2025-03-01 17:01

L.Kojala apie V.Zelenskį: „Tokiu būdu kalbėti su Trumpu dar niekas nemėgino“

Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Optimisto ir pesimisto žvilgsnis į karą ir grėsmes“ politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala įvertino vakarykštį Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbį. „Matėme Macroną ir kitus (...) bandančius prisiliesti prie Trumpo, pakviesti susitikti su karaliumi, pamaloninti, parodyti simpatiją, pasakyti žodžius, kuriuos nori Trumpas išgirsti – tai galima traktuoti kaip silpnumo požymį, nes Europos valstybės buvo silpnoje vietoje sėdėdami šalia. Zelenskis turbūt norėjo parodyti, kad jis yra stipriojo pozicijoje“, – dėstė politologas.
Linas Kojala
Linas Kojala / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Penktadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tiesioginio pokalbio metu Baltuosiuose rūmuose susiginčijo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu ir viceprezidentu J.D.Vance'u. JAV prezidentas tiesioginės transliacijos metu piktai šaukė Baltuosiuose rūmuose, kaltindamas Ukrainos lyderį atsisakymu sudaryti taiką su Rusija. V.Zelenskis palikęs Baltuosius rūmus pareiškė, kad santykius su JAV dar galima pataisyti.

D.Trumpo ir viceprezidento J.D.Vance'o elgesys Ukrainos prezidento V.Zelenskio atžvilgiu sukrėtė Europos politikus. Penktadienio vakarą Europos vadovai dalinosi palaikančiomis Ukrainą žinutėmis socialiniuose tinkluose.

Politologas L.Kojala teigė, kad Ukrainos prezidento laikyseną susitikime galima laikyti stiprumo požymiu, kurio iki šiol nedrįso pademonstruoti kiti su D.Trumpu nesutikę politikai.

„V.Zelenskis žengė vabank, man sunku kitaip matyti šią situaciją. Kažkuria prasme tai yra stiprumo požymis. Mes prieš tai matėme Macroną ir kitus politikus bandančius prisiliesti prie Trumpo, pakviesti susitikti su karaliumi, pamaloninti, parodyti simpatiją, pasakyti žodžius, kuriuos nori Trumpas išgirsti ir tai galima traktuoti kaip silpnumo požymį, nes Europos valstybių vadovai buvo silpnoje vietoje sėdėdami kabinete.

Zelenskis turbūt norėjo parodyti, kad jis yra stipriojo pozicijoje. Jis turi stipriausią Europoje kariuomenę, jis turi valstybę, kuri yra ne tik nusiteikusi, bet ir ginasi jau trejus metus iš eilės ir kuriai primesti sąlygų niekas negalės. Nei Rusija, nei kažkas kitas. Kitaip tariant, kapituliuoti, atsisakyti kariuomenės, atsisakyti narystės NATO jis gali ir be Trumpo, gali tą padaryti ir pats, ir nori parodyti šį savarankiškumą“, – dėstė politologas.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Linas Kojala
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Linas Kojala

L.Kojala pabrėžė, kad tokia Ukrainos prezidento laikysena buvo ne tik drąsi, bet ir labai rizikinga.

„Labai sunku nepamatyti tame didžiulės rizikos. Mes kalbam apie tūkstančių žmonių gyvybes ir tą faktą, kad be JAV karinės paramos šiandien Ukrainos nebūtų. Ar jos nebus, jeigu ta parama sustos? Klausimas turbūt sudėtingas, kompleksinis. Atsakymas labiau atrodo, kad Ukraina gali tęsti kovą: daugiau negu pusę sau reikalingos ginkluotės jau pasigamina pati, tiktai apie penktadalis atkeliauja iš JAV.

Tokiu būdu kalbėtis su Trumpu dar niekas nebandė, dėl to niekam ir nepavyko. Galbūt Zelenskis bus pirmas, kuriam pasiseks. Kaip sakoma mokykloje, jeigu tave kažkas erzina ir stumdo valgykloje nuolatos, tai vienintelis būdas to išvengti ateityje – kažkada atsikirsti“, – teigė L.Kojala.

Diskusijoje „Optimisto ir pesimisto žvilgsnis į karą ir grėsmes“ taip pat dalyvavo ir televizijos laidų vedėjas, rašytojas, istorikas Robertas Petrauskas, jis kėlė klausimą, ar tokiu sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu toks žingsnis buvo žengtas laiku.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Robertas Petrauskas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Robertas Petrauskas

„Ar tai buvo ta akimirka, kai reikėjo tą padaryt? Čia didelis klausimas. Iš tikrųjų visi tie, kurie triumfuoja, kad Zelenskis pasielgė pavyzdingai – turi pagalvoti, koks yra to rezultatas. Mes esame šitame geopolitiniame taške, kuriame deramasi dėl derybų. Aš galiu nesunkiai numatyti, kad kai Kremlius paskelbs savo sąlygas Ukrainai, visiems tiems, kurie pyksta dabar ant Amerikos, tos sąlygos labai nepatiks.

Aš girdėjau jas šiek tiek: atiduoti viską, kas yra užkariauta, pakeisti valdžią į Maskvai parankią, sumažinti kariuomenę iki penkiasdešimties tūkstančių. Ir tai reiškia palikti Ukrainą be nieko, sunaikinti ją kaip tokią. Tą akimirką mes visi čia sakysime, kad tai yra neįmanoma, taip negalima. Tai yra prieš žmogiškas vertybes ir visą kitą, bet visi tie, kurie taip sakys, nenorės kariauti dėl tų teritorijų, už kurias jie stovės internete. Ir va šitoje vietoje Trumpas, tą akimirką, kol Europa yra nesavarankiška (o aš labiau turiu abejonių, ar ji bus savarankiška) korta, kai Putinas padarys šitą ultimatumą, Trumpas, kaip žaidėjas, šitoje partijoje gali padaryti du dalykus. Pasakyti Putinui, kad taip negalima ir mes žaidžiam ultimatumais, arba pasakyti Zelenskiui, kad tu priimi šitą ultimatumą arba mes pasitraukiam“, – teigė R.Petrauskas.

Reikia surasti būdą, kaip kalbėti su D.Trumpu

L.Kojala pabrėžė, kad per JAV prezidento rinkimų kampaniją dabartinis prezidentas D.Trumpas žadėjo pasiekti taiką Ukrainoje, tačiau be pačios Ukrainos jis to padaryti negali.

„Tai yra akivaizdu, kad ir ką susitartų JAV ir Rusija, tai savaime nereikštų taikos, kuri užtikrintų stabilumą ir leistų Trumpui parašyti savo socialiniame tinkle, kad viskas – padariau tai, ko kiti nesugebėjo padaryti – tai yra koziris, kurį turi Ukraina“, – dėstė politologas.

R.Petrauskas pridūrė, kad šį kozirį turi ir Europa, nes visi nori susitarti, tačiau tai gali nepavykti, jeigu NATO sąjungininkai nekęs vienas kito.

„Šį rytą Europą nekenčia Amerikos, o jie yra mūsų sąjungininkai. Šitame žaidime mes turim išvengti šizofrenijos. Mes negalim nekęsti D.Trumpo ir norėti, kad jis mus apgintų. Na negali taip, mes turim surasti būdą, kaip su juo kalbėt“, – teigė R.Petrauskas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

„JAV yra lyg laivas, kuris plukdo labai daug keleivių. D.Trumpas yra šiandien to laivo kapitonas ketveriems metams. Europiečiai trepsi kojom Miunchene ir kitur, sakydami, kad mes nebenorim plaukti su šiuo kapitonu, nes jis mums nepatinka. Jie sako, ką mes norime išlipti iš šito laivo. Nepaisant to, kad esame vidury vandenyno ir neturim net valties šalia, į kurią galėtume perlipti, tokia yra realybė. Mes ją patys susikūrėm. Nėra taip, kad ji nusileido iš dangaus. JAV yra NATO aljanso stuburas ir Europos saugumo architektūros stuburas. Ir virš mūsų galvų yra JAV branduolinis skėtis“, – teigė L.Kojala.

Politologas diskusijos metu pabrėžė, kad verta atkreipti dėmesį ne tik į susitikime dalyvavusių prezidentų ir Europos lyderių žodžius, bet ir į realius darbus.

„Ar mums patinka dabartinė situacija? Ne, nepatinka. Ar patinka Trumpo retorika? Nepatinka. Bet šiuo atveju mes neturim pasirinkimo, kai skaitysim pasipiktinimą, kad pasauliui reikia naujo demokratinio lyderio, kai skaitysim, kad turim perimti atsakomybę į savo rankas, skaitykim tas tezes lygiai taip pat, kaip ir Trumpo kontroversišką retoriką. Bet labiausiai žiūrėkim, kas vyksta iš tikrųjų, nes jeigu greta to neįvyks nieko, tai niekas ir nenutiks. Atkreipkime dėmesį, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, britų premjeras kalbėjosi su Trumpu ir pristatė planą, kaip bus didinamos Jungtinės Karalystės gynybos išlaidos. Jis pasakė tokį sakinį – jos didės sparčiausiu tempu ir nuosekliai nuo šaltojo karo laikų. Dabar aš išversiu šitą – nuo 2,3 proc. BVP iki 2,5 proc. artimiausių šešerių metų perspektyvoje“, – kalbėjo L.Kojala.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą