Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 04 06 /20:09

Koronavirusas pasaulyje: JAV laukia „sunkiausia“ kovos savaitė, Italijoje – vėl mirčių šuolis, B.Johnsonas – ligoninėje

Dėl siaučiančio koronaviruso prasidėjusi savaitė amerikiečiams gresia būti sunkiausia, kokią jie tik prisimena, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas atsidūrė ligoninėje, nors pirminiai ženklai rodo gerėjančią padėtį kai kuriose labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiose Europos valstybėse. Visame pasaulyje naujojo koronaviruso pandemija jau nusinešė daugiau nei 70 tūkst. gyvybių, 50 tūkstančių – Europoje. Pasaulyje toliau augant mirčių skaičiui, pasaulio ekonomika grimzta į, pasaulio lyderių teigimu, istorinę recesiją.
Dezinfekuojamos Milano gatvės
Dezinfekuojamos Milano gatvės / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Japonija paskelbė apie įvedamą nepaprastąją padėtį ir pasiūlė trilijono JAV dolerių ekonomikos skatinimo priemonių paketą. JAV sveikatos apsaugos vadovas šią savaitę laukiantį iššūkį palygino su Rugsėjo 11-ąja arba Perl Harboru. Prancūzija perspėjo dėl didžiausio ekonomikos nuosmukio po Antrojo pasaulinio karo.

B.Johnsonui prieš 10 dienų buvo tyrimais nustatyta koronavirusinė infekcija. Nors premjeras buvo hospitalizuotas, būsto reikalų sekretorius Robertas Jenrickas patikino, kad B.Johnsonas tebevadovauja vyriausybei, šaliai kovojant su tebesitęsiančia koronaviruso krize.

Europoje padėtis ne visur vienoda. Labiausiai koronaviruso epidemijos nusiaubtos šalys dabar jau praneša apie mažėjantį naujų užsikrėtimo atvejų skaičių. Austrija ir Italija pradėjo svarstyti galimybę sušvelninti griežtas karantino priemones.

Pirmadienio naujienas apie koronaviruso plitimą pasaulyje sekite žemiau:

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Izraelyje pirmosiomis Paschos dienoms įvedamas griežtas karantinas

23:29

Izraelyje per pirmąsias Paschos dienas – balandžio 7–10 dienomis – įvedamas griežtas karantinas, pirmadienį paskelbė premjeras Benjaminas Netanyahu, per televiziją kreipdamasis į tautą.

Viena svarbiausių judaizmo religinių metinių švenčių, per kurią minimas izraelitų pasitraukimas iš Egipto, trunka savaitę.

„Įvedame griežtą karantiną visoje šalyje nuo antradienio (balandžio 7 dienos) 16 val. iki penktadienio (balandžio 10 dienos) 7 val. ryto. Neleisime pasikartoti to, kas nutiko per Purimo šventę prieš mėnesį, kai kilo koronaviruso infekcijos protrūkis“, – B.Netanyahu cituoja „Times of Israel“.

Jis dar kartą paragino izraeliečius švęsti Paschą, prasidedančią balandžio 8-osios vakare „tik dalyvaujant artimiausiems žmonėms, gyvenantiems po tuo pačiu stogu“.

B.Netanyahu taip pat pranešė, kad Izraelio vyriausybė svarsto galimybę įvesti komendanto valandą nuo balandžio 8-osios 18 val. iki kitos dienos 7 val. ryto, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso užkratui dar labiau išplisti.

Šiais metais Pascha Izraelyje pradedama švęsti nuo saulėlydžio balandžio 8-ąją.

COVID-19 aukų skaičius JK perkopė 5 000

22:40

Jungtinėje Karalystėje per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos mirė 439 žmonės, COVID-19 aukų šalyje padaugėjo iki 5 373, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Skelbiama, jog dėl koronaviruso užkrato patikrinta 208,8 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 51,6 tūkst. testų atsakymai parodė teigiamą rezultatą.

JK premjeras B.Johnsonas perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių

22:40

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, ankstesnę dieną hospitalizuotas „tyrimams“ dėl išliekančių koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomų, buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių, pirmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas BBC.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Latvijoje ypatingąją padėtį dėl koronaviruso planuojama pratęsti mėnesiui

22:39

Dėl koronaviruso pandemijos įvestą nepaprastąją padėtį Latvijoje, kurios galiojimas dabar numatytas iki balandžio 14 dienos, planuojama pratęsti mėnesiui, pranešė šalies vyriausybės vadovas.

„Matome, kad sergamumas šalyje kasdien staigiai nepadidėja, netgi šiek tiek mažėja. Tai reiškia, kad kolektyviai laikomasi priemonių ir jos efektyvios. Tačiau tai, deja, nereiškia, kad virusas pažabotas. Vis dar esame apimti epidemijos, reikia dar šiek tiek laiko, dar šiek tiek pastangų šiai ligai įveikti“, – sakė Krišjanis Karinis.

Jo žodžiais, siūlymui ypatingąją padėtį pratęsti mėnesiui pritarta per pirmadienį įvykusį valdančiosios koalicijos partijų atstovų posėdį.

„Gera žinia ta, kad COVID-19 plitimas Latvijoje iš tikrųjų yra kontroliuojamas“, – pabrėžė premjeras.

„Nors padėtis kontroliuojama, krizė ir pandemija dar nesibaigė, todėl ypatingąją padėtį vertėtų pratęsti keturioms savaitėms“, – pridūrė K. Karinis.

Čekijoje prieš Velykas švelninamos karantino priemonės

22:22

Čekijos vyriausybė pirmadienį pranešė sušvelninsianti kai kurias priemones, skirtas koronaviruso protrūkiui stabdyti – prieš Velykas ketinama atidaryti kai kurias parduotuves ir ir nebus reikalaujama visais atvejais viešose vietose dėvėti kaukes.

Nuo antradienio kaukių nebeprivalės dėvėti žmonės, išvykę pabėgioti arba pasivažinėti dviračiu atokiose vietose – taigi, bus taikoma išimtis praeitą mėnesį įvestai taisyklei, sakė premjero pavaduotojas Karelas Havličekas.

Vyriausybė taip pat leis nuo ketvirtadienio atsidaryti amatininkų dirbinių ir sendaikčių turgeliams, statybos ir remonto prekių parduotuvėms bei dviračių krautuvėms, artėjant keturių dienų ilgajam savaitgaliui, kurį čekai veikiausiai praleis namuose.

„Suprantame, kad artėja Velykos, todėl sušvelninome priemones, susijusias su sportu, rekreacija ir laisvalaikiu“, – žurnalistams sakė K.Havličekas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad visose parduotuvės prie įėjimų turės būti dezinfekcinių priemonių ir vienkartinių pirštinių, o pirkėjai privalės laikytis saugaus atstumo.

Čekija yra pranešusi apie 4 735 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejus ir 78 pacientų mirtis. Šalis yra uždariusi savo sienas ir uždraudusi daugiau kaip dviejų žmonių susirinkimus.

Pasak K.Havličeko, vyriausybė tikisi, kad nuo balandžio 14-osios tikimasi atidaryti sienas čekams, išvykstantiems į užsienį verslo reikalais, gydytis arba aplankyti giminaičių, bet šis sprendimas dar nėra galutinai priimtas.

Vicepremjeras pridūrė: „Kai jie sugrįš, turės karantinuotis dviem savaitėms.“

Čekijos finansų ministerija pirmadienį paskelbė prognozę, kad dėl priemonių prieš COVID-19 šalies ekonomika šiemet susitrauks apie 5,6 procento.

Johnso Hopkinso universitetas: koronaviruso aukų skaičius JAV viršijo 10 000

22:16

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų nuo protrūkio pradžios jau mirė per 10 000 žmonių, pirmadienį rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Baltimorėje įsikūręs universitetas, kaupiantis duomenis apie koronavirusą, nurodė, kad JAV šiuo metu yra bent 347 003 patvirtinti užsikrėtimo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir 10 335 mirtys.

Prancūzijoje užregistruoti dar 833 mirties nuo koronaviruso atvejai

21:14 Atnaujinta 22:58

Prancūzija pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalies ligoninėse ir slaugos namuose nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 užfiksuotas rekordinis skaičius mirčių – 833.

„Nepasiekėme šios epidemijos kilimo pabaigos“, – žurnalistams sakė sveikatos ministras Olivier Veranas.

Jis pranešė, kad bendras koronaviruso aukų skaičius šalyje išaugo iki 8 911.

Prancūzija nuo kovo 17-osios įsivedė karantino priemones, turinčias sulėtinti epidemijos plitimą. Tačiau naujausi skaičiai rodo, kad šalies dar laukia ilgas kelias, kol liga bus įveikta, nors kelias pastarąsias dienas svarbūs statistikos rodikliai atrodė šiek tiek gerėjantys.

Dabar Prancūzija skelbia bendrą paros aukų skaičių, į kurį yra įtraukti ligoninėse ir slaugos namuose mirę COVID-19 pacientai. Anksčiau šalis skelbdavo tik mirčių ligoninėse statistiką.

Pasak O.Verano, šįkart ligoninėse užregistruoto 605 su COVID-19 susijusios mirtys.

„Tai dar nesibaigė – toli gražu. Kelias yra ilgas. Tai rodo skaičiai, kuriuos paskelbiau, – pripažino ministras. – Likite namuose ir tęskite šias izoliacijos pastangas.“

O.Veranas sakė, kad dar 478 žmonės per pastarąją parą buvo pasiųsti į intensyviosios terapijos skyrius – daugiau nei ankstesnėmis dienomis.

