„Smūgiai Ukrainos civilinės infrastruktūros objektams nebuvo nei planuoti, nei vykdyti. Šis keršto smūgis Ukrainos sostinėje yra tiesioginė tikslingų Zelenskio ir jo kuratorių veiksmų, kuriais kurstomas konfliktas, pasekmė“, – pareiškė Vasilijus Nebenzia per JT Saugumo Tarybos posėdį.
Gegužės pabaigoje Maskva apkaltino Ukrainą sąmoningai nužudžius 21 studentą per oro smūgį Starobilske, Luhansko srityje. Ukraina savo ruožtu tvirtino smogusi kariniam objektui Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Tačiau Maskva šį incidentą, kurį laiko tyčiniu smūgiu civiliams, pateikė kaip teisėtą pagrindą atsakomiesiems veiksmams ir jau netrukus į Ukrainos pusę pasipylė raketų bei dronų kruša.
Pareiškimą apie nesitaikymą į civilinius objektus V.Nebenzia padarė praėjus keturioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį Kyjivui, jo sričiai ir kitiems Ukrainos regionams. Sostinėje buvo apgadintos dešimtys gyvenamųjų namų, o keliuose rajonuose po smūgių kilo gaisrai.
Anksčiau tokiems smūgiams retai reikėdavo panašių paaiškinimų. Be to, Rusija beveik niekada nerodė gailesčio dėl civilių aukų Ukrainoje.
Karo analitikas Ivanas Stupakas mano, kad tai rodo Maskvos bandymą kontroliuoti karo naratyvą.
„Kai kyla problemų ekonomikoje ir Rusijos visuomenėje, atsiranda spaudimas keršyti“, – BBC paaiškino jis.
„Nesitaiko“ nuo pat karo pradžios
Rusijos pareigūnai nuosekliai kartoja, kad jų pajėgos Ukrainoje taikosi tik į „karinius objektus“ arba į energetikos infrastruktūrą, kuri esą naudojama kariniais tikslais. Tokia formuluotė leidžia Maskvai viešai neigti atsakomybę už civilių žūtis ir civilinės infrastruktūros naikinimą.
Vis dėlto tarptautinių institucijų vertinimai rodo priešingą vaizdą: Tarptautinis baudžiamasis teismas ir Jungtinių Tautų struktūros, remdamosi surinktais įrodymais, yra konstatavusios, kad dalis Rusijos smūgių buvo nukreipti į civilinius objektus arba sukėlė akivaizdžiai neproporcingą žalą civiliams.
Pagal tarptautinę humanitarinę teisę tokie veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimais.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2024 m. birželio 24 d. išdavė arešto orderius aukštiems Rusijos kariniams pareigūnams – Sergejui Šoigu ir Valerijui Gerasimovui, o anksčiau ir Sergejui Kobylašui bei Viktorui Sokolovui – dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su smūgių nukreipimu į civilius objektus.
TBT vertinimu, tai apima ir sistemingas atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą 2022–2023 m. žiemą.
Rusijos teiginius, esą ji „niekada nesitaikė“ į civilinę infrastruktūrą, paneigia ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenys: organizacija reguliariai fiksuoja Rusijos smūgius gyvenamiesiems namams, elektrinėms, vandens ir šilumos tiekimo objektams, dėl kurių žūsta ir sužeidžiami civiliai.
Pavyzdžių – daugybė
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos valdžia nuolat kartoja, esą jos kariuomenė nesmūgiuoja į civilinius objektus ir taikosi tik į karinius taikinius.
Tačiau tokie pareiškimai dažniausiai nuskamba jau po smūgių gyvenamiesiems namams, geležinkelio stotims, prekybos centrams, restoranams, ligoninėms ar kitiems objektams, kuriuose būna civiliai. Reakcijų schema kartojasi: Maskva neigia atakavusi civilinę infrastruktūrą, o apgadintus ar sunaikintus objektus vadina naudotais kariuomenės arba apskritai nepripažįsta smūgio padarinių.
Per daugiau nei ketverius karo metus tokių epizodų susikaupė dešimtys, o toliau pateikiami keli ryškiausi atvejai, iliustruojantys šią pasikartojančią Kremliaus retoriką.
Smogė religinei šventovei net du kartus
Vienas naujausių Rusijos barbariškų žingsnių – balistinių raketų smūgis į istorinį Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų soborą, esantį sostinės Pečorų lauroje – vienoje iš svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų, skelbia „Kyiv Independent“.
Pasak pareigūnų, per Rusijos ataką buvo apgadinti keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai Kyjive. Sostinėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 23 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas ir nėščia moteris.
Kyjivo Pečorų laura – vienuolyno ir požeminių urvų kompleksas, kuriame saugomos kai kurios svarbiausios Ukrainos šventenybės ir relikvijos, pateko po tiesiogine ugnimi. Tai antrasis smūgis šiai vietai per Rusijos vykdomą karą ir tik trečiasis nuo Antrojo pasaulinio karo.
Taikinyje – ir gimdymo namai
Tačiau Ukrainos civiliniai objektai rusų taikinyje nuolat atsiduria nuo pat karo pradžios.
2022 m. kovą visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš Rusijos kariuomenės subombarduotų Mariupolio gimdymo namų.
Karo nusikaltimais kaltinamos Rusijos kariuomenės atstovai teigė, kad į gimdymo namus buvo taikytasi sąmoningai. Esą gimdymo namus buvo užėmę Ukrainos nacionalistai, kurie juos naudojo kaip bazę, o viduje esą nebuvo nei pacientų, nei medikų.
Rusijos ambasadorius prie JT ir Rusijos ambasada Londone po sprogimo užfiksuotus vaizdus pavadino „melagingomis naujienomis“.
Atakuotas prekybos centras
2022 m. kovą Rusija atakavo prekybos centrą Kremenčuko mieste Poltavos srityje Ukrainoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ tinkle pranešė, kad smūgio metu prekybos centre buvo apie tūkstantį žmonių.
Per smūgį žuvo 21 žmogus, dar vienas laikomas dingusiu be žinios, o dešimtys žmonių patyrė sužeidimų.
Praėjus dviem dienoms po smūgio prekybos centrui, birželio 29-ąją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė nesmogia civiliniams objektams ir kad „nebuvo jokio teroro akto ar sprogimo“.
„Niekas pas mus tiesiog šiaip sau nešaudo ir nesmūgiuoja į laukus – paprastai tai daroma pagal išžvalgytus taikinius. Esu tikras, kad ir šiuo atveju buvo taip pat. Juk technika, ypač tiekiama iš Vakarų, slepiama įvairiuose angaruose, gamyklