NATO nesiųs „taikos misijos“ į Ukrainą, stiprins pajėgas savo rytiniame sparne

Antradienį NATO narė Lenkija, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą, pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą.

„Palaikome taikos pastangas, raginame Rusiją, prezidentą [Vladimirą] Putiną atitraukti savo pajėgas, bet neplanuojame dislokuoti NATO pajėgų pačioje Ukrainoje“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.

NATO jau anksčiau atmetė Aljansui nepriklausančios Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą ir įvesti neskraidymo zoną, kad būtų sustabdyti rusų vykdomi bombardavimai.

JAV vadovaujamas Aljansas sako, kad tiesioginis įsikišimas galėtų išprovokuoti konfrontaciją su Rusija, o tai galėtų sukelti branduolinį karą.

NATO sąjungininkės siunčia Ukrainai ginklus, įskaitant nešiojamąsias prieštankinių raketų ir priešraketinės gynybos sistemas, kad padėtų ukrainiečių pajėgoms ginti šalį.

Maskva įspėjo, kad pristatomą ginkluotę laikys teisėtais taikiniais.

„Ministrai tai šiandien aptarė. Jie dar kartą akcentavo, kaip svarbu teikti pagalbą įranga, pažangia įranga, oro gynybos sistemomis, prieštankiniais ginklais ir daugeliu kitų paramos rūšių“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Tačiau NATO oro ar sausumos pajėgos Ukrainoje nebus dislokuotos“, – pridūrė jis.

Gynybos „perkrovimas“

Nors 30 narių turintis Aljansas atsisako tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, jis jau laikinai perkėlė arčiau karo zonos dešimtis tūkstančių karių, kad užkirstų kelią konfliktui išplisti už Ukrainos ribų.

J.Stoltenbergas sakė, kad NATO gynybos ministrai pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip „ilgesniam laikotarpiui perkrauti mūsų kolektyvinę gynybą ir atgrasymą“.

„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – sakė jis.

„Ore: daugiau sąjungininkių karo lėktuvų ir stipresnė integruota oro ir priešraketinė gynyba. Jūroje: lėktuvnešių smogiamosios grupės, povandeniniai laivai ir daug nuolat dislokuojamų karo laivų“, – kalbėjo NATO vadovas.

Aljanso lyderiai ateinančią savaitę Briuselyje rengia skubų susitikimą dėl karo Ukrainoje ir atsako į Rusijos puolimą.

Ukraina ir Rusija šiuo metu veda derybas, ieškant diplomatinio sprendinio karui užbaigti.

Kremlius spaudžia Ukrainą atsisakyti bandymo prisijungti prie NATO, o Kyjivas sako, kad jam reikia konkrečių saugumo garantijų, užkirsiančių kelią bet kokioms atakoms ateityje.

J.Stoltenbergas sakė, kad pati Ukraina turi „spręsti, ar jie siekia narystės NATO, ar ne“.

Jis paragino Rusiją sąžiningai vesti derybas su Kyjivu, tačiau sakė, jog kol kas nematyti jokių ženklų, kad Maskva siektų užbaigti konfliktą.

„Tai, ką Ukraina gali pasiekti prie derybų stalo, labai glaudžiai susiję su padėtimi šalyje, todėl parama, teikiama jiems kovai su Rusijos invazija, taip pat padeda“, – sakė J.Stoltenbergas.