„ES buvo sukurta europiečiams, bet ne taip seniai ji pasirašė susitarimą su NATO, pagal kurį ES kariniu požiūriu, jei, neduok Dieve, kiltų karas, darys tai, ką jai lieps NATO“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.
Tarp NATO narių – dauguma ES šalių
Šiaurės Atlanto aljansą šiuo metu sudaro 32 šalys. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės, iš kurių tik keturios – Austrija, Kipras, Airija ir Malta – nėra NATO narės.
Taigi likusios 23 valstybės vienu metu yra abiejų organizacijų narės.
Tuo pat metu 1949 m. Vašingtono (steigiamojoje) sutartyje, kurioje apibrėžiamas Aljanso veiklos pagrindas, numatyta įsteigti specialią Tarybą.
Tokia Taryba yra. Oficialus jos pavadinimas – Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba. Jos sprendimai būtinai išreiškia „kolektyvinę valią“, tačiau priimami bendru sutarimu, t. y. vienbalsiai.
Atsižvelgiant į tai, tiesiog logiškai sunku įsivaizduoti situaciją, kai Europos Sąjunga, turinti 23 balsus 32 narių valdymo organe, patenka į tam tikrą priklausomybę ir pavaldumą nuo jo.
Priešingai, galima sakyti, kad ES turi pernelyg aiškią persvarą ir todėl gali daryti spaudimą kitoms Aljanso narėms, pavyzdžiui, Turkijai.
Trys partnerystės deklaracijos
Svarstant, iš kur galėjo atsirasti toks S.Lavrovo pareiškimas, galima daryti prielaidą, kad jis kalba apie kažkokį pasirašytą susitarimą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, jis buvo pasirašytas „ne taip seniai“.
Per pastaruosius dešimt metų ES ir NATO paskelbė tris bendras deklaracijas: 2016 m. liepos 8 d. Varšuvos deklaraciją, 2018 m. liepos 13 d. Briuselio deklaraciją, ir antrąją, taip pat pasirašytą Briuselyje 2023 m. sausio 10 d.
Iš esmės Varšuvos deklaracija tapo visų vėlesnių dokumentų pagrindu.
Visose trijose sutartyse kalbama apie ES ir NATO institucijų bendradarbiavimo įvairiose srityse stiprinimą.
Tai – kova su terorizmu, geresnė sienų kontrolė, nauji gynybos sprendimai dėl naujų grėsmių iš Rytų ir Pietų, kovos su cheminių ginklų, radioaktyviųjų medžiagų platinimu klausimai ir pan.
Tačiau nė vienoje iš deklaracijų nenumatoma sukurti jokių vieningų NATO ir ES valstybių narių ginkluotųjų pajėgų valdymo struktūrų.
Sena rusų propagandos daina
Galima daryti prielaidą, kad S.Lavrovas bandė pakartoti seną Rusijos propagandos tezę, kad šiuolaikinė Europos Sąjunga tapo visiškai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų, ir kaip to įrodymą nurodė keletą pasirašytų deklaracijų dėl ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimo.
Tačiau visuose šiuose dokumentuose aiškiai apibrėžiamas ne hierarchinis, o partnerystės santykių pobūdis ir juose nėra įtvirtinti jokie Europos Sąjungos įsipareigojimai Aljansui karo atveju.
Bendras ES ir NATO tikslas – užtikrinti piliečių saugumą ir stiprinti transatlantinį ryšį. Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis yra kertinis NATO sąjungininkių bendros gynybos akmuo ir tai aiškiai pripažįstama ES sutartyje.
Užtikrindamos Europos saugumą šios organizacijos papildo viena kitą, nes platus ES priemonių rinkinys papildo pagrindines NATO užduotis. Stipresnis ES gynybos matmuo stiprina ir NATO.
15min verdiktas: melas. S.Lavrovas nepateikė jokių įrodymų ir nepaminėjo jokių konkrečių dokumentų, kuriuose būtų numatyti ES įsipareigojimai besąlygiškai paklusti NATO.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
