasirengusios atšaukti suvaržymus iki Velykų, kurios šįmet bus švenčiamos balandžio 12-ąją. Visgi, nepaisant prezidento optimizmo, vis daugiau vyriausybių imasi beprecedenčių veiksmų, kad užkirstų kelią nevaržomai judėti potencialiems viruso nešiotojams.

Ištuštėjęs Vilnius karantino metu. Antra savaitė

+29

Indija, antroji pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje, nurodė 1,3 mlrd. žmonių tris savaites likti namuose.   

Ministrui pirmininkui Narendrai Modi (Narendrai Modžiui) šalyje paskelbus „visišką karantiną“, visame pasaulyje žmonių, kurių atžvilgiu taikomi tam tikri judėjimo apribojimai, skaičius išaugo dvigubai – iki daugiau kaip 2,6 milijardo.      

„Kad išsaugotume Indiją, išsaugotume kiekvieną jos pilietį, jus, jūsų šeimą... kiekvienoje gatvėje, kiekviename rajone įvedamas karantinas“, – sakė N. Modi, per televiziją kreipdamasis į tautą. 

Tačiau Kinija, pirmoji iš valstybių susidūrusi su epidemija, nuo trečiadienio jau atšaukia dalį judėjimo apribojimų 50 mln. gyventojų turinčioje Hubėjaus provincijoje – pirminiame koronaviruso protrūkio židinyje. Šalyje nenustatyta naujų neįvežtinių koronaviruso atvejų.   

Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane, 11 mln. gyventojų turinčiame mieste, kurio jūros gėrybių ir laukinių gyvūnų turgus praėjusių metų pabaigoje, kaip manoma, tapo pirminiu naujojo užkrato šaltiniu,  žmonėms bus leista išeiti iš namų nuo balandžio 8-osios. 

Atidėta olimpiada

Dėl pandemijos visame pasaulyje buvo atšaukta daugybė sporto ir kultūros renginių, o antradienį buvo priimtas sprendimas metams atidėti Tokijo olimpines žaidynes, turėjusias prasidėti liepos 24-ąją.    

Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe stengėsi įpūsti optimizmo, žadėdamas, jog 2021-ųjų olimpiada bus „žmonijos pergalės prieš naująjį virusą liudijimas“.   

Tai pirmas kartas, kai taikos metu nukeliamos olimpinės žaidynės.

Tuo tarpu niūrūs koronaviruso infekcijos COVID-19 rodikliai toliau auga. Visame pasaulyje nuo šios ligos jau mirė per 18 900 žmonių, nustatyta 423 tūkst. užsikrėtimo atvejų, pusė jų – Europoje, rodo Jonhso Hopkinso universiteto apibendrinti duomenys.   

Padėtis Europoje tebėra kritiška, o naujienos iš labiausiai paveiktos Italijos – ir geros, ir blogos.  

Šeštadienį Italija pranešė apie 793 naujus mirties nuo koronaviruso atvejus – rekordinį vienos dienos COVID-19 mirčių skaičių pasaulyje, o tada dvi dienas fiksavo mirčių skaičiaus mažėjimą. Tačiau antradienį mirties atvejų skaičius vėl šoktelėjo iki 743. Tuo tarpu oficialiai patvirtintų naujų infekcijos atvejų skaičius dvi dienas iš eilės augo tik 8 procentais. 

VIDEO: Tarp karantinuotųjų „Railway Apartments“ įvyko muštynės

Tarp karantinuotųjų „Railway Apartments“ įvyko muštynės

Airija nurodė užsidaryti visoms įmonėms, kurių veikla nėra gyvybiškai būtina. Jungtinė Karalystė COVID-19 ligoniams planuoja įrengti 4 tūkst. lovų ligoninę Londone. Ispanija paprašė NATO praktinės paramos.   

Afrika, kur daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemos yra trapios, taip pat imasi griežtesnių priemonių kovai su koronavirusu, žemyne augant mirčių ir užsikrėtimų skaičiui.     

Jungtinėse Valstijose beveik 130 mln. amerikiečių – 40 proc. visų šalies gyventojų – jau susidūrė ar artimiausiu metu susidurs su tam tikromis karantino priemonėmis. 

Daugelio šalių vyriausybės įsiklauso į sveikatos ekspertų įspėjimus, kad vienintelis būdas viruso plitimui sulėtinti ir labiausiai pažeidžiamų žmonių gyvybėms apsaugoti yra socialinė izoliacija.   

Tačiau D. Trumpas abejoja, ar dėl to verta rizikuoti ekonomika. 

„Daugelis žmonių sutinka su manimi. Mūsų šalis... sukurta ne tam, kad būtų uždaryta, – sakė jis televizijai „Fox News“. – Tokiu būdu, uždarius šalį, galima ją sugriauti.“

JAV lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“ trims įgulos nariams buvo nustatyta naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, antradienį pranešė pareigūnai.

Tai pirmasis atvejis, kai ši liga buvo diagnozuota kovinį budėjimą atliekančiame JAV karinių jūrų pajėgų laive.

Visi trys užsikrėtę jūreiviai buvo evakuoti iš lėktuvnešio, turinčio daugiau kaip 5 000 įgulos narių, o visi turėję su jais kontaktų buvo karantinuoti, žurnalistams sakė laivyno sekretoriaus pareigas einantis Thomas B.Modly.

Prieš 15 dienų laivas lankėsi viename Vietnamo uoste, bet JAV karinio laivyno operacijų vadas admirolas Mike'as Gilday sakė, kad sunku pasakyti, ar užkratas buvo gautas būtent ten.

„Ėmėmės didelių atsargumo priemonių, kai įgulos nariai grįžo po to vizito krante, ir atlikome sustiprintą medicininį įgulos narių tikrinimą“, – pažymėjo jis.

Pasak M.Gilday, JAV karinis laivynas yra patvirtinęs iš viso savo narių 86 užsikrėtimo COVID-19 atvejus. Tarp šių asmenų yra 57 aktyviosios tarnybos nariai.

Praeitą savaitę jūrų desanto operacijų laive „USS Boxer“, kaip praneša JAV žiniasklaida, šiuo metu stovinčiame San Diego uoste, buvo nustatytas „preliminariai teigiamas“ užsikrėtimo koronavirusu atvejis, bet vėliau nebuvo paskelbta, ar šis atvejis buvo patvirtintas.

Švedė klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį pareiškė, kad „itin tikėtina“, jog ji užsikrėtė naujuoju koronavirusu, nes po kelionės Vidurio Europoje jai pasireiškė smarkūs simptomai.

„Maždaug prieš 10 dienų pradėjau jausti kai kuriuos simptomus... Jaučiausi pavargusi, krėtė drebulys, perštėjo gerklę ir kosėjau“, – savo „Instagram“ žinutėje rašė paauglė.

G.Thunberg nurodė, kad dėl šios priežasties ji kartu su savo tėvu dėl visa pikta izoliavosi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

Iki trečiadienio Švedijoje buvo patvirtinti 2 299 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, o 40 tokių pacientų mirė, bet šalyje specializuoti tyrimai atliekami tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai ir kurie turi būti gydomi ligoninėje, taip pat personalui, dirbančiam su rizikos grupėmis.

G.Thunberg sakė, kad dėl šios priežasties jai koronaviruso testas nebuvo atliktas. Vis dėlto 17-metė pridūrė, kad „itin tikėtina“, kad ji susigriebė šią ligą, „atsižvelgiant į bendrus simptomus ir aplinkybes“.

Aktyvistė teigė, kad šiuo metu ji „iš esmės pasveikusi“, bet perspėjo kitus, kad ji „beveik nesijautė serganti“.

G.Thunberg pažymėjo, kad kitiems užsikrėtusiems, ypač jauniems žmonėms, gali pasireikšti itin lengvi simptomai, tad jie gali nežinoti, „kad turi virusą, ir perduoti jį rizikos grupėms priklausomiems žmonėms“.

„Mums, nepriklausantiems rizikos grupei, tenka didžiulė atsakomybė – mūsų veiksmai gali lemti skirtumą tarp gyvenimo ir mirties daugeliui kitų“, – pabrėžė ji.

Kovo pradžioje G.Thunberg, vadovaujanti judėjimui „Mokyklų streikas už klimatą“, ragino pereiti prie protestų virtualiojoje erdvėje ir vengti didelių susirinkimų, galinčių paspartinti koronaviruso platinimą.

Ji kvietė aktyvistus skelbti savo nuotraukas su užrašu #InternetinisKlimatoStreikas, užuot dalyvavus demonstracijose gatvėse.

