Rumunijos ir Europos pareigūnai, dalyvavę lapkričio mėnesį vykusiose pratybose, komentavo, kad Prancūzijos šarvuotosios technikos perkėlimas į Rumuniją užtruko 10 dienų – dėl vėlavimų pasienyje ir sudėtingo maršruto.
Šalyje dislokuotos prancūzų šarvuotosios brigados vadas generolas Maxime'as Do Tranas skundėsi dėl 10 dienų trukusio perkėlimo. Pasak jo, kelionės per Graikiją ir Bulgariją metu buvo įtraukti penki lėktuvai, 11 traukinių ir apie 15 konvojų.
NATO atstovai pripažino, kad šios logistinės kliūtys gali būti lemiamos realaus konflikto sąlygomis.
Taip pat pažymima, kad plataus masto puolimo atveju Rumunija turės „panašų potencialą kaip Ukraina“, t.y. bus priversta kelias savaites sulaikyti agresorių savo jėgomis, kol sąjungininkai tik ruošis įsitraukti į kovą.
„Bloomberg" pažymėjo, kad nepaisant Rumunijos kariuomenės modernizavimo, pagrindine problema vis tiek lieka logistika.
Straipsnyje nurodoma, kad, atsižvelgiant į planuojamą JAV karinio buvimo Europoje mažinimą, Europos pareigūnai reiškia rimtą susirūpinimą dėl savo gebėjimo užtikrinti gynybą be Amerikos paramos.
Išbando ribas
Praeitą antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis perspėjo, kad, Berlyno žvalgybos duomenimis, Rusija per ateinančius ketverius metus jau gali būti pajėgi užpulti vieną iš NATO narių.
„Rusija iš tikrųjų išbando, kaip toli ji gali nueiti“, – agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Šiuo metu jie taip pat bando pasiekti tai, kad pasėtų baimę mūsų visuomenėse“, – pridūrė ji.
Europiečiams stebint savo kaimynės destrukciją, JAV ėmėsi veiksmų, nes jau kelis mėnesius siunčia signalus, kad sumažins savo karinį buvimą žemyne ir sutelks dėmesį į Aziją, prašydamos savo sąjungininkų Europoje pasirūpinti savo gynyba.
Spalio pabaigoje Vašingtonas paskelbė, kad Rumunijoje, kurioje yra kelios NATO bazės, JAV karių skaičius sumažėjo nuo 1700 iki maždaug 1000. Spalio pabaigoje Vašingtonas paskelbė, kad JAV karius taip pat planuojama išvesti iš Bulgarijos, Slovakijos ir Vengrijos.
Pareigūnai Bukarešte viešai teigė suprantantys JAV sprendimo motyvus. Tačiau privačiai keli iš jų sakė, kad nėra juo patenkinti, dėl klausimo jautrumo anonimiškai kalbėjo jie.
Už uždarų durų Europos pareigūnai atkakliai kovoja, kad įtikintų JAV sąjungininkus neišvesti pajėgų. Vašingtonas bandė nuraminti savo partnerius, sakydamas, kad nepaliks jų.
„Pirmas kartas per 70 metų“
Žemyno, kuris stengiasi prisitaikyti prie nepastovesnio pasaulio, tokie patikinimai gali nepaveikti, sakė Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto analitinio centro Juodosios jūros programos direktorė Julija Joja.
„Tai pirmas kartas per pastaruosius 70 metų, kai europiečiai nebelaiko Amerikos saugumo garantijų garantijomis“, – pažymėjo ji.
Gruodžio 1 d. NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavolo Dragone pareiškė, kad Aljansas svarsto galimybę „agresyviau“ reaguoti į Rusijos kibernetines atakas, sabotažą ir oro erdvės pažeidimus.
Kaip rašė WSJ, Vokietija esą rengia ir planuoja įgyvendinti slaptą planą karo su Rusija atveju. Straipsnyje teigiama, kad maždaug prieš dvejus metus Vokietijos karininkai susirinko kariniame komplekse Berlyne, kad pradėtų dirbti prie slapto dokumentų rinkinio. Dabar, kaip teigė žurnalistai, jie nori jį įgyvendinti.
Vokietijos analitikai spėja, kad Rusija bus pasirengusi pulti NATO 2029 m. Tačiau, kaip pabrėžia žurnalistai, neseniai įvykę įsibrovimai į Europos Sąjungos oro erdvę, kurių daugelį Vakarų žvalgyba priskiria Maskvai, rodo, kad Kremlius gali ruoštis ankstesniam puolimui.
-
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmė Ispanijos kariai
-
NATO vadovas giria Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje
-
Šaltinis: Marco Rubio nedalyvaus kitą savaitę vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime
-
Gubernatorius: šalia Kyjivo per rusų dronų ataką žuvo žmogus, sužeista dar 11
-
Karas Ukrainoje. Europa tarė griežtą žodį Trumpui apie kruviną Putino šleifą
-
„Financial Times“: NATO svarsto galimybę suduoti „prevencinį smūgį“ Rusijai