Vis dėlto ministras pranešė ir palankesnių naujienų: anot jo, įskaitant reanimacijos palatas palikusius pacientus, bendras žmonių, kuriems taikoma intensyvioji terapija, skaičius padidėjo tik 94, ir jis yra mažiausias nuo karantino priemonių įvedimo.

„Matome, kad izoliavimasis daro apčiuopiamą poveikį. Prancūzijoje pradedame jį justi“, – sakė O.Veranas.

Pasak jo, vėliausi statistinio modeliavimo duomenys rodo, kad užkrečiamumo rodiklis R0, apskaičiuojamas kaip žmonių, kuriuos užkrečia vienas užsikrėtęs asmuo, skaičiaus vidurkis, Prancūzijoje mažėja.

Jeigu šis skaičius mažesnis už vienetą, tai reiškia, kad vienas užsikrėtęs žmogus vidutiniškai užkrečia mažiau kaip vieną žmogų. Tokia padėtis teikia vilties, kad epidemija liausis.

„Dėl izoliacijos R0 yra apie vienetą ir tikriausiai truputį mažesnis, o kai kuriuose regionuose – aiškiai mažesnis“, – pažymėjo O.Veranas.

„Kituose regionuose jis didesnis už vienetą – būtent dėl to privalome likti namie“, – pridūrė jis.

O. Veranas sakė, kad slaugos namuose, kur nuo epidemijos pradžios mirė iš viso 2 417 žmonių, bus pradėta „didžiulė“ testavimo operacija, siekiant geriau apsaugoti jų gyventojus.

Niujorko gubernatorius pratęsė karantiną iki balandžio 29-osios

20:39

Koronavirusinės infekcijos COVID-19 epicentru JAV tapusios Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo pirmadienį pratęsė karantino priemones iki balandžio 29-osios.

A.Cuomo sakė, kad mirštamumas Niujorke faktiškai nesikeičia pastarąsias dvi dienas, bet paskelbė, kad mokyklos ir nebūtiną veiklą vykdančios kompanijos privalo likti uždarytos iki balandžio 29 dienos.

„Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – sakė jis žurnalistams.

Italijoje per pastarąją parą vėl užfiksuotas mirčių nuo koronaviruso šuolis

20:08

Italijoje per pastarąją parą užregistruotos 636 mirtys nuo koronaviruso, nors išvakarėse buvo užfiksuotas mažiausias naujų mirčių skaičius per pastarąsias dvi savaites, pirmadienį pranešė civilinės saugos agentūra.

Sekmadienį šalyje buvo užregistruotos 525 mirtys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Tai buvo mažiausias skaičius nuo kovo 19-osios.

Iš viso Italijoje COVID-19 priskiriamos 16 523 mirtys – daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

JK mirčių nuo koronaviruso skaičius viršijo 5 000

19:12

Jungtinėje Karalystėje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirus dar 439 žmonėms, bendras užfiksuotų mirčių skaičius viršijo 5 000, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.

„Iki balandžio 5-osios 17 val. 5 373 iš hospitalizuotųjų dėl koronaviruso JK mirė“, – sakoma Sveikatos ministerijos tviterio žinutėje.

„Kritinė padėtis“ pasaulyje

19:09

Naujasis koronavirusas jau pasiekė beveik visas mūsų pasaulio šalis, namuose įkalino beveik pusę planetos gyventojų ir milijardams sujaukė gyvenimus. 

Pirmadienį mirusiųjų nuo naujosios infekcijos skaičius pasaulyje išaugo iki 70 009, pranešė naujienų agentūra AFP.

Nuo gruodžio mėnesio, kai koronaviruso epidemija prasidėjo Kinijoje, oficialus užsikrėtusiųjų skaičius pasaulyje jau viršijo 1,2 milijono.

Maždaug trys ketvirtadaliai mirčių nuo COVID-19  užregistruota Europoje, tačiau Jungtinėse Valstijose jau dabar fiksuota daugiau koronaviruso atvejų nei bet kurioje kitoje šalyje, o mirusiųjų skaičius auga.

„Kalbant atvirai, daugumai amerikiečių ši savaitė bus sunkiausia ir liūdniausia per jų gyvenimą“, – JAV vyriausiasis gydytojas Jerome'as Adamsas sakė televizijai „Fox News“.

„Tai bus mūsų Perl Harboro momentas, mūsų Rugsėjo 11-osios momentas – tik jis nebus lokalizuotas“, – pabrėžė J.Adamsas, ligoninėms susiduriant su didžiuliu pacientų antplūdžiu.

Japonijos premjeras Shinzo Abe  pareiškė, kad šalies ligoninės susiduria su „kritine situacija“, ir jau nuo antradienio gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis.

„Šiuo metu stebime, kad infekcija greitai plinta, ypač tokiose miestuose kaip Tokijas ir Osaka“, – pažymėjo premjeras.

Tačiau po savaitgalio kai kuriose Europos valstybėse sužibo viltis, kad padėtis gerėja. Italijoje registruotas mirusiųjų skaičius buvo mažiausias per pastarąsias dvi savaites, o Prancūzijoje – mažiausias per savaitės laikotarpį. 

„Kreivė pradėjo leistis žemyn ir mirčių skaičius pradeda kristi“, – sakė Italijos nacionalinio sveikatos instituto vadovas Silvio Brusaferro. Jis pridūrė, kad kitas etapas galėtų būti griežtų mėnesį trukusių karantino priemonių laipsniškas atšaukimas.

Ispanijoje slaugytoja Empar Loren taip pat nurodė, kad „padėtis yra stabilesnė“. Pasak jos, „ligonių skaičius intensyvios terapijos skyriuose nebeauga, po truputį ligonius išrašome“.

Stipriai koronaviruso nusiaubtoje Ispanijoje mirčių skaičius mažėjo jau ketvirtą dieną iš eilės, tačiau pirmadienį vis tiek buvo užregistruoti 637 mirties atvejai.

Humaniškumo pavyzdžiai

Madrido konferencijų centre įkurtoje lauko ligoninėje darbuotojai plojimais išlydi pacientus, kurie yra pakankamai stiprūs, kad galėtų vykti namo.

Sustojęs pasaulio ekonomikos augimas sukelia skaudžių pasekmių. Apžvalgininkai perspėja, kad, nepaisant precedento neturinčių ekonomikos skatinimo programų, darbo vietų neteks milijonai žmonių.

Vokietija paskelbė, kad vyriausybė garantuos paskolas smulkaus verslo įmonėms, bet Prancūzijoje nuotaikos niūresnės. Finansų ministras Bruno Le Maire perspėjo, kad Prancūzija šiais metais dėl koronaviruso krizės gali susidurti su giliausiu nuosmukiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Iranas, kurio ekonomika patiria dvigubą spaudimą dėl šalyje siaučiančios koronaviruso epidemijos ir JAV sankcijų, pranešė leisiantis atnaujinti „mažai pavojingą“ ekonominę veiklą, penktą dieną iš eilės mažėjant užsikrėtusiųjų skaičiui.

Tačiau kai kurių neturtingų šalių gyventojai jau piktinasi, kad įvesti apribojimai ir įvestos komendanto valandos griauna jų gyvenimus.

„Kaip galima likti namuose, neturint ką valgyti?“ – klausė motociklo taksi vairuotojas, dirbantis judrioje Angolos sostinėje Luandoje.

„Geriau jau mirti nuo šios ligos ar šūvio, nei mirti iš bado“, – pareiškė jis.

Tačiau nuotaiką kelia gražūs humaniškumo pavyzdžiai visame pasaulyje. Eiliniai žmonės daro viską, ką gali, kad padėtų priešakinėse linijose su liga kovojantiems medikams.

Vieno Barselonos restorano šefai ruošia mėsainius ir juos tiekia ligoninėse dirbantiems gydytojams ir slaugytojams.

„Kai atveži maisto ir pamatai, kad jie laimingi, mus tai padaro laimingus ir stipresnius“, – sakė maisto išvežiotojas Danielis Vallsas (Danielis Valsas).

Italijos pietiniame Neapolio mieste vienas gatvės menininkas iš savo balkono nuleido „solidarumo maisto krepšį“.

„Jeigu galite, įdėkite į jį ko nors. Jeigu negalite, pasiimkite ko nors iš jo“, – ragino jis.

„Mes pradėjome įdėdami po gabalėlį duonos, maišelį makaronų ar skardinę luptų pomidorų“, – pasakojo anglų kalbos mokytoja Teresa Cardo, taip pat nuleidusi tokį krepšį.

„O po dviejų valandų krepšys buvo visiškai pilnas“, – kalbėjo T. Cardo.

Norvegija sako suvaldžiusi koronaviruso protrūkį

18:23

Norvegijos vyriausybė pirmadienį paskelbė mananti, kad koronaviruso protrūkis šalyje yra kontroliuojamas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

A.Merkel: koronaviruso krizė yra didžiausias ES išbandymas nuo jos įkūrimo

18:04

Koronaviruso pandemija yra didžiausias Europos Sąjungai tekęs išbandymas jos istorijoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pabrėžė, kad jos šalis yra „pasirengusi prisidėti“ prie Bendrijos stiprinimo.

„Mano požiūriu,.. Europos Sąjunga stovi priešais didžiausią išbandymą nuo įsikūrimo“, – žurnalistams prieš svarbią euro zonos šalių finansų ministrų konferenciją, per kurią bus siekiama parengti ekonomikos gelbėjimo planą blokui, sakė A.Merkel. 

Daugiau kaip 60 keleivių Australijos kruiziniame laive prie Pietų Amerikos serga COVID-19

17:57

Daugiau kaip 60-čiai keleivių Australijos kruiziniame laive prie Pietų Amerikos krantų testais nustatyta COVID-19, pirmadienį paskelbė Urugvajaus pareigūnai.

Urugvajaus visuomenės sveikatos ministerija pranešė, kad šeši keleiviai, kurių gyvybei dėl ligos gresia pavojus, išvežti iš laivo „Greg Mortimer“ gydyti Montevidėjuje, bet kiti iš daugiau kaip 200 keleivių ir įgulos narių tebėra įstrigę 24 km nuo kranto inkarą išmetusiame laive.

Švedijos vyriausybė siekia papildomų įgaliojimų viruso plitimui stabdyti

17:53

Švedijos vyriausybė pirmadienį sakė, kad sieks laikinų papildomų įgaliojimų kovai su koronaviruso protrūkiu, bet opozicija dėl to kritikavo valdžią.

Švedija nėra įvedusi tokių griežtų priemonių kaip kitos Europos šalys ir vietoje to ragina piliečius imtis atsakomybės laikytis gairių dėl socialinės distancijos.

Vyriausybė taip pat yra uždraudusi daugiau kaip 50 žmonių susibūrimus ir lankymąsi senelių namuose.

Tačiau pirmadienį ji pasiūlė įstatymo projektą dėl papildomų įgaliojimų, su kuriais be parlamento pritarimo galėtų riboti viešus susibūrimus ar uždaryti kompanijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Stokholme
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Stokholme

„Švedija ir pasaulis yra rimtoje situacijoje dėl koronaviruso“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrės Lenos Hallengren pareiškime.

„Matome poreikį galėti greitai veikti, jei situacijai to reikės, galiausiai kalbama apie žmonių gyvybių apsaugą“, – nurodė ministrė.

Kad įsigaliotų, įstatymo projektui dar turi pritarti parlamentas.

Pagal projektą papildomi įgaliojimai būtų suteikti trijų mėnesių laikotarpiui, bet opozicijos politikai reiškė susirūpinimą.

Konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas sakė, kad vyriausybė nesusidūrė su vilkinimu įvesdama esamas kovos su viruso plitimu priemones.

Jis pridūrė, kad pasiūlytame įstatymo projekte trūksta aiškių apibrėžimų, kaip galėtų būti naudojamasi papildomais įgaliojimais, ir kad jį priėmus būtų apeinamas parlamentas nesuteikiant jam galios anuliuoti sprendimus.

U.Kristerssonas pripažino skubių sprendimų poreikį krizės metu, bet sakė, kad priemonės taip pat turi turėti  „demokratinį legitimumą“.

Švedija, kurios švelnesnės priemonės koronaviruso plitimui stabdyti buvo kritikuojamos ir šalies viduje, ir užsienyje, pirmadienį pranešė apie 7 206 COVID-19 atvejus ir 477 mirties atvejus. Tai kol kas palyginti mažesni skaičiai nei daugelyje kaimynių.

Vyriausybė praėjusią savaitę atmetė tvirtinimus, kad šalies atsakas yra neveiklumas, ir pareiškė, kad „Švedijoje gyvenimas nevyksta kaip įprasta“.

Čekijos televizija rodys situacijų komediją apie karantiną

17:04

Čekijos televizija pirmadienį paskelbė planuojanti filmuoti situacijų komediją apie naujojo koronaviruso plitimą „Meilė koronos metu“, kuri bus rodoma nuo balandžio pabaigos.

„Vienas namas, trys kartos ir pasaulinė pandemija“, – skelbia šešių dalių serialo anonsas visuomeninio transliuotojo interneto svetainėje.

Šou, kurio pavadinimu tikriausiai perfrazuojama Gabrielio Garcios Marquezo „Meilė choleros metu“, bus filmuojamas viename Prahos daugiabutyje nuo balandžio 14-osios. Rodyti serialą planuojama nuo balandžio 27-osios.

Veikėjai yra paauglys, kurio tėvai įstrigo užsienyje, senyvas vyras, kuris turi manytis pats žmonai įstrigus už miesto, ir jauna susituokusi pora, kurios santykiai turi atlaikyti izoliacijos išbandymą, skelbia televizija.

Ji ragina žiūrovus siųsti su karantinu susijusius pokštus, nes autoriai kol kas turi scenarijų tik pirmai serijai.

„Turime tik vieną scenarijų ir mums tikrai reikės pagalbos“, – sakė prodiuseris Tomašas Baldynsky.

Laikantis griežtų saugumo priemonių serijos bus filmuojamos robotinėmis kameromis, filmavimo aikštelėje bus tik aktoriai.

Čekija, kur iki pirmadienio ryto užregistruotas 4 591 užsikrėtimo koronavirusu atvejis ir 72 mirties atvejai, praėjusį mėnesį uždarė savo sienas, daugumą parduotuvių, visus barus, kino teatrus, teatrus ir muziejus.

Valdžia taip pat nurodė visiems piliečiams lauke būti su kaukėmis ir uždraudė daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus, išimtis taikoma tik šeimoms, darbovietėms ir laidotuvių atvejais.

Dėl COVID-19 hospitalizuotas JK premjeras lieka „geros nuotaikos“, sako jo atstovas

15:56

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuriam prieš 10 dienų buvo patvirtintas koronavirusas ir kuris buvo paguldytas ligoninei tyrimams, yra „geros nuotaikos“, pirmadienį pranešė jo atstovas.

„Ministras pirmininkas patogiai praleido naktį Londono Šv. Tomo ligoninėje ir yra geros nuotaikos“, – pareiškė atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje

Jis pridūrė, kad 55 metų premjerui pasireiškia COVID-19 „nuolatiniai simptomai“ ir jis toliau yra „stebimas“.

Latvijoje patvirtinta 16 atvejų, kai COVID-19 pacientai pasveiko

15:43

Latvijoje patvirtinta 16 atvejų, kai COVID-19 pacientai pasveiko, pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centro Infekcinių ligų rizikos analizės ir prevencijos departamento direktorius Jurijus Perevoščikovas.

Pacientai, kuriems laboratoriniais testais buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, karantiną gali nutraukti tik gydytojui leidus. Žmogus laikomas pasveikusiu, jei jam nepasireiškia simptomai, o dviejų testų rezultatai buvo neigiami.

Iš 75 tirtų pacientų 16 pacientų abiejų testų rezultatai buvo neigiami. 29 žmonėms atlikta po vieną neigiamus rezultatus parodžiusį testą, bet jiems dar reikia atlikti po antrą testą. Pasak J.Perevoščikovo, simptomų išnykimo nepakanka, kad žmogus galėtų sugrįžti į kasdienį gyvenimą, nes tokie žmonės vis dar gali išskirti į aplinką virusus.

Yra 30 atvejų, kai išnykus simptomams COVID-19 testų rezultatai dar buvo teigiami.

Ligų profilaktikos ir kontrolės centras šiuo metu stebi maždaug 2 500 asmenų, turėjusių kontaktų su infekuotaisiais.

Prancūzijai gresia giliausia recesija nuo Antrojo pasaulinio karo – finansų ministras

15:17

Prancūzija šiais metais dėl koronaviruso krizės gali susidurti su giliausiu nuosmukiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, pirmadienį perspėjo finansų ministras Bruno Le Maire.

„Blogiausias augimo rodiklis Prancūzijoje nuo 1945 metų fiksuotas 2009 metais – minus 2,2 proc., įvykus 2008-ųjų finansinei krizei. Mes tikriausiai gerokai peržengsime minus 2,2 proc. ribą šiais metais“, – Senato komitetui pareiškė B.Le Maire.

„Tai rodo ekonominio smūgio, su kuriuo susiduriame, mastą“, – pridūrė ministras.

Prancūzija nuo kovo 17 dienos įvedė nurodymą gyventojams likti namuose ir sustabdyti mažesnės reikšmės įmonių darbą. 

Pasak pareigūnų, karantinas truks bent iki balandžio 15 dienos.

Prancūzijos nacionalinis statistikos institutas INSEE praėjusį mėnesį paskelbė, kad dėl karantino bendra ekonominės veiklos apimtis sumažėjo 35 proc. ir skaičiuojama, jog kiekvienas karantino mėnuo metiniam bendrajam vidaus produktui (BVP) atsieis po tris procentinius punktus.

„Insee“ teigimu, smarkiai nukentės paslaugų, sunkiosios pramonės ir statybos sektorius, kadangi gamyklos yra uždaromos ir dirba tik nedaugelis verslo sektorių, tokių kaip prekybos centrai ir vaistinės.

Įvairios įmonės jau atsisakė metinių pelno tikslų, o darbdavių asociacijos perspėjo, jog šimtai mažesnių įmonių ir parduotuvių gali bankrutuoti.

Prancūzijos vyriausybė yra pažadėjusi 45 mlrd. eurų paskolų garantijų ir kitos paramos, kad padėtų įmonėms išgyventi krizę.

Pasaulyje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 70 tūkst. žmonių

15:02

Naujasis koronavirusas pasaulyje jau nusinešė daugiau nei 70 tūkst. gyvybių, daugiausia – Europoje, rodo pirmadienį naujienų agentūros AFP paskelbti oficialūs 13 val. duomenys. 

Iš 70 009 pandemijos aukomis tapusių žmonių 50 215 mirčių užregistruota Europoje, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys iš įvairių pasaulio šalių.

Daugiausia mirties atvejų – 15 877 – užregistruota Italijoje, Ispanijoje – 13 055, Jungtinėse Valstijose – 9 648, Prancūzijoje – 8 078.

Europoje koronavirusas nusinešė daugiau nei 50 tūkst. gyvybių

14:51

Europoje koronaviruso pandemija nusinešė daugiau nei 50 tūkst. gyvybių, daugiausia Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Britanijoje, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi pirmadienio 12 val. 45 min. oficialiais duomenimis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Paryžiuje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Paryžiuje

Iš viso Europoje registruotos 50 209 mirtys, Europoje  COVID-19 nusinešė daugiausia gyvybių iš visų žemynų, čia registruota 675 580 užsikrėtusiųjų. Labiausiai nukentėjusios šalys yra Italija ir Ispanija, kur atitinkamai registruotos 15 877 ir 13 055 mirtys.

