Sekite 15min Google
Apkaltino eksperimentus
Socialinių tinklų vartotojai jau nuo trečiadienio aktyviai dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti slėniu besiverčiantis vanduo. Garmėdamas žemyn, jis su savim nešasi viską, kas pasitaiko pakeliui: purvą, automobilius, tiltus, net pastatus. Nuošliauža pražudė daugybę žmonių – penktadienio duomenimis, galinga jėga nusinešė mažiausiai pusę tūkstančio gyvybių.
Lietuviai emocingai reaguoja į šiuos vaizdus – komentaruose kartojasi žodis „siaubas“, vienas kitas prisimena buvęs matomose vietose, svarsto, kad taip turėtų atrodyti pasaulio pabaiga.
Tai yra ledyno pakraščio susmukimas. 1,5 km pločio, apie 1 km ilgio liežuvis praktiškai nukrito.
Kai kurie suskubo kelti versijas, kas nutiko Himalajuose. Mokslininkai, iškart pranešę, kad milžiniškas ledyno gabalas galėjo atitrūkti dėl žemės drebėjimo, netrukus viską apsuko – dabar svarstoma, kad kaip tik stipri griūtis sukėlė ir požeminius smūgius. Bent keli „Facebook“ vartotojai gamtinių priežasčių neieško – iškart bedė į žmones.
Tokia diskusija užvirė po vieno „Facebook“ vartotojo įrašu, kuriame praėjus daugiau nei parai išdėstytos kai kurios nelaimės detalės: kad Nepalo ir Tibeto pasienyje didelė ledyno dalis nukrito apie 1 200 metrų ir sukėlė ledo bei uolienų laviną. Ši užtvėrė upę, greitai pratrūko jos užtvanka ir slėniu nuėjo milžiniška vandens, purvo bei nuolaužų banga.
Prie kelių sakinių pridėtas ir 4 min. trukmės įrašas, kuriame matyti tarp kalnų kunkuliuojanti galinga purvino vandens srovė. Vieni komentatoriai baisėjosi visagale gamta, užtat kiti stebėjosi, kad „įtartinai gerai pasiruošta filmavimui, sunkoka patikėti, kad čia rankų nebūta prikišta“, „iš kur ten tokiu metų laiku ledynai“.
„Tik keiktis norisi, ką šitie eksperimentatoriai pridarė!! Visi visokias bombas bando, bangas, malūnus visokius, šildo, judina ir paskui visur planetoje tokie dalykai!! Ir jiems kažkoks klimatas kaltas!! Šiukšlės“, – emocijas reiškė viena internautė.
Kiti jai pritarė: „Šiuolaikiniai svolačiai viską sugeba sugriauti, paversti pelenais“ arba konkrečiai nurodė, kad „buvo panaudota HAARP ir DEW (tiesioginės energijos ginklas – red. past.)“.
Vienos „Facebook“ grupės narys išvardijo dar daugiau, įvairius procesus įvertinęs kaip „depopuliaciją visais būdais“.
„Buvo vaizdo įrašas, kaip sraigtasparnis virš užtvankos skrido ir numetė bombą, ir susprogdino užtvanką. Tik nesuprasi, ar su AI (dirbtiniu intelektu – red. past.) padarytas vaizdas, ar tikras“, – aiškino dar vieno įrašo komentatorius.
Lyg atominės bombos sprogimas
Paaiškinimais, kas galėjo įvykti kalnuose, specialistai ėmė dalintis greitai, tiesa, jie ne iškart suprato, kas greičiausiai nutiko.
Trečiadienį, 8:37 val. vietos laiku, atskilo milžiniška Himalajų ledyno dalis. Ji nusmuko ant slėnio dugno Langtango nacionaliniame parke, apie 60 km į šiaurę nuo sostinės Katmandu, netoli kalnuotos Nepalo ir Tibeto sienos.
Kryčio jėga buvo tokia didelė, kad iš pradžių apie jį buvo pranešta kaip apie 4,4 balo stiprumo žemės drebėjimą. Vilniaus universiteto (VU) vyriausiasis mokslo darbuotojas, geomokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas priminė, kad tokio paties galingumo smūgiai 2004 m. buvo užfiksuoti Kaliningrado srityje, bet jie buvo jaučiami net Vilniuje.
„Galite įsivaizduoti, kiek energijos. Tai gali padaryti arba tektoninės jėgos – žemės drebėjimai, arba atominės bombos sprogimas“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo jis.
Netrukus JAV Geologijos tarnyba patikslino, kad smūgį sukėlė griūvantis ledyno uolienų ir ledo masyvas, o jo stiprumas siekė net 5,2 balo.
„Trečiadienį kolega, apžiūrėdamas palydovinius vaizdus, pastebėjo, kad dingo apatinė ledyno dalis netoli užtvindytų teritorijų, – tai rodo, jog įvyko tam tikras ledo nuošliaužos ar ledyno griūties atvejis“, – BBC citavo Dandžio universiteto vyresnįjį dėstytoją Simoną Cooką, besispecializuojantį ledynų tyrimuose.
