Kaip skelbia Latvijos naujienų portalas lsm.lv, svarstant parlamente „Deklaraciją dėl nusikalstamai vykdytos sovietinės okupacinės valdžios rusifikacijos Latvijoje ir jos kalbinių padarinių šalinimo“, A.Roslikovas iš Saeimos tribūnos pasisakė prieš šio sprendimo projekto įtraukimą į darbotvarkę.
Būdamas tribūnoje, jis aršiai gynė rusų kalbą ir rusakalbius Latvijos gyventojus, tikino, kad planuojamas svarstyti įstatymas pakenks jų interesams ir padidins atskirtį.
A.Roslikovas pabrėžė, kad Latvijoje reikšmingą gyventojų dalį sudaro rusai, kurie kasdien namuose kalba rusiškai, tačiau kartu aktyviai prisideda prie šalies vystymosi, todėl, anot jo, be jų šalis negalės toliau vystytis.
Galiausiai jis suriko: „Mūsų yra daugiau, o rusų kalba – mūsų kalba!“ ir susirinkusiems parlamentarams parodė nepadorų gestą.
Dėl to buvo priimtas sprendimas laikinai pašalinti jį iš šio posėdžio ir išprašyti iš salės.
„Balsuojama dėl A.Roslikovo pašalinimo iš salės dėl neetiško elgesio, rusų kalbos vartojimo Saeimos posėdyje, nepagarbos Saeimai ir jos deputatams“, – paskelbė parlamento pirmininkė Daiga Mieriņa.
Už tai balsavo 63 deputatai, ir A.Roslikovas paliko salę.
Gegužės pabaigoje Latvijos Saeima galutiniu svarstymu patvirtino Reglamentų pataisas, pagal kurias parlamento patalpose deputatai privalo naudoti tik latvių kalbą.
Naujosios taisyklės taikomos tiek tarpusavio bendravimui tarp parlamentarų, tiek ir komunikacijai su visuomene, įskaitant žiniasklaidą.
Pataisomis numatyta, kad kitų kalbų vartojimas parlamento patalpose nuo šiol bus laikomas įstatymo pažeidimu.
Palaikymo banga iš Rusijos
Jau netrukus po to, kai socialiniuose tinkluose ėmė plisti skandalingo deputato pasirodymo įrašas, jį aktyviai ginti ėmė Kremliui palanki Rusijos žiniasklaida.
Valstybinė naujienų agentūra TASS išplatino publikaciją, kurioje Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas pasmerkė Latvijos deputato Aleksejaus Roslikovo pašalinimą iš Seimo posėdžio, esą dėl jo bandymo ginti rusakalbių teises.
Rusijos politikas pareiškė, kad Latvijoje rusų kalbai iškilo pavojus, o rusofobija šalyje jau galėtų būti prilyginama fašizmui.
Latvių deputatą gynė ir portalas „Moskovskij komsomolec“ – propagandininkai aktyviai platino versiją, esą deputatas buvo nubaustas, nes rusų kalba Latvijoje patiria neregėtą priespaudą.
Galiausiai „nuskriaustą“ latvių parlamentarą nusprendė apginti buvęs Rusijos prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Savo paskyroje socialiniame tinkle X jis pasidalijo A.Roslikovo parodyto nepadoraus gesto įrašu ir parašė:
„Artėjant A.S.Puškino gimtadieniui padorūs žmonės aiškiai ir suprantamai paaiškino užkietėjusiems rusofobams jų gimtąja – rusų – kalba!“.
Deputato parodytu nepadoriu ženklu susižavėjo ne tik Rusijos politikai – šiuo metu vaizdo įrašas aktyviai platinamas taip vadinamosiose „Z bendruomenės“ svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. A.Roslikovas giriamas už tai, kad „parodė tiems latviams“ ir apgynė priespaudą patiriančią rusų kalbą.
Kas tas A.Roslikovas?