Prancūzija pranešė apie 8 078 mirties nuo koronaviruso atvejus, Britanija – 4 934.

Iranas pavadino Europos mainų sistemą „geru ženklu“, tačiau nepakankamu

14:19

Iranas pirmadienį palankiai įvertino Europos mainų sistemos, skirtos apeiti JAV sankcijas, paleidimą, pavadindamas ją „geru ženklu“, tačiau teigė, kad jos nepakanka atsižvelgiant į europiečių įsipareigojimus.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę pranešė atlikusios pirmąjį sandorį per specialų atsiskaitymų su Iranu mechanizmą INSTEX, kad galėtų pristatyti medicinos įrangos į smarkiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį Iraną.

Pirmame oficialiame pranešime apie mechanizmą Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavi teigė, jog sandorio vertė siekė „kelis šimtus tūkstančių eurų“.

„Laikome „Instex“ paleidimą geru ženklu“, – pareiškė A.Mousavi per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.

Visgi „tai, ko tikisi Irano Islamo Respublika [nuo šiol] yra tai, jog europiečiai įvykdys ir kitus įsipareigojimus įvairiose srityse, [tokiose kaip] bankininkystė, energetika, draudimas“, – pridūrė jis.

Iranas mėgina sustabdyti koronaviruso plitimą šalyje, kuris, pasak pareigūnų, nuo vasario 19 dienos jau nusinešė daugiau kaip 3,6 tūkst. gyvybių ir kuriuo užsikrėtė daugiau nei 58 tūkst. gyventojų.

Pastaruoju metu pasigirdo raginimų Jungtinėms Valstijoms sušvelninti sankcijas Iranui, kad pastarasis galėtų tinkamai reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę.

Vašingtonas pakartotinai įvedė griežtas sankcijas Teheranui 2018 metų gegužę pasitraukęs iš tarptautinio susitarimo, pagal kurį Iranas sutiko sumažinti branduolines ambicijas.

Atsakydamos, trys branduolinio susitarimo šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – paskelbė apie „Instex“ sukūrimą 2019 metų sausio mėnesį.

Visgi šio mechanizmo įgyvendinimas vyko lėtai, o Iranas ir europiečiai tuo kaltino vieni kitus.

„Instex“ veikia kaip tarpuskaitos mechanizmas ir leidžia Europos bendrovėms prekiauti su Iranu, nepatiriant JAV sankcijų pasekmių.

Mechanizmas yra atviras ir įmonėms iš Kinijos ar Rusijos, kurios taip pat yra 2015 metų branduolinio susitarimo šalimis.

Austrija balandžio 14-ąją gali pradėti švelninti karantiną

14:18

 Austrija kitą savaitę galėtų pradėti švelninti savo karantino priemones, bet tai priklausys nuo to, kaip piliečiai laikysis socialinio atstumo taisyklių, pirmadienį sakė kancleris Sebastianas Kurzas.

„Tikslas – kad nuo balandžio 14 dienos... mažesnės parduotuvės (iki 400 kv. m ploto), taip pat ūkinių ir sodo prekių parduotuvės, galėtų vėl pradėti dirbti, žinoma, laikanti griežtų saugumo sąlygų“, – spaudos konferencijoje sakė S.Kurzas.

Jis pridūrė, kad pagal vyriausybės grafiką didesnės parduotuvės vėl būtų atidarytos gegužės 1-ąją, o viešbučiai, restoranai ir kitas paslaugas teikiančios įstaigos – nuo gegužės vidurio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sebastianas Kurzas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sebastianas Kurzas

Vis dėlto kancleris pabrėžė, kad judėjimo suvaržymai, kuriuos Austrija įvedė koronaviruso plitimui stabdyti, lieka galioti, ir paragino austrus švęsti Velykas tik su tais žmonėmis, su kuriais jie kartu gyvena.

Mokyklos liks uždarytos iki gegužės vidurio, o vieši renginiai bus draudžiami iki birželio pabaigos, sakė S.Kurzas.

Jei pandemijos tendencijos vėl ims blogėti, vyriausybė „visuomet turės galimybę paspausti avarinius stabdžius“ ir sugrąžinti suvaržymus, sakė jis.

8,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiuo metu patvirtinti 12 058 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir 204 mirties atvejai. 2 998 pacientai jau yra pasveikę.

Vokietija ruošiasi dalinai uždaryti sieną su Nyderlandais

14:04

Vokietija pirmadienį gali nuspręsti dėl koronaviruso plitimo pavojaus iš dalies uždaryti sienas su Nyderlandais.

Vokiečių Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas Nyderlandus priskyrė „tarptautinėms rizikos zonoms“, kur toliau gali plisti COVID-19, o vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis turėtų nuspręsti, ar uždaryti sieną su karalyste, informavo olandų žiniasklaida.

R.Kocho instituto duomenimis, Nyderlanduose virusas nuolat perduodamas žmogaus žmogui.

Anksčiau „rizikos zonoms“ buvo priskirtos ir kaimyninės Austrija bei Prancūzija, su kuriomis Vokietijos vyriausybė apribojo tarpvalstybinį eismą. Pasienyje ir toliau veikia didelės perėjos, tačiau jose buvo sugriežtinta kontrolė. Toks pat režimas gali būti įvestas ir Nyderlandų atžvilgiu.

Tokiu atveju kirsti sieną bus leidžiama grįžtantiems Vokietijos piliečiams, taip pat kitų šalių gyventojams, galintiems įrodyti, kad turi Vokietijoje. Išimtys bus taikomos ir keliaujant tranzitu, artimųjų mirties atveju ir norint apsilankyti pas gydytoją, pranešė leidinys „NL.Nimes“.

Tačiau net jei siena nebus uždaryta, R.Kocho instituto sprendimas priskirti Nyderlandus rizikos zonoms reiškia, kad iš ten atvykstantiems žmonėms draudžiama lankyti viešąsias vietas, įskaitant ligonines ir senelių namus, nurodė olandų leidinys.

Institutas taip pat laiko rizikos zonomis JAV, Šveicariją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Ispaniją ir Iraną.

Tūkstančiai žmonių pasirašė prancūzų peticiją dėl chlorochino skyrimo COVID-19 atvejais

13:59

Daugiau kaip 215 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria prancūzų pareigūnai raginami leisti gydytojams plačiau skirti vaistą nuo maliarijos chlorochiną COVID-19 pacientams.

Šis prieštaringai vertinamas pasiūlymas suskaldė pasaulinę sveikatos apsaugos ekspertų bendruomenę.

Pritarimas šio vaisto vartojimui augo gydytojams bandant suvaldyti koronaviruso pandemiją, kad ligoninės galėtų atlaikyti COVID-19 pacientų antplūdį. Kai kas sako, kad anksti pradėjus vartoti chlorochiną ir panašius vaistus galbūt galima užkirsti kelią tokiam simptomų pablogėjimui, kai pacientui jau būtų reikalinga intensyvioji slauga.

Prancūzų peticiją svetainėje Change.org penktadienį paskelbė gydytojų grupė, įskaitant kardiologą, buvusį Prancūzijos sveikatos ministrą Philippe'ą Douste'ą-Blazy.

Pirmadienį trys iš autoritetingiausių Prancūzijos gydytojų laikraštyje „Le Figaro“ paskelbė atvirą laišką, kuriuo išreiškė paramą chlorochino naudojimui, nors ir nėra statistiškai patikimų, kolegų įvertintų jo veiksmingumo tyrimų.

Kadangi prieš naująjį koronavirusą šiuo metu nėra jokių antivirusinių vaistų, gydytojai  mano, kad „turint galvoje preliminarius rezultatus yra pagrįsta įgyvendinti naują strategiją“.

Prancūzų debatus pakurstė „palankios“ mikrobiologo, gydžiusio dešimtis pacientų savo vadovaujamame ligoninės skyriuje Marselyje, išvados.

Tačiau Didier Raoult'io, vadovaujančio ligoninės „La Timone“ užkrečiamųjų ligų skyriui, rezultatais suabejojo keli kiti gydytojai, perspėjantys dėl galimai pavojingo šalutinio poveikio, o praėjusį penktadienį Prancūzija paskelbė įsaką chlorochiną skirti tik pačiais sunkiausiais COVID-19 atvejais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas remdamasis D. Raoult'io darbu spaudė naudoti chlorochiną, nors jo paties patarėjai sveikatos apsaugos klausimais entuziazmo nerodo. Sekmadienį trumpoje spaudos konferencijoje Vašingtone D.Trumpas klausė: „Ką galima prarasti?“

Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas šeštadienį dar kartą ragino paisyti atsargumo ir sakė, kad pradiniai chlorochino ir kitų galimų vaistų nuo COVID-19 klinikinių tyrimų rezultatai bus paskelbti artimiausiomis dienomis.

Ispanijoje mirė dar 637 COVID-19 pacientai, bet mirtingumas ketvirtą dieną mažėja

13:19

Ispanijoje per pastarąją parą mirė 637 žmonės, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, bet šios epidemijos paros aukų rodikliai mažėjo jau ketvirtą dieną iš eilės, rodo pirmadienį paskelbta oficiali statistika.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad šis vienos paros pacientų mirčių skaičius yra mažiausias per pastarąsias 13 dienų.

Nuo protrūkio pradžios šalyje iš viso mirė 13 055 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Pagal aukų skaičių Ispanija yra antra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis po Italijos.

Naujų užsikrėtimų tempas taip pat lėtėjo: bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo 3,3 proc. iki 135 032. Ankstesnę parą buvo fiksuotas 4,8 proc. padidėjimas.

