„Youtube“ platinamame vaizdo įraše, primenančiame alternatyvių naujienų siužetą, teigiama esą V.Orbanas paviešino įrodymus, kad Ursula von der Leyen grobstė biudžeto lėšas.
Slapti dokumentai, kaip teigiama, liudija, jog Europos Komisijos pirmininkė investavo milijardus eurų į įmones, susijusias su jos artimiausiais bendražygiais. Taip pat aiškinama, kad ji turėjo slaptų susitarimų su farmacijos milžine „Pfizer“.
Įraše pasakojama, kad po to, kai V.Orbanas demaskavo politikus, posėdžių salę paskubomis paliko U.von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Iš piršto laužtas „demaskavimas“
Vis dėlto ši istorija – melagiena, sukurta propagandinių kanalų. Vadinamasis „skandalas“ plinta tik abejotinuose šaltiniuose ir socialinių tinklų burbuluose, neturinčiuose nieko bendra su patikima žiniasklaida.
Nė vienas žinomas ar autoritetingas tarptautinis leidinys nėra užfiksavęs nei minėto incidento, nei tariamų dokumentų, kuriuos esą paviešino V.Orbanas.
Greičiausiai dezinformacijos šaltiniu tapo spalio 9 d. Europos Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstomi du nepasitikėjimo balsavimai prieš U.von der Leyen.
Pasiūlymus balsuoti dėl nepasitikėjimo pateikė kraštutinių dešiniųjų grupė „Europos patriotai“ ir kairieji, per abu balsavimus nepavyko užsitikrinti mažiausiai 360 balsų, kad nepasitikėjimas būtų pareikštas.
Kraštutinių dešiniųjų pasiūlymą palaikė 179 įstatymų leidėjai, 378 balsavo prieš, 37 susilaikė. Kairiųjų iniciatyvą palaikė 133 parlamentarai, 383 balsavo prieš, 78 susilaikė.
Visgi šie balsavimai neturėjo nieko bendro su korupcija. Dešinieji kritikavo politikę už migracijos darbotvarkę ir žaliąsias iniciatyvas, o kairieji – už nepakankamas pastangas kovojant su klimato kaita ir Briuselio poziciją dėl konflikto Gazos ruože, dėl kurios EK pirmininkė buvo apkaltinta „bendrininkavimu palestiniečių genocide“.
Ne pirmas kartas
V.Orbanas ne kartą viešai kaltino U.von der Leyen korupcija ir ragino ją atsistatydinti.
Liepą, prieš dar vieną balsavimą dėl nepasitikėjimo, jis socialiniame tinkle „X“ rašė:
„Rytoj Europos Parlamente laukia audringa diena. Parlamentarai balsuos, ar Ursulai von der Leyen dera toliau vadovauti Briuselio biurokratijai.“
Taip pat V.Orbanas teigė, kad aplink U.von der Leyen kaupiasi korupcijos skandalai, o vienas pagrindinių epizodų esą buvo susijęs su Europos Sąjungos COVID-19 vakcinų pirkimo sutartimis, ypač su „Pfizer“ kompanija.
Jis kalbėjo apie įtarimus dėl neskaidrumo ir galimų netinkamų susitarimų su „Pfizer“ generaliniu direktoriumi. Vis dėlto V.Orbanas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
Be to, V.Orbanas kritikavo EK vadovės kompetenciją ir jos vadovavimo Europos Sąjungai rezultatus – tarp jų energetikos kainų kilimą, migracijos valdymo spragas bei bendrą ES konkurencingumo silpnėjimą.
Jis liepos balsavimą vadino esminiu pasirinkimu Europos ateičiai tarp „Briuselio imperijos elito“ ir „patriotų bei sveiko proto“.