A.Roslikovas šalies politinėje padangėje pasirodė per 2022 rinkimus, kai į Latvijos Saeimą pateko jo suburta prorusiška radikali partija „Už stabilumą!“.
Prorusiška partija „Už stabilumą!“ buvo suformuota po „Santarvės“ frakcijos Rygos miesto taryboje skilimo, jos programa yra sunkiai įgyvendinamų pažadų sąrašas, o politinės jėgos lyderis A.Roslikovas nuolat išsisukinėja nuo atsakymų į klausimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir vengia pasmerkti Kremliaus veiksmus.
Partija neatmeta Latvijos išstojimo iš ES ir „kontroliuojamo šalies finansinių įsipareigojimų nevykdymo“, žada švietimą gimtąja kalba ir balsavimo teisę ne piliečiams, taip pat pašalpų didinimą ir mokesčių mažinimą.
A.Roslikovas taip pat pasisako prieš Latvijos veiksmus ribojant Rusijos žiniasklaidos veiklą bei sovietinių paminklų nukėlimą.
Propagandinė diskriminacija
Apie tai, kad rusakalbiai Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra diskriminuojami, Kremliaus žiniasklaida ir prorusiški socialinių tinklų veikėjai kalba ne pirmą kartą.
Plačiau skaitykite: Rusai Baltijos šalyse pasijuto diskriminuojami: piktinasi dėl nukeltų skulptūrų
Kremliaus žiniasklaida jau anksčiau platino dezinformaciją, esą rusai Baltijos šalyse diskriminuojami dėl sovietinių skulptūrų nukėlimo.
Propagandos pasakojimai, kuriais nuolat maitinami rusai, persotinti naratyvų, neva skriaudžiamus rusus privalo apginti Vladimiras Putinas ir Rusijos kariuomenė.
Etninė diskriminacija draudžiama
Latvija, Lietuva ir Estija yra ratifikavusios Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kurios 4 straipsnyje numatyti šie įsipareigojimai:
„Valstybės dalyvės smerkia visokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi vienos rasės ar tam tikros odos spalvos ar tautybės žmonių grupės pranašumo idėjomis ar teritorijomis arba bando pateisinti ar skatinti rasinę neapykantą ir diskriminaciją, nesvarbu, kokios formos jos būtų; jos įsipareigoja imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių prieš bet kokį tokios diskriminacijos kurstymą ar diskriminacinius veiksmus ir, atsižvelgdamos į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principus ir į šios Konvencijos 5 straipsnyje aiškiai išdėstytas teises, inter alia:
a) skelbia įstatymu baudžiamu nusikaltimu idėjų, pagrįstų rasiniu pranašumu ar neapykanta, platinimą, visokį rasinės diskriminacijos kurstymą, taip pat visus smurto veiksmus ar tokių veiksmų kurstymą prieš kokią nors rasę ar kitos odos spalvos ar tautybės asmenų grupę, taip pat bet kokį rasistinės veiklos rėmimą, įskaitant jos finansavimą;
b) skelbia neteisėtomis ir draudžia organizacijas, taip pat organizuotą ir kitokią propagandinę veiklą, skatinančią ir kurstančią rasinę diskriminaciją, ir laiko dalyvavimą tokiose organizacijose ar tokioje veikloje įstatymu baudžiamu nusikaltimu;
c) neleidžia nacionaliniams ar vietiniams valstybiniams organams ar valstybinėms įstaigoms skatinti ar kurstyti rasinę diskriminaciją“
Akivaizdu, kad prisijungimas prie šios konvencijos kartu su kitomis Latvijos, Lietuvos ir Estijos teisės aktų normomis rodo, kad šiose šalyse oficialiai draudžiama bet kokia diskriminacija etniniu ir rasiniu pagrindu.
Etniniai rusai nelygu Rusijos piliečiai
Rusijoje Latvijos rusakalbius raginta „ginti“ jau ne kartą.
Šioje šalyje – vienas didžiausių procentų rusakalbių gyventojų visoje ES.
2016 metų duomenimis, Latvijoje gyveno apie 500 tūkst. etninių rusų, kai bendras šalies gyventojų skaičius tais metais siekė 1,9 mln.
Latvija 2021 metų pradžioje turėjo 1,893 mln. gyventojų, 86,7 proc. gyventojų buvo Latvijos piliečiai, 10,1 proc. turėjo „nepiliečių“ statusą, o 2,1 proc. buvo Rusijos, 1,1 proc. – kitų valstybių piliečiai.
Nepiliečiai (latv. nepilsoņi) – asmenys, kurie nėra Latvijos ar kitos šalies piliečiai, bet kurie pagal Latvijos įstatymą „Dėl buvusios SSRS piliečių, neturinčių Latvijos ar kitos pilietybės“ statuso, turi teisę į Latvijos vyriausybės išduotą nepiliečio pasą, taip pat kitas konkrečias teises.
Maždaug du trečdaliai iš jų yra etniniai rusai, kiti – etniniai baltarusiai, etniniai ukrainiečiai, etniniai lenkai ir etniniai lietuviai.
Reikalavimai – Rusijos piliečiams
2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvijos parlamentas priėmė migracijos įstatymo pataisas. Norėdami pratęsti leidimą gyventi Latvijoje, Rusijos pasus turintys asmenys privalo patvirtinti, kad moka latvių kalbą kasdieniu šnekamosios kalbos lygiu.
Tačiau šio egzamino neišlaiko daugelis Latvijoje gyvenančių rusų. Vieni skundžiasi, kad sunku mokytis svetimos kalbos sulaukus tokio amžiaus, o kiti tiesiog atsisako tą daryti.
Praėjusiais metais paskelbta, kad privalomo latvių kalbos egzamino neišlaikę Latvijoje nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai ėmė gauti laiškus, įspėjančius, kad per 30 dienų turi išvykti iš šalies arba jiems gresia „priverstinė deportacija“.
Šiuos laiškus siunčia Latvijos migracijos tarnyba ir jie adresuoti buvusiems Sovietų Sąjungos piliečiams (daugiausia vyresniems nei 60 metų žmonėms), į Latviją atvykusiems sovietmečiu, o šaliai atgavus nepriklausomybę, nusprendusiems nesiekti Latvijos paso ir priimti Rusijos pilietybę.
Jie gyvena Latvijoje gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, tačiau paprastai nekalba latviškai ir mažai domisi latvių kultūra.
Latvijos piliečiams neleidžiama turėti antros Rusijos pilietybės.
Kliuvo ir parlamentarui
Latvijos parlamentas praėjusių metų spalį nubalsavo už tai, kad A.Roslikovo įkurtos partijos narys, parlamentaras Viktoras Pučka būtų įpareigotas išlaikyti latvių kalbos egzaminą ir taip būtų patikrinta, ar jis pakankamai gerai moka valstybinę kalbą.
Oficialiai reikalaujama, kad Saeimos nariai laisvai mokėtų latvių kalbą.
Nuo pat vėliausių rinkimų 2022 metais buvo įtariama, kad įstatymų leidėjas Viktoras Pučka iš su rusakalbiais siejamos partijos „Stabilumas!“ neatitinka šio reikalavimo.
V.Pučka ne kartą buvo nubaustas už tai, kad nelaikė reikalaujamo kalbos egzamino. Galiausiai, spaudžiamas parlamentarų, jis ryžosi egzaminui, bet jo neišlaikė.
15min verdiktas: melas. A.Roslikovas pašalintas iš salės dėl neetiško elgesio, rusų kalbos vartojimo Saeimos posėdyje, nepagarbos Saeimai ir jos deputatams, ne dėl to, kad gynė rusų kalbą. Be to, rusakalbiai Latvijoje nėra diskriminuojami, nes tai prieštarautų šalies Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