Netoli Sidnėjaus prisišvartavo koronaviruso protrūkio apimtas kruizinis laivas

12:58

Kruiziniam laivui, kuriame užfiksuota ketvirtadalis visų mirties nuo COVID-19 atvejų Australijoje, pirmadienį buvo leista prisišvartuoti netoli Sidnėjaus, apie 200 įgulos narių pasireiškus koronaviruso simptomams.

Kelioms savaitėms jūroje įstrigęs „Ruby Princess“ išmetė inkarą Port Kembloje, esančioje maždaug už 80 km į pietus nuo Sidnėjaus, kad medikai galėtų apžiūrėti sergančius įgulos narius ir perkelti sunkiausios būklės žmones į ligonines.

Praėjusį mėnesį vyriausybė leido 2 700 keleivių išsilaipinti iš bendrovei „Carnival Australia“ priklausančio laivo ir sugrįžti į savo namus visoje šalyje, nepaisant vos prieš keletą dienų paskelbto draudimo kruiziniams laivams švartuotis Australijoje.

Vėliau šimtams keleivių buvo diagnozuotas koronavirusas ir mažiausiai 10 iš jų mirė – tai yra ketvirtadalis visų 40 aukų Australijoje. Šalyje iš viso užregistruota beveik 6 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Naujojo Pietų Velso policija paskelbė, jog laivas gali likti uoste iki 10 dienų, kad galėtų papildyti atsargas ir pasipildyti degalų prieš išplaukdamas iš Australijos vandenų, tačiau įgulos nariams neleidžiama išsilaipinti, nebent padėtis būtų kritinė.

„Švartavimasis bus vykdomas laikantis griežtų sveikatos ir biologinio saugumo gairių ir nekels pavojaus uosto darbuotojams ar platesnei bendruomenei“, – pabrėžiama policijos pareiškime.

Keli įgulos nariai pastarosiomis dienomis jau buvo nugabenti į ligoninę.

Policija „Carnival Australia“ atžvilgiu pradėjo kriminalinį tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis kovo viduryje tūkstančiams keleivių buvo leista išsilaipinti, nors daliai jų pasireiškė gripui būdingi simptomai.

Policijos komisaras Mickas Fulleris pareiškė, jog yra „neatsakytų klausimų“, ar „Carnival“ teikė skaidrią informaciją apie keleivių sveikatos būklę. Pasak jo, aiškinamasi, ar kompanija nepažeidė biologinio saugumo įstatymų.

ES patvirtino JK 50 mlrd. svarų vertės pagalbos schemą nuo krizės nukentėjusioms įmonėms

12:43

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį uždegė žalią šviesą Jungtinės Karalystės (JK) schemai, skirtai suteikti 50 mlrd. svarų (57 mlrd. eurų) paramą privačiam verslui dėl koronaviruso epidemijos poveikio.

Jungtinė Karalystė paliko bloką sausio pabaigoje, tačiau ES įstatymai jai vis dar galioja iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, ir paprastai valstybių subsidijos būtų ribojamos.

Visgi Briuselis pažadėjo pademonstruoti „visišką lankstumą“ kalbant apie galiojančių taisyklių taikymą, įvairių šalių vyriausybėms mėginant palaikyti pandemijos ir karantino paveiktus darbdavius.

Didžioji Britanija įsteigė fondą, skirtą teikti tiesiogines dotacijas ir subsidijuojamas viešąsias paskolas svarbioms įmonėms ir skatinti viruso prevencijos ir gydymo mokslinius tyrimus.

Pirmadienį paskelbtame pranešime Europos Komisija patvirtino, kad uždegs pagalbos paketui žalią šviesą, kaip tai padarė kitų dviejų mažesnės apimties britų schemų, paskelbtų praėjusį mėnesį, atžvilgiu.

Kovo 23 dieną Didžioji Britanija nurodė trims savaitėms uždaryti mažesnės reikšmės parduotuves ir nutraukti teikti paslaugas, kad būtų apribotas koronaviruso, šalyje jau nusinešusio daugiau nei 600 žmonių gyvybes, plitimas.

Panašių priemonių buvo imtasi visoje Europoje ir visame pasaulyje, o ekonomistai mano, kad pasaulinė recesija šiais metais yra neišvengiama.

Japonijos premjeras oficialiai pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį dėl COVID-19 protrūkio

12:36

Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį informavo, kad jo vyriausybė planuoja paskelbti nepaprastąją padėtį, ir pasiūlė apie 1 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketą, Tokijuje ir kitur gausėjant užsikrėtimų naujuoju koronavirusu atvejų.

„Tikimės jau rytoj paskelbti nepaprastąją padėtį, išklausę patariamojo komiteto nuomonių“, – žurnalistams sakė Sh.Abe.

„Šiuo metu stebime, kad infekcija greitai plinta, ypač tokiose miestuose kaip Tokijas ir Osaka“, – pažymėjo premjeras.

„Atsižvelgiant į tai, kad medicinos įstaigos susidūrė su kritine padėtimi, išgirdau nuomonių, kad vyriausybė turėtų rengtis paskelbti nepaprastąją padėtį“, – pridūrė jis.

Pasak Sh.Abe, nepaprastoji padėtis, kuri nė iš tolo neprilygtų griežtoms priemonėms, taikomoms daugelyje kitų šalių, siekiant užkirsti kelią pandemijos plitimui, būtų paskelbta Tokijuje, Osakoje ir dar penkiose prefektūrose.

Pastaruoju metu japonų vyriausybė vis labiau spaudžiama imtis papildomų veiksmų, sostinei sekmadienį pranešus apie rekordiškus 148 naujus užsikrėtimo atvejus, o pirmadienį – dar apie 83.

Sh.Abe pridūrė, kad vyriausybė parengs apie 108 trln. jenų (922 mlrd. eurų) pagalbos paketą, turintį sušvelninti koronaviruso krizės žalą trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai.

„Tai atitinka 20 proc. BVP – toks mastas neturi precedento“, – sakė vyriausybės vadovas.

ES komisarai ragina Vokietiją pritarti „koronaobligacijoms“

12:02

Du Europos Komisijos nariai pirmadienį paragino Vokietiją pritarti, kad Europos Sąjunga išleistų vadinamąsias „koronaobligacijas“ – bendro skolinimosi priemonę, skirtą koronaviruso sukeltai krizei suvaldyti, turtingoms šiaurinėms Bendrijos narėms šią iniciatyvą tebevertinant skeptiškai.

„Kaip ir Europos Centrinis Bankas pinigų ir finansų srityje, valstybės narės dabar turi įrodyti savo bendrą ryžtingą ir novatorišką dvasią“, – dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) parašė vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas ir ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni .

Šiam tikslui reikėtų steigti „Europos fondą, kurio konkreti funkcija būtų leisti ilgalaikes obligacijas“, pasiūlė Th.Bretonas ir P.Gentiloni.

Jų nuomone, tokia priemonė, „skirta išskirtinai kolektyvinėmis investicijomis, leisiančioms atgaivinti pramonę dabartinės krizės sąlygomis“, būtų „nepalaužiamo ES valstybių solidarumo“ įrodymas.

Tokios valstybės kaip Pietų Europos sunkiasvorės Italija, Prancūzija ir Ispanija prašo šiaurinių kaimynių, pavyzdžiui, Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų, imtis bendrų skolinimosi priemonių, kurios padėtų sušvelninti koronaviruso pandemijos ekonominį poveikį.

Tačiau Šiaurės Europos konservatyvūs politikai būgštauja, kad tokie planai reikštų visų ES valstybių narių skolų suvienodinimą ir kad tokiu atvejų jų mokesčių mokėtojams tektų mokėti už esą per didelį išlaidumą Bendrijos pietuose.

Antradienį visų 19 euro zonos šalių finansų ministrai vėl mėgins rasti išeitį iš aklavietės.

Vokietis Olafas Scholzas penktadienį, net neužsiminęs apie bendros skolos klausimą, pasiūlė trilypę schemą, numatančią galimybę pigiai skolintis iš finansinės krizės laikais įsteigto Europos stabilumo mechanizmo (ESM), gauti grynųjų pinigų iš Europos investicijų banko, taip pat sukurti visos ES nedarbo perdraudimo sistemą.

Tuo metu ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo parengti blokui pokrizinį „Maršalo planą“, finansuojamą iš esamo bendro biudžeto, kurio kitas septynerių metų laikotarpis truks 2021–2027 metais.

Komentuodami O.Scholzo planus, Th.Bretonas ir P.Gentiloni pirmadienį pareiškė, jog „atsižvelgiant į minimų sumų dydį“ krizei įveikti prireiks finansinės paramos „ketvirtojo ramsčio“,

Pirmadienį FAZ ir Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ paskelbė ir Bundestago (Vokietijos parlamento) pirmininko Wolfgango Schauble ir jo kolegos prancūzo Richard'o Ferrando straipsnį, kuriame šie paragino demonstruoti „daugiau solidarumo ir fiskalinės integracijos“ Europoje.

Baltarusijoje koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių padaugėjo iki 13

11:45

Baltarusijoje koronaviruso protrūkio aukų skaičius padidėjo iki 13, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Užregistruota iš viso 13 mirusių pacientų, kurių daugybinius lėtinius susirgimus apsunkino koronaviruso infekcija“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad šalies ligoninėse gydomi 634 asmenys, kuriems yra diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, tačiau pažymima, kad daugumai jų užsikrėtimas patvirtintas atliekant tyrimus jau hospitalizuotiems pacientams.

Pranešime sakoma, kad daugumai užsikrėtusiųjų pasireiškė lengvi arba vidutinio sunkimo simptomai.