-
Griežtai kairieji ir kraštutiniai dešinieji nusitaikė į Europos Komisijos vadovę
-
Ursula von der Leyen atlaikė balsavimą dėl pasitikėjimo Europos Parlamente
-
EK vadovė: stodama į ES Serbija turi imtis konkrečių veiksmų, įskaitant dėl sankcijų Rusijai
-
„Jis įsimylėjęs Maskvą“: Tuskas apkaltino Orbaną mėgdžiojant Putiną
-
Viktorui Orbanui palanki grupė iš Šveicarijos įmonės nupirko skaitomiausią Vengrijos laikraštį
-
Vengrija kaltina Lenkijos premjerą puolimu siekiant atitraukti dėmesį nuo vidaus problemų
-
Donaldas Trumpas sako svarstantis galimybę netaikyti sankcijų Vengrijai dėl rusiškos naftos pirkimo
Šmeižto kampanija liepą
2025 m. liepą su Kremliumi siejami informaciniai kanalai ir jų sąjungininkai socialiniuose tinkluose surengė koordinuotą kampaniją prieš Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.
Ataka sutapo su balsavimu Europos Parlamente dėl nepasitikėjimo ja ir buvo nukreipta į abejonių jos vadovavimu bei Europos Sąjungos stabilumu skatinimą.
Kampanijos centre buvo du pagrindiniai naratyvai – kaltinimai korupcija ir raginimai pašalinti von der Leyen iš pareigų. Šie teiginiai buvo lydimi pasakojimų apie tariamą ES nuosmukį ir „antirusišką šališkumą“.
Koordinuotos žinutės buvo platinamos per Rusijos valstybinę žiniasklaidą, socialinių tinklų manipuliacijas ir apmokėtas reklamas, taip sukuriant galingą aido efektą, kai tos pačios mintys nuolat kartojamos skirtinguose kanaluose.
Kaip praneša informacinės erdvės stebėsenos ir analizės organizacija Debunk.org, informacinės atakos pikas buvo užfiksuotas liepos 7–13 dienomis, – prieš pat balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Nors balsavimas galiausiai žlugo ir politikė išsaugojo pareigas, informacinė kampanija sukėlė visuomenės nepasitikėjimą jos lyderyste.
Tuo laikotarpiu Rusijos valstybinė žiniasklaida ir su Kremliumi siejami portalai beveik vienu metu paskelbė dešimtis straipsnių, kaltinusių U.von der Leyen korupcija bei ryšiais su farmacijos kompanijomis.
Šie kaltinimai buvo siejami su vadinamuoju „Pfizergate“ vakcinų skandalu, kuriuo Rusijos propagandiniai šaltiniai siekė diskredituoti ES sprendimus pandemijos metu.
Tyrimų centras Debunk.org išanalizavo 284 straipsnius iš su Kremliumi siejamų šaltinių bei daugybę įrašų socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip X ir „Facebook“.
Analizė atskleidė, kad identiškos žinutės buvo sistemingai kartojamos tiek pagrindiniuose Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanaluose, tiek mažesniuose marginaliniuose portaluose.
Pasak tyrėjų, tai rodo, jog kampanija nebuvo spontaniška reakcija į politinius įvykius, o suplanuotas bandymas pakenkti U.von der Leyen reputacijai ir plačiau – Europos Sąjungos įvaizdžiui
„Kuo dažniau naratyvas buvo kartojamas, tuo plačiau jis pasiekdavo auditoriją – per didelio matomumo kanalus, socialinius tinklus ir mokamą reklamą. Tokia žinučių sinchronizacija yra tipiškas dezinformacijos požymis“, – teigiama Debunk.org analizėje.
15min verdiktas: melas. Ši istorija – melagiena, sukurta propagandinių kanalų. Vadinamasis „skandalas“ plinta tik abejotinuose šaltiniuose ir socialinių tinklų burbuluose, neturinčiuose nieko bendra su patikima žiniasklaida.
Viktoro Orbano pareikšti kaltinimai Ursulai von der Leyen dėl galimų korupcijos skandalų ir neskaidrių vakcinų pirkimo sutarčių nėra pagrįsti patikimais įrodymais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