Europos Sąjungos finansų ministrams antradienį nepavyko susitarti dėl priemonių, turinčių padėti Europos šalims atlaikyti ekonominį koronaviruso krizės šoką, tad dabar išeities ieškoti teks bloko šalių lyderiams per šią savaitę įvyksiantį viršūnių susitikimą.

COVID-19 pandemija parklupdė Europos ekonomiką ir Italija, kurią remia Prancūzija bei Ispanija, nori istorinio partnerių Bendrijoje atsako pademonstruojant finansinį solidarumą.

Tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, neskuba ir mano, kad kol kas pakanka didžiulio skatinimo paketo, apie kurį paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB), ir nacionalinių išlaidų.

„Esame įsipareigoję nagrinėti visas galimybes, būtinas mūsų ekonomikoms paremti, kad jos išgyventų šiuos sunkius laikus“, – sakė Eurogrupės vadovas Mario Centeno, po dvi valandas trukusių derybų nepavykus surasti konsensuso.

„Ši diskusija ką tik prasidėjo, reikalingas tolesnis darbas, kad pasiektume finišo liniją“, – pridūrė M.Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras.

„Šiuo metu neteisinga“

Nesutarimų priežastis yra šiaurinių, turtingesnių Europos šalių nuogąstavimai dėl pietinių partnerių finansinės drausmės, ypač po sunkių euro zonos skolų krizės laikų.

Tokios šalys kaip Prancūzija, Ispanija ir Italija, seniai ragina leisti euroobligacijas, kurios iš esmės yra bendras 19 euro zonos narių skolinimasis. Jis galėtų pasitarnauti kaip pamatas saugesnei ir vieningesnei Europos ekonomikai.

Prancūzijos remiama Italija neseniai pakartojo šį raginimą, kviesdama visoje ES išleisti „koronaviruso obligacijų“, bet prieš antradienio derybas Vokietija piktai atmetė šią idėją kaip politiškai nuodingų „euroobligacijų“ sugrįžimą kitu pavadinimu.

„Galiu tik rekomenduoti mums nerengti debatų parodijos dėl ideologinių priežasčių, per kuriuos kiekvienas iškasa savo mėgstamą penkerių ar 10 metų senumo sprendimą“, – Berlyne sakė Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.

„Kalba ne apie esminį strategijos keitimą dėl ideologinių priežasčių. Tai šiuo metų būtų neteisinga ir mes prie to neprisidėsime“, – pridūrė jis.

Kilus tokiam pykčiui, vyriausybės artimiausiomis dienomis ieškos sutarimo dėl tikslesnio metodo, pagal kurį būtų naudojamas didžiulis euro zonos finansinės pagalbos rezervas, siekiant padėti sunkioje padėtyje dėl koronaviruso pandemijos atsidūrusioms šalims, ypač – Italijai.

„Važiuojame per rūką“

19 euro zonos šalių finansų ministrų kontroliuojamas Europos stabilumo mechanizmas (ESM) turi virš 400 mlrd. eurų ir galėtų surinkti daugiau.

Tačiau Nyderlandai sakė, kad dar per anksti eikvoti pinigus iš fondo, kuris yra tarp svarbiausių ES finansinių ginklų po ECB.

„Turime būti sąžiningi. Važiuojame per rūką. Nesame tikri, kas mūsų laukia priekyje“, – sakė olandų finansų ministras Wopke Hoekstra.

ESM „yra tarp svarbiausių dalykų mūsų arsenale ir nekintamai [turime] laikyti jį tam, kam jis skirtas“, – pridūrė jis.

Šio per skolų krizę sukurto fondo pagrindinis tikslas yra gelbėti šalis, kurios yra atskirtos nuo rinkų, o to šiuo metu nėra.

Tačiau ESM taip pat gali pasiūlyti paskolų garantijas to prašančioms šalims, nors Italija, jau prislėgta skolų, nelabai nori to daryti, baimindamasi parodyti rinkoms, kad turi problemų dėl pinigų.

ESM programas taip pat lydi reikalavimai vykdyti skausmingas reformas, su kuriomis Italija nenori sutikti, nes iš tiesų norėtų draugystės pademonstravimo itin sunkią akimirką.

Šaltinis euro zonoje sakė, kad galiausiai turbūt bus susitarta dėl kredito linijų, bet net ir tai bus sunku.