Nuo protrūkio pradžios Baltarusijoje oficialiai patvirtinta 700 COVID-19 atvejų. Nurodoma, kad 53 hospitalizuoti pacientai jau išrašyti iš ligoninių.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki pirmadienio Baltarusijoje atlikta daugiau kaip 40 tūkst. testų COVID-19 nustatyti. Šie tyrimai atliekami 13-oje laboratorijų.

 

Estijoje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 19

11:30

Estijoje per pastarąją parą mirė dar keturi pacientai, kuriems buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras šio protrūkio aukų šalyje skaičius išaugo iki 19, pirmadienį pranešė tarnybos.

Nurodoma, kad visi keturi pacientai – 60 ir 72 metų vyrai bei 78 ir 86 metų moterys – mirė Saremos saloje esančioje Kuresarės ligoninėje.

Be to, per pastarąją parą atlikus 864 testus COVID-19 nustatyti vienuolikos iš jų rezultatai buvo teigiami. Bendras patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šalyje išaugo iki 1 108.

Pirmadienį ryte ligoninėse buvo gydomi 129 koronavirusu užsikrėtę pacientai, tarp jų 55 moterys ir 74 vyrai. Keturiolikai hospitalizuotųjų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Iš viso 62 pasveikę pacientai jau yra išrašyti iš ligoninių.

B.Johnsonas vyriausybei tebevadovauja

11:30

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas praleido naktį ligoninėje, kur buvo paguldytas tyrimams, per 10 dienų tebesilaikant koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomams, bet vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jis tebevadovauja šaliai.

Konservatorių lyderis kovo 27-ąją pranešė, kad jam buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Nuo tada B.Johnsonas laiką leido izoliavęsis savo bute, esančiame virš oficialaus biuro Dauningo gatvėje.

Sekmadienį vakare, rekomendavus jo gydytojui, 55 metų premjeras buvo išvežtas į ligoninę tyrimams, bet jo biuras nurodė, kad tai yra „prevencinis žingsnis“

Tuo metu dienraštis „The Times“ pranešė, kad B.Johnsonui duodama kvėpuoti deguonies.

„Jis naktį praleido ligoninėje, ir, žinoma, mes visi linkime jam pasveikti“, – pirmadienį visuomeninei BBC televizijai sakė būsto reikalų ministras Robertas Jenrickas.

„Tikimės, kad atlikus šiuos testus jis galės kuo anksčiau sugrįžti į Dauningo gatvę“, – pridūrė jis.

Ministras nurodė, kad nepaisant saviizoliacijos premjeras „nepaprastai uoliai dirbo“ ir tebevadovauja vyriausybei net ir gulėdamas ligoninėje.

„Aišku, šiandien jis ligoninėje, kur jam atliekami tyrimai, bet jis toliau išliks informuojamas apie viską, kas dedasi, ir vadovaus vyriausybei“, – pažymėjo R.Jenrickas.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas buvo paskirtas pavaduoti B.Johnsoną, jeigu šis negalėtų eiti pareigų. Jis pirmininkaus pirmadienį ryte vyksiančiam kasdieniam vyriausybės pasitarimui dėl atsako į koronaviruso epidemiją.

„Esu tikras, kad tai jį labai nuvilia – toks žmogus kaip Borisas nori tiesiogiai vadovauti vyriausybei, būdamas priešakyje, – kalbėjo R.Jenrickas. – Kaip bebūtų, jis didele dalimi tebevadovauja vyriausybei.“

Iranas pasirengęs atnaujinti „mažos rizikos“ ekonominę veiklą

10:44

Iranas sekmadienį pareiškė ketinantis nuo balandžio 11 dienos leisti atnaujinti „mažos rizikos“ ekonominę veiklą, užsikrėtimo koronaviruso tempams lėtėjus penktą dieną iš eilės.

„Šios veiklos atnaujinimas nereiškia, kad atsisakėme buvimo namuose principo“, – pažymėjo Irano prezidentas Hassanas Rouhani  Irano kovos su koronavirusu darbo grupės susitikime.

Prezidentas, kurio šalis yra skaudžiai nukentėjusi nuo JAV ekonominių sankcijų, nepatikslino, kas yra „mažos rizikos“ veikla, tačiau teigė, kad mokyklos išliks uždarytos ir kad tebebus draudžiama būriuotis didesniam skaičiui žmonių.

„Laipsniškas mažos rizikos“ ekonominės veiklos atnaujinimas bus leidžiamas nuo šeštadienio provincijose ir nuo balandžio 18 dienos Teherane, pažymėjo H.Rouhani.

Sekmadienį Irane buvo užfiksuoti 151 mirties nuo koronaviruso atvejai per 24 valandas, o bendras mirčių skaičius sekmadienį pasiekė 3 603, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

Jis taip pat pranešė apie 2 483 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus – šis skaičius mažėjo penktą dieną iš eilės, palyginti su rekordiniu 3 111 užsikrėtimo rodikliu kovo 31 dieną.

Iš viso Irane jau užsikrėtė 58 226 žmonės, nors kai kurių užsienio specialistų manymu, tikrasis skaičius yra didesnis.

Sulaukus pasipriešinimo blokavimo ar karantino priemonėms, praėjusio mėnesio pabaigoje Iranas paskelbė tarpmiestinių kelionių draudimą.

Įprastomis aplinkybėmis, šeštadienį šalis būtų grįžusi prie įprastos veiklos po dviejų savaičių atostogų, skirtų Naujųjų Metų šventei pagal tradicinį iraniečių kalendorių.

Visgi K.Jahanpouras per savo instruktažą sukritikavo „tuos, kurie mano, kad pasibaigus atostogoms padėtis tapo normali, nes ji nėra normali“.

Turkijos kariuomenė dėl COVID-19 protrūkio ribos savo pajėgų judėjimą Sirijoje

10:34

Turkija ketina apriboti savo pajėgų, dislokuotų Sirijos šiaurėje, judėjimą, siekiant išvengti koronavirusinės infekcijos COVID-19 platinimo, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.

„Mūsų pajėgų patekimas ir išvykimas iš operacijos Sirijoje rajonų reguliuojamas ginkluotųjų pajėgų vado leidimu, siekiant sumažinti dalinių judėjimą tuose rajonuose“, – sakoma kariškių pranešime.

Pranešime sakoma, kad šis privalomas Turkijos gynybos ministerijos sprendimas galios kelias artimiausias savaites.

Latvijoje COVID-19 diagnozavus dar devyniems pacientams, bendras jų skaičius pasiekė 542

10:26

Latvijoje per pastarąją parą buvo nustatyti devyni nauji susirgimo COVID-19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 542, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Šalies ligoninėse yra 44 naujuoju koronavirusu užsikrėtę pacientai; iš jų 39 yra vidutinės būklės, o likę penki – sunkios.

Praeitą savaitę Latvija taip pat pranešė apie pirmąsias dvi šio protrūkio aukas šalyje.

Švedijos karalius ragina piliečius per Velykas nesilankyti pas artimuosius

10:03

Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas sekmadienį paragino švedus švenčiant Velykas susilaikyti nuo kelionių pas artimuosius ir tokiu būdu apriboti COVID-19 infekcijos plitimą, vienoje nedaugelio karantino neįsivedusių Europos valstybių staigiai išaugus koronaviruso aukų skaičiui.

Švedija, kurios švelnesnės kovos su užkratu priemonės sulaukė kritikos tiek šalyje, tiek už jos ribų, sekmadienį pranešė apie 6 830 patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir 401 mirusįjį – tai yra daug daugiau, palyginti savaite anksčiau užfiksuotais 3 700 atvejų ir 110 aukų.

Šie skaičiai iš tikrųjų gali būti dar didesni, nes dėl viruso tiriami tik hospitalizuojami pacientai ir ligoninių darbuotojai.

Kitaip nei šiaurinėse kaimynėse ir daugumoje kitų Europos valstybių, švedai tebegali laisvai judėti, nors jiems primygtinai rekomenduojama laikytis socialinio atstumo ir karantinuotis pasireiškus pirmiesiems COVID-19 simptomams.

Vyresniems nei 70 metų ir rizikos grupei priklausantiems žmonėms patariama vengti kontakto su aplinkiniais, o švietimo procesas vidurinėse mokyklose ir universitetuose buvo perkeltas į internetą.

Tačiau darželiai ir pradinės mokyklos, taip pat kavinės, restoranai ir parduotuvės tebeveikia.

Tarp griežtesnių šalyje paskelbtų priemonių yra draudimas rinktis didesnėmis nei 50 žmonių grupėmis, taip pat lankytis globos namuose.

Valdžia pastarosiomis dienomis vis labiau ragina švedus per Velykas likti namuose, siekiant sulėtinti infekcijos plitimą.

Ši šventė yra „metas, kai troškiame keliauti ir galbūt praleisti laiką su šeima ir draugais. Daugelis eina į bažnyčią “, kreipdamasis į tautą per televiziją pažymėjo karalius.

„Tačiau per šias Velykas dalis to bus neįmanoma. Turime su tuo susitaikyti. Turime dar kartą pagalvoti, pasiruošti likti namuose“, – kalbėjo monarchas.

74 metų karalius ir 75 metų karalienė Silvia, dėl jų amžiaus priskiriami rizikos grupei, izoliavosi į pietus nuo Stokholmo esančiuose Stenhamaro karališkuose rūmuose.

Sekmadienį paskelbti duomenys rodo, kad Švedijoje 352 iš 401 mirusių COVID-19 pacientų yra vyresni nei 70 metų gyventojai.

Trečdalis šalies savivaldybių pranešė apie patvirtintus arba įtariamus užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejus globos namuose, pranešė visuomeninis radijas.

Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas paragino švedus elgtis atsakingai siekiant apriboti viruso plitimą, visuomenės sveikatos apsaugos sistemos pareigūnams suabejojus ilgalaikio karantinavimo veiksmingumu.

Tuo metu kritikai ragino valdžią imtis griežtesnių priemonių.

JT vadovas ragina vyriausybes karantino metu apsaugoti moteris

08:52

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas vėlai sekmadienį paragino vyriausybes visame pasaulyje pagalvoti apie moterų apsaugą, reaguojant į mirtinai pavojingo koronaviruso pandemiją.

„Daugeliui moterų ir mergaičių didžiausia grėsmė kyla ten, kur jos turėtų būti saugiausios – jų pačių namuose“, – pabrėžė A.Guterresas JT išplatintuose pareiškime ir vaizdo įraše su subtitrais keliomis kalbomis.

„Pastarosiomis savaitėmis, kai išaugo ekonominis ir socialinis spaudimas bei baimė, pastebėjome siaubą keliantį buitinio smurto protrūkį visame pasaulyje“, – pridūrė organizacijos vadovas.

„Raginu visas vyriausybes nacionaliniu mastu rengiant atsaką į COVID-19 prioritetu laikyti smurto prieš moteris prevenciją ir atitaisymą“, – pažymėjo A.Guterresas.

JAV ruošiasi „Perl Harboro momentui“

08:40

JAV gubernatoriai sekmadienį paragino Baltuosius rūmus pateikti nacionalinę strategiją prieš sparčiai plintančią koronaviruso epidemiją, daugėjant pacientų mirčių ir sveikatos apsaugos tarnyboms perspėjus, kad ateinanti savaitė gal tapti panaši į „Perl Harboro momentą“.

Jungtinėse Valstijose mirė jau beveik 10 tūkst. žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. Epidemijos epicentru šalyje tapusioje Niujorko valstijoje kelias pastarąsias dienas per parą mirdavo po kelis šimtus žmonių, o ligoninės ruošiasi naujų infekuotų pacientų antplūdžiui.

Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto (NIAID) direktorius Anthony Fauci perspėjo apie gresiančią padėties „eskalaciją“ ir sakė, kad amerikiečiams reikėtų ruoštis „blogai savaitei“.

„Nepasakysiu, kad suvaldėme padėtį. Tai būtų klaidingas pareiškimas“, – televizijai CBS sekmadienį sakė A.Fauci.

JAV vyriausiasis gydytojas Jerome'as Adamsas pasiuntė dar niūresnį perspėjimą.

„Kalbant atvirai, daugumai amerikiečių ši savaitė bus sunkiausia ir liūdniausia per jų gyvenimą“, – jis sakė televizijai „Fox News“.

„Tai bus mūsų Perl Harboro momentas, mūsų Rugsėjo 11-osios momentas – tik jis nebus lokalizuotas“, – pabrėžė J.Adamsas.

Didžiojoje šalies dalyje gyventojams yra nurodyta likti namuose, bet devynios valstijos karantino dar nėra įsivedusios, o federalinė vyriausybė atsisakė paskelbti reikalavimą įvesti suvaržymus visos valstybės mastu.

J.Adamsas atkreipė dėmesį, kad devynios valstijos, dar nepaskelbusios karantino, yra šaliai gyvybiškai svarbios maisto produktų gamintojos.

Vis tik jis prašė valstijų lyderius paraginti gyventojus ateinančias 7–10 dienų likti namuose.

„Tunelio gale pasimatys šviesa, jeigu visi atliks savo vaidmenį“, – pabrėžė vyriausiasis gydytojas.

Sekmadienio vakarą Baltieji rūmai stengėsi pabrėžti pažangą šioje kovoje, įskaitant planus išsiųsti šimtus tūkstančių apsauginių kaukių Niujorko valstijos apygardoms, bet negalėjo paneigti, kad priešakyje laukia sudėtingos savaitės.

„Visi žinome, kad turime pasiekti tam tikrą tašką, ir šis taškas bus šiurpus mirčių atžvilgiu“, – per spaudos konferenciją sakė prezidentas Donaldas Trumpas.

Kreivės plokštėjimas?

Labiausiai paveiktoje Niujorko valstijoje koronavirusinės infekcijos aukų skaičius išaugo iki 4 159, sekmadienį pranešė gubernatorius Andrew Cuomo. Ankstesnę dieną mirties atvejų skaičius buvo 3 565.   

Tai buvo pirma diena, kai naujų mirčių buvo mažiau, palyginti su ankstesne para. Šeštadienį buvo užfiksuotas rekordinis mirčių per 24 valandas skaičius – 630.

Visgi A.Cuomo žurnalistams sakė, jog dar anksti daryti kokias nors išvadas.  

Pasak jo, Niujorke COVID-19 pikas gali būti pasiektas per savaitę. Tačiau gubernatorius pabrėžė, jog neaišku, ar pasiekus lūžio tašką naujų COVID-19 atvejų skaičius greitai ims mažėti, ar sergamumo kreivė suplokštės ir išsilaikys ilgesnį laiką.    

Valstijoje iki šiol nustatyti 122 031 koronavirusinės infekcijos atvejis – maždaug dešimtadalis visų registruotų pasaulio atvejų.  

A.Cuomo sakė, jog siekia, kad iš ligoninių, kurios sunkiai susidoroja su pacientų antplūdžiu, ligoniai būtų nukreipiami į kitas įstaigas, turinčias  didesnių pajėgumų ir daugiau įrangos.    

„Negaliu pasakyti ligoninei: „Atsiųsiu jums visas reikalingas priemones, visus jums reikalingus [dirbtinės plaučių] ventiliacijos aparatus“. Mes tiesiog jų neturime, – sakė gubernatorius. – Jums teks vykti kitur.“    

A.Cuomo sakė, kad vis dar neužtikrinamas spartus testavimas yra labai svarbus siekiant, kad „gyvenimas grįžtų į normalias vėžes“. Jis taip pat pakartojo raginimą padėti Niujorkui gauti iš kitų valstijų ir valstybės rezervo būtinos įrangos, įskaitant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus.  

A.Cuomo pažadėjo, kad atsidėkos už paslaugą, virusui išplitus kitose valstijose, įskaitant Naująjį Džersį, Mičiganą, Luizianą, tampančius naujais koronaviruso protrūkio židiniais. Anot gubernatoriaus, Niujorkas šioms valstijoms galės pasiūlyti strategines kovos gaires. 

„Reikalinga visų pagalba“

Per sekmadienio ryto pokalbių laidų maratoną kitų valstijų gubernatoriai reiškė susirūpinimą, kad D.Trumpo administracija nepasiūlė vieningo plano.   

„Dėl fakto, kad neturime nacionalinės strategijos su bendra politika visai šaliai vietoje padrikų veiksmų, kurie priklauso nuo to, kas yra gubernatorius, mano požiūriu, sukuriama pavojingesnė situacija, kai COVID-19 [protrūkis] tęsis ilgiau ir susirgs daugiau žmonių“, – televizijai „Fox News“ sakė Mičigano gubernatorė demokratė Gretchen Whitmer.

„Mes ne priešai vieni kitiems, – kalbėjo ji. – Priešas yra COVID-19. Reikalinga visų pagalba, pradedant federaliniu lygiu ir baigiant valstijų bei vietos lygiais.“

Savaitgalį D.Trumpas ne kartą pabrėžė, kad šalis, kur užsikrėtimo atvejų skaičius perkopė 330 tūkst., negali būti uždaryta amžinai. Jis toliau laikosi pozicijos, kad pačios valstijos turi skelbti savo epidemijos poveikio mažinimo strategijas ir įsakus dėl karantino.   

Ilinojaus valstijos gubernatorius demokratas Jay'us Robertas Pritzkeris pažėrė aštrios kritikos D.Trumpo administracijai, kad ši neparuošė šalies kovai su infekcijos protrūkiu ir virusas smogė Jungtinėms Valstijoms taip pat, kaip Europai ir Kinijai.     

„Jeigu jie vasarį būtų pradėję gaminti ventiliatorius, ruoštis pandemijai, neturėtume tokių problemų, su kuriomis susiduriame dabar, ir, kalbant atvirai, mirtų gerokai mažiau žmonių“, – sakė jis CNN. 

D.Trumpas vėliau vykusioje spaudos konferencijoje apkaltino Ilinojaus gubernatorių, kad šis „visuomet skundžiasi“. 

Rusija sustabdė keleivinius traukinius Maskva-Karaliaučius

08:27

Rusija nuo balandžio 6-osios laikinai atsisakė keleivinio traukinio Maskva-Karaliaučius, vykstančio per Baltarusiją ir tranzitu per Lietuvą.

Apie tokį sprendimą pranešusi Rusijos valstybės valdomą įmonė „Rossijskie železnye dorogi“ („Rusijos geležinkeliai“) paaiškina, jog jis priimtas vadovaujantis Federalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) rekomendacijomis dėl priemonių koronaviruso infekcijos plitimui apriboti, taip pat įvertinant tai, jog kaimyninės valstybės ėmėsi atitinkamų griežtų prevencijos priemonių.

Pažymima, jog Lietuva smarkiai sugriežtino keleivių tranzito per savo teritoriją taisykles, įskaitant kelionėms tranzitu per jos teritorija vykstantiems traukiniu Maskva-Karaliaučius.

Tuo tarpu Karaliaučiaus srities administracijos spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame pažymima, jog tai yra „bloga žinia srities gyventojams“, ir išreiškiama viltis, jog „bus atkurtas minimalus šio keleivinio traukinio reisų skaičius“.

Krovinių tranzitas geležinkeliais iš Rusijos į Karaliaučiaus sritį ir atgal neribojamas.