„Manau, kad kai kurie žmonės pagalvojo, jog tai buvo žemės drebėjimas, sukėlęs nuošliaužą, tačiau mūsų komandoje yra seismologas, kuris įsitikinęs, kad iš tikrųjų tai sugriuvęs ledynas atsitrenkė į slėnio dugną. Tai byloja apie tikrai didžiulį įvykio mastą“, – pridūrė jis.
Griūtis sukėlė milžinišką vandens, purvo, uolienų ir ledo antplūdį, kuris su triukšmu nusirito slėniais ir Lhende Khola, Bhotekoshi bei Trishuli upių vagomis.
„Gavę seisminį signalą, kuris parodė, kokiu būdu sklaidėsi mechaninė energija, (seismologai) suprato, kad tai buvo ne žemės drebėjimas, o griūtis, – „Lietuvos dienoje“ dėstė A.Spiridonovas. – Tai yra ledyno pakraščio susmukimas. 1,5 km pločio, apie 1 km ilgio liežuvis praktiškai nukrito.
Kritimo jėga susmulkino tą masę ir ji iš dalies ištirpo, pavirto vandeniu. Pakeliui pasiėmė įmirkusius gruntus, kurie aplink buvo. Ten dabar – lietaus sezonas, viskas įmirkę. Visa šita masė mobilizavosi, išėjo gigantiška purvo nuošliauža. Kubinis kilometras medžiagos, milijardas tonų, tokia banga nuriedėjo žemyn.“
Priminė panašią tragediją
BBC kalbinto S.Cooko teigimu, pastaraisiais metais panašių įvykių būta ir kitur – tuose pačiuose Himalajuose, Šveicarijoje ir Dolomitų kalnuose Italijoje.
„Kai pažvelgi į šių įvykių modelį, susidaro įspūdis, kad klimato kaita galėjo turėti įtakos“, – tvirtino mokslininkas.
Anot jo, visuotinis atšilimas galimai lemia amžinojo įšalo, kuris iš dalies laiko sujungęs kai kuriuos kalnų šlaitus, tirpimą ir degradaciją. Tai „destabilizuoja šias aukštikalnių aplinkas“ ir lemia daugiau nuošliaužų, nuolaužų srautų, ledyninio tirpsmo vandens, ežerų prasiveržimų ir ledynų griūčių.
Himalajai driekiasi per kelias Pietų Azijos šalis, jame yra daug aukščiausių pasaulio viršukalnių ir išlikusių ledynų. Statūs šlaitai ir vešlūs slėniai yra ypač pažeidžiami potvynių ir nuošliaužų, o ekstremalūs orų reiškiniai – intensyvūs musonai, tirpstantys ledynai – dėl klimato atšilimo tapo dažnesni.
Šių metų pradžioje tyrėjai iš Katmandu nustatė, kad ledynai visame Hindukušo Himalajų regione tirpsta greičiau, o ledo praradimo tempas nuo 2000 m. padvigubėjo.
Portalas nepalitimes.com priminė, kad Langtang Lirungo kalnas – didingas 7 245 m aukščio milžinas, nuo kurio atitrūko dalis ledyno, – turi tragišką istoriją.
2015 m. balandį centrinį Nepalą sudrebinęs 7,8 balo žemės drebėjimas sukėlė laviną pietiniame jo šlaite. Lavina nusirito į žemiau esantį ledyną ir užgriuvo Langtango kaimą. Žuvo mažiausiai 300 žmonių.
„Planet Labs“ palydovines nuotraukas išnagrinėję ekspertai padarė išvadą, kad trečiadienį lavinos atneštos nuolaužos užtvenkė dėl musono patvinusią Lhende Khola upę. Susidaręs tvenkinys netrukus prasiveržė ir purvo bei riedulių siena Trisuli upe nusirito gilyn į Nepalą.
Sniegas ir ledas ant Langtang Lirungo tapo nestabilūs dėl pasaulinio atšilimo. Nelaimė įvyko baigiantis musonų sezonui, kai šlaituose būna susikaupę daug sniego, o dėl ledynų traukimosi likusios morenos, anksčiau įsitvirtinusios amžinajame įšale, jau buvo prisigėrusio vandens.
„Himalajai yra vieni aktyviausių kalnų pasaulyje, – aiškino A.Spiridonovas. Ten dūlėjimas ir erozija labai greita, užtat slėniai labai statūs. Masė nepasiskirsto tolygiai į šonus, ji koncentruojasi į siaurą kanalą. Susidaro purvo siena, ji kelių dešimčių metrų aukščio, 100 km/h greičiu varo žemyn ir viską tiesiog nušluoja kaip buldozeris.
Dažnai po ledynais būna polediniai ežerai. Ledynas spaudžia tą vandenį ir šis ištrykšta. Tai galėjo būti papildomas veiksnys.
Tokie reiškiniai prieledyniniuose regionuose yra įprasti, pavyzdžiui, Islandijoje. Pati ledyno struktūra sukuria sąlygas tokiems ekstremaliems įvykiams.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Mokslininkai turi paaiškinimų, kas galėjo sukelti didžiulę laviną Himalajuose, tad internautų aiškinimai, esą tai yra eksperimentų rezultatas, nepagrįsti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