ES lyderiai turi tartis ketvirtadienį, per vaizdo konferenciją.

Jungtinėse Valstijose iki trečiadienio vidurnakčio Grinvičo laiku patvirtintų užsikrėtimų naujuoju koronavirusu atvejų skaičius peržengė 55 tūkst., iš jų beveik 800 žmonių mirė, pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiama statistika, šalyje patvirtinta 55 222 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, iš jų 354 pacientai jau pasveiko.

Dar mažiausiai 797 užsikrėtusieji mirė.

Epidemija labiausiai paveikė Niujorko valstiją, kur nustatyti 26 348 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, taip pat Naująjį Džersį (3 675), Kaliforniją (2 617), Vašingtono valstiją (2 469), Mičiganą (1 791), Ilinojų (1 535) ir Floridą (1 467). Niujorko valstijoje mirė iš viso 271 šia liga užsikrėtęs žmogus.

Pirmadienį JAV vyriausiasis gydytojas Jerome'as Adamsas prognozavo, kad artimiausiomis dienomis šalyje susirgimų pandeminio koronaviruso infekcija smarkiai pagausės.

„Noriu, kad Amerika suprastų, kad šią savaitę viskas pakryps į bloga“, – televizijai „NBC News“ sakė jis.

Pasak J.Adamso, liga sparčiai plinta Jungtinėse Valstijose, nes daugelis žmonių, ypač jaunesnių, nepakankamai rimtai vertina šią grėsmę ir nesilaiko raginimų pasilikti namuose bei vengti tiesioginių kontaktų su kitais žmonėmis.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė apie pirmąjį patvirtintą vaiko mirties nuo naujojo koronaviruso atvejį, nors pastebėta, kad nepilnamečiai paprastai serga lengvesne koronavirusinės infekcijos forma.  

Miręs „jaunesnis nei 18 metų paauglys“ buvo iš Lankasterio, esančio į šiaurę nuo Lons Andželo, rašoma apygardos sveikatos priežiūros pareigūnų išplatintame pranešime.  

Yra žinoma, kad šio paauglio sveikata anksčiau buvo gera, sakė Los Andželo meras Ericas Garcetti.  

„Nuo šio viruso miręs paauglys buvo sveikas“, – sakė jis.  

„Kreipiuosi į visus jaunus žmones – tai gali smogti ir jums. Žinokite, kad jūsų elgesys gali išgelbėti arba atimti gyvybę. Tai gali būti jūsų gyvybė“, – pridūrė E.Garcetti.   

Aukos tapatybė ir lytis neskelbiami.  

„COVID-19 nesvarbus amžius, rasė ar pajamos, – sakė Los Andželo apygardos visuomenės sveikatos departamento direktorė Barbara Ferrer apie viruso SARS-CoV-2 sukeliamą ligą.

Tyrimais nustatyta, kad didžiausią riziką šis virusas kelia senyvo amžiaus ir turintiems lėtinių ligų žmonėms.

Ligų prevencijos ir kontrolės centrų (CDC) neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašoma, jog nepilnamečiai paprastai serga lengvesne COVID-19 forma. Anot dokumento, iki kovo 16 dienos Jungtinėse Valstijose nė vienam nepilnamečiui COVID-19 pacientui neprireikė intensyvios priežiūros, taip pat nenustatyta nė vieno mirties nuo šios infekcijos atvejo tarp nepilnamečių.    

„Šie faktai, analogiški kitų šalių išvadoms, leidžia manyti, kad didesnė grėsmė sunkiai susirgti ir mirti nuo COVID-19 kyla vyresnio amžiaus žmonėms“, – rašoma ataskaitoje.    

Kinijoje nustatyti tik du vaikų mirties nuo COVID-19 atvejai. Vienu iš atvejų kūdikis dar prieš užsikrėsdamas koronavirusu sirgo žarnyno liga. Apie kitą atvejį informacijos neturima. 

„Rizika sunkiai susirgti ir mirti nuo COVID-19 didėja su amžiumi“, – priduriama CDC ataskaitoje.   

Kalifornija yra viena iš labiausiai pandemijos paveiktų JAV valstijų. 

Los Andželo apygardoje, turinčioje 10 mln. gyventojų, iki šiol nustatyti 662 koronaviruso atvejai, mažiausiai 11 žmonių mirė.