D.Trumpas sako esąs tikras, kad B.Johnsonas pasveiks nuo COVID-19

07:37

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė „tikįs ir esąs tikras“, kad Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas, hospitalizuotas išsamesniems tyrimams dėl jam diagnozuotos koronavirusinės infekcijos, pasveiks.   

„Jis mano draugas, jis puikus džentelmenas, puikus lyderis. Šiandien jis buvo paguldytas į ligoninę, bet aš tikiuosi ir esu tikras, kad jam viskas bus gerai“, – sakė D.Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. 

„Jis tvirtas vyras, tvirtas žmogus“, – pridūrė prezidentas.

Japonijos premjeras dėl koronaviruso ruošiasi šalyje skelbti nepaprastąją padėtį 

07:24

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe dėl koronaviruso protrūkio ketina skelbti šalyje nepaprastąją padėtį, pranešė laikraštis „The Mainichi“, remdamasis vyriausybės pareigūnu.  

Įvedus nepaprastąją padėtį, būtų apribotos konstitucinės asmens teisės, o prefektūrų gubernatoriai galėtų raginti imtis konkrečių veiksmų viruso plitimui stabdyti.   

Vietos valdžia, be kita ko, galėtų nurodyti gyventojams likti namuose, taip pat uždaryti mokyklas ir kitas įstaigas.  

AFP/„Scanpix“ nuotr./Shinzo Abe
AFP/„Scanpix“ nuotr./Shinzo Abe

Laikraščio šaltinis sakė, kad šis sprendimas būtinas atsižvelgiant į šalyje augantį koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičių. Viruso plitimas kelia rimtą grėsmę žmonėms ir šalies ekonomikai, pabrėžė šaltinis.  

Laikraštis „Yomiuri“ savo ruožtu pranešė, kad premjeras Sh. Abe nepaprastąją padėtį paskelbs jau antradienį, o apie savo planus informuos pirmadienį. 

Japonijos vyriausybės vadovas negali savo nuožiūra įvesti šalyje nepaprastąją padėtį. Jis privalo kreiptis pagalbos į konsultacinę grupę, kurią sudaro medicinos ir visuomenės sveikatos ekspertai.  

Pranešama, kad Sh. Abe nepaprastąją padėtį paskelbs palaikomas Tokijo gubernatorės  Yuriko Koike ir Japonijos medicinos asociacijos, raginančios imtis šio žingsnio. 

Sekmadienio duomenimis, Japonijoje naujasis koronavirusas diagnozuotas 4 563 žmonėms, tarp kurių yra maždaug 700 kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleiviai. Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 šalyje jau mirė 104 žmonės.   

Britanijos karalienė: bendromis pastangomis COVID-19 epidemija bus įveikta

07:17

Britanijos karalienė Elizabeth II sekmadienį padėkojo sveikatos apsaugos darbuotojams kovos su koronaviruso protrūkiu priešakinėse linijose ir patikino, kad suvienytos pastangos padės įveikti šią ligą.

Per retą televizijos transliuotą ypatingąjį kreipimąsi 93 metų monarchė prisiminė savo patirtį per Antrąjį pasaulinį karą ir pasiuntė vilties žinią žmonėms, priverstiems atsiskirti nuo savo šeimų ir draugų.

Ši kalba buvo transliuojama Jungtinėje Karalystėje ir Tautų Sandraugos valstybėse, kai milijardai žmonių visame pasaulyje yra priversti likti namuose ir vengti artimų kontaktų, kad būtų išvengta viruso platinimo.

„Scanpix“ nuotr./Elizabeth II
„Scanpix“ nuotr./Elizabeth II

Monarchė ir jos 98 metų vyras princas Philipas nuo kovo 19 yra prevenciškai persikėlę į Vindzoro pilį į vakarus nuo Londono, šalyje didėjant epidemijos aukų ir patvirtintų užsikrėtusiųjų skaičiui.

Britanijoje patvirtinta daugiau kaip 47,8 tūkst. COVID-19 atvejų, mažiausiai 4 934 pacientai mirė. Be kita ko, koronaviruso infekcija patvirtinta sosto įpėdiniui princui Charlesui ir premjerui Borisui Johnsonui. Pastarasis sekmadienį vakare buvo hospitalizuotas tyrimams, tebesilaikant aukštai temperatūrai praėjus 10 dienų po teigiamo COVID-19 testo.

Karalienė perspėjo, kad dabartinė sunki padėtis gali dar kurį laiką išsilaikyti, bet pabrėžė, kad protrūkis galiausiai bus įveiktas kolektyvinėmis pastangomis vykdant „bendrą uždavinį“, įskaitant mokslo bendruomenės bendradarbiavimą.

„Mums pasiseks – ir ši sėkmė priklausys kiekvienam iš mūsų“, – kalbėjo ji.

Šis ypatingasis pranešimas buvo tik ketvirtasis per 68 Elizabeth II viešpatavimo metus. Jis buvo įrašytas Vindzoro pilyje, dalyvaujant vieninteliam kameros operatoriui, dėl visa pikta dėvėjusiam apsaugos priemones.

Karalienė asmeniškai padėkojo Britanijos valstybinės Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) priešakinėse linijose dirbantiems medikams, slaugytojams ir kitiems svarbiems darbuotojams, „nesavanaudiškai“ atliekantiems itin svarbų vaidmenį.

Monarchė išreiškė pagarbą visiems, priverstiems likti namuose, kad sumažintų NHS tenkančią naštą ir apsaugotų nuo ligos keliamų pavojų senyvus ir pažeidžiamus visuomenės narius.

Per transliaciją buvo parodytas reportažas, vaizduojantis dirbančius gydytojus ir slaugytojus, siuntas gabenančius darbuotojus ir kariškius, padėjusius Londone įrengti naują 4 000 lovų ligoninę.

Visuomenės nariai taip pat buvo parodyti plojantys savo namuose sveikatos apsaugos darbuotojams.

Karalienė sakė, kad žmonės Britanijoje ir visame pasaulyje gali didžiuotis savo bendruomenių atsaku į koronaviruso pandemiją.

„Su šia liga kovojame kartu, ir noriu jus patikinti, jog jeigu išliksime vieningi ir ryžtingi, tuomet mes ją įveiksime“, – pabrėžė ji.

Monarche prisiminė savo patirtį per Antrąjį pasaulinį karą ir pirmąją savo kalbą per radiją, pasakytą 1940 metais kartu su seserimi princese Margaret, kai jos kreipėsi į vaikus, evakuotus iš savo šeimų.

Tuo metu seserys buvo išsiųstos į Vindzorą, nes Londonas buvo bombarduojamas vokiečių aviacijos.

Elizabeth paminėjo karo metų britų dainininkę Vera Lynn, kurios daina „We'll Meet Again“ (Mes vėl susitiksim) tapo himnu kariams, kovojusiems užsienyje, toli nuo savo artimųjų ir mylimų žmonių.

„Turėtume pasiguosti, kad nors mums dar gali reikėti atlaikyti daugiau, geresnės dienos sugrįš: vėl būsime su savo draugais, vėl būsime su savo šeimomis; mes vėl susitiksime“, – pažymėjo karalienė.

JAV nuo koronaviruso per parą mirė daugiau kaip 1 200 žmonių 

06:58

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 sukeltų komplikacijų mirė daugiau kaip 1 200 žmonių, rodo pirmadienį 3 val. 30 min. Lietuvos laiku Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. 

Baltimorėje įsikūręs universitetas, kaupiantis duomenis apie koronaviruso atvejus visame pasaulyje, nurodė, kad Jungtinėse Valstijose patvirtinti mažiausiai 337 072 COVID-19 atvejai, 9 633 žmonės mirė.   

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorko paramedikai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorko paramedikai

 

B.Johnsonas hospitalizuotas tyrimams

06:34

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį buvo paguldytas į ligoninę tyrimams, pranešė jo biuras, praėjus 10 dienų, kai vyriausybės vadovui buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19.

Kovo 27 dieną 55 metų B.Johnsonas informavo, kad jam pasireiškė lengvi infekcijos simptomai ir kad jis savaitei izoliuosis savo rezidencijoje Dauningo gatvėje.

Planuota, kad penktadienį jis vėl pasirodys viešumoje ir toliau dirbs nuotoliniu būdu, bet premjeras sakė liksiantis užsidaręs, nes jam tebesilaiko pakilusi temperatūra – vienas iš COVID-19 simptomų.

Dauningo gatvės pranešime sakoma: „Rekomendavus jo gydytojui, ministras pirmininkas šį vakarą buvo paguldytas į ligoninę tyrimams.“

„Tai yra prevencinis žingsnis, nes ministru pirmininkui tebesireiškia koronaviruso simptomai, praėjus 10 dienų po teigiamo testo dėl šio viruso“, – pridūrė jo biuras.

Iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad B.Johnsonas hospitalizuotas ne dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo.

B.Johnsonas yra iki šiol aukščiausio rango pasaulio lyderis, susigriebęs naująjį virusą. Jo besilaukianti partnerė Carrie Symonds irgi sakė susirgusi, bet dabar jos būklė jau gerėja.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas savo ruožtu penktadienį grįžo į darbą, praėjus savaitei po to, kai jam buvo nustatyta koronaviruso infekcija. COVID-19 simptomai taip pat pasireiškė vyriausiajam medicinos pareigūnui Chrisui Whitty.

Izoliuotis turėjo ir B.Johnsono artimas patarėjas Dominicas Cummingsas .

Dauningo gatvė informavo, kad premjerą laikinai pavaduos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Vis dėlto manoma, kad B.Johnsonas tebevadovauja vyriausybei ir palaiko ryšį su ministrais bei pareigūnais.

Paskutinis atnaujinimas 2020-04-06 06:34

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius