Pasak jo, kuo ilgiau V.Putino aplinka tai toleruos, tuo skausmingesnės pasekmės bus ne tik Rusijos žmonėms, į kuriuos jam nusispjauti ar vadinamus rusakalbius, į kuriuos jam triskart nusispjauti, kuo buvo galima dar kartą įsitikinti, kai buvo neseniai dronais atakuoti netgi gelbėtojų automobiliai Kharkive, Poltavoje, Dnipropetrovsko srityje.
„Aplinka pagaliau turėtų suvokti, kad jiems patiems visa tai skaudžiai atsirūgs“, – pabrėžė ambasadorius.
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad turi egzistuoti visiškai padrikas mąstymas, „jei kam nors vis dar nesimato, kad situacija klostosi ne tik „ne pagal planą“, bet kad ji apskritai nekontroliuojama“.
„Iš to absurdo spektaklio, vadinamo Pergalės paradu, jau lyg galima buvo susiprasti, kad kažkas čia ne taip. „Neegzistuojanti" valstybė, kurią buvo grasinta paimti per tris dienas, penktus metus niekuo nenusileidžia ir dar sugeba tiek įbauginti, kad sugadintų mylimiausią Putino šventę“, – dėstė L.Linkevičius.
Reikia visai susipykti su tikrove, vis dar reikalaujant iš Ukrainos paimti Luhansko ir Donecko sritis, nors karo lauke jokių perspektyvų tai padaryti nesimato, rašė jis.
„Argumentas „geležinis“. Tiesiog, Rusija taip nusprendė ir kažkokiu mistiniu būdu susirašė tas Ukrainos sritis į savo konstituciją. O liūdniausia (žinoma, Rusijai), kad tokių ketinimų užtarėjų ir pritarėjų kaip ir nebeliko – net tarp artimiausių sąjungininkų.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos vadovai vis prisiversdavo ar būdavo priversti vykti į Maskvą gegužės 9 dieną. Nors jau pernai buvo šaipomasi, kad Putinui reikėjo „gyvojo skydo“.
Šiemet dar sudėtingiau. Tik kai Zelenskis savo dekretu „leido" surengti Pergalės paradą, įsakė neapšaudyti Raudonosios Aikštės, šalia ištikimojo sąjungininko Lukašenkos paskutiniu monentu dar apsisprendė atvykti Kazachstano ir Uzbekistano vadovai“, – teigė ambasadorius.
Tačiau, pasak jo, tokia paguoda menka.
Kazachstano prezidentas Kassym-Jomart Tokajevas ir Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirzijojevas, nors ir atvyko į paradą, bet jų pozicija dabartinio Rusijos karo atžvilgiu visiems žinoma.
„Jie tvirtai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir dėl tos priežasties neketina pripažinti vadinamųjų Luhansko liaudies respublikos (LNR) ir Donecko liaudies respublikos (DNR)“, – rašė L.Linkevičius.
Azerbaidžanas atvirai ir intensyviai bendradarbiauja su Ukraina, taip pat ir gynybiniais klausimais. Ten netgi dirba Ukrainos kariniai specialistai, ką neseniai patvirtino Volodymyras Zelenskis.
„Apie Moldovą net neverta turėti iliuzijų. Ji tik formaliai priklauso NVS ir iš ten jau traukiasi. Moldovos pasirinkimas aiškus ir tvirtas – ji yra kandidatė į ES nares.
Pastaruoju metu Putiną ypač įsiutino Armėnija. Neseniai premjeras Pašinianas viešai „pamokė" Putiną demokratijos. Paaiškino, kad jo šalyje toleruojama kitokia nuomonė, nėra interneto ribojimų, nėra cenzūros. Maža to, neseniai dar pareiškė, kad Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą ir apskritai nusprendė integruotis į Europos Sąjungą“, – išskyrė diplomatas.
Jis priminė, kad 2013 metais Armėnija buvo visiškai pasirengus pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį. Vis tik po Rusijos spaudimo ir šantažo buvo priversta pakeisti savo kursą 180 laipsnių ir vietoje ES pasirinkti integraciją į Eurazijos Ekonominę Sąjungą.
„Lietuva tuomet pirmininkavo ES, todėl kolega Armėnijos užsienio reikalų ministras atvyko į Vilnių informuoti apie šį geopolitinį posūkį. Pokalbio pradžioje apskritai kurį laiką tylėjo ir vėliau paklausė: „Ar galima nors ką nors išsaugoti iš to, ką Armėnija derybose su ES buvo pasiekus?“. Nesunku buvo suprasti, kad pozicijos „pokyčiai" įvyko nelaisva valia“, – dalijosi L.Linkevičius.
Praėjo 13 metų ir Armėnija nusprendė grįžti į Europos kelią.
„Tik ar dabar kas nors išsigąs Rusijos grasinimų? Ar turi Rusija „kortų" ir politinės drąsos surengti Armėnijoje ką nors panašaus į tą „jovalą“, kurį surengė Ukrainoje?
Grįžkime trumpam į tą nelaimingą paradą. Teko socialiniuose tinkluose matyti vieną reportažą, iliustruojantį visą tą marazmą, prie kurio Putinas privedė Rusiją. Viename iš interviu, kuris jau ko gero pašalintas, žurnalistė pakiliu tonu paklausė jaunos moters, kieno dvi nuotraukas ji laiko rankose. Pasirodo, ten jos senelis, kariavęs ir žuvęs Didžiajame Tėvynės kare ir jos vyras, žuvęs vadinamoje „specialioje operacijoje“. „Tai jums šiandien dviguba šventė?“ – paklausė žurnalistė“, – ironiškai įrašą baigė ambasadorius.
-
Volodymyras Zelenskis: Rusija fronte nesilaiko paliaubų
-
Latvijos gynybos ministras atsistatydino po to, kai Ukrainos dronai pataikė į naftos saugyklas
-
NYT: Rusijos kariuomenė faktiškai įstrigo Ukrainoje – lieka pagrindinė neišspręsta problema
-
Karas Ukrainoje. Buvusiam Ukrainos prezidento biuro vadovui Jermakui pareikšti įtarimai
-
Putino sprendimas dėl Schroederio supykdė Europą
-
Karas ima krypti Ukrainos naudai: ką išdavė gegužės 9-osios paradas
