L.Kojala – apie skambią E.Macrono idėją: tai būtų milžiniškas mentalinis lūžis

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala svarsto, kiek reali Prancūzijos branduolinio atgrasymo idėja.

„E.Macronas kalba apie Prancūzijos branduolinio atgrasymo išplėtimą visai Europai. Ir žada pradėti diskusijas šia tema.

Kiek tai realu? Žinia svarbi – E.Macronas rodo lyderystę. Bet įgyvendinimo galimybės menkos. Jokiame uždarame pokalbyje šia tema, kuriuose pastaruoju metu teko dalyvauti, Prancūzija nebuvo laikoma realia alternatyva esamam branduoliniam atgrasymui“, – pastebi politologas savo „Facebook“ analizėje.

Pasak jo, NATO pirminis atgrasymo lygmuo – branduolinis. Visas sąjungininkes dengia „branduolinis skėtis“, brėžiantis ryškią raudoną liniją bet kokiam agresoriui. Rusija, puldama Ukrainą, atakavo valstybę, neturinčią branduolinio ginklo. Ataka prieš NATO reikštų ataką prieš branduolinį aljansą (ir nesvarbu, ką manome apie tai, ar jis būtų realiai panaudotas).

„Tai – ir karinis, ir psichologinis faktorius. Skamba neapibrėžtai? Taip ir yra. Visa Šaltojo karo Vakarų Europos saugumo architektūra buvo tuo pagrįsta (sovietai turėjo ryškų konvencinį karinį pranašumą prieš sąjungininkus Europoje, bet buvo atgrasyti).

„Branduolinio skėčio“ NATO ašis – JAV, kartu su Jungtine Karalyste kaip pagalbininke. Tai – strateginis politinis sprendimas. Tuo metu Prancūzija savo branduolinę doktriną grindžia išskirtinai nacionalinių interesų apsauga. Kitaip tariant, neįsipareigoja padėti kitiems, nedalyvauja NATO planavime“, – atkreipė dėmesį analitikas.

Reikėtų dislokuoti ginklus ir kitose šalyse

E.Macronas sako, kad Europos saugumas – Prancūzijos saugumas, taigi užsimena apie doktrinos pokytį (ne pirmą kartą – signalų buvo dar prieš penkerius metus).

„Tai būtų milžiniškas mentalinis lūžis, kuris įmanomas, bet komplikuotas. Be kita ko todėl, kad branduolinis ginklas yra išskirtinai prezidento prerogatyva, o antroji E.Macrono kadencija baigsis po dvejų metų.

Juolab, kad nei britai, nei prancūzai iki šiol nesvarstė varianto dislokuoti savo ginklus kitose šalyse, o tai būtų sunkiai išvengiama norint dengti kitas valstybes. JAV tą jau padarė: Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Turkijoje.

Net jei doktrinos pokytis kažkaip įvyktų, JK + Prancūzija kartu sudėjus turi maždaug 4 kartus mažiau parengtų branduolinių galvučių. Tik prancūzai turi pajėgumus naudoti branduolinį ginklą pasitelkiant oro pajėgas. Taigi, reikėtų milžiniškų investicijų ir ilgalaikio įsipareigojimo, visiškai nebūdingo prancūziškai (ir net britiškai) strateginei kultūrai. Pvz., prancūzai griežtai atsisako net svarstyti idėją, kad dalį branduolinio išlaikymo kaštų dengtų kitos Europos valstybės, nes nori išlaikyti savarankiškumą, nepaisant to finansinės kainos.

Taigi, branduolinis atgrasymas yra neatsiejamas nuo JAV. Tiesioginių paskatų tą keisti JAV neturi, kaip ir signalų, kad tai būtų svarstoma“, – apibendrino analitikas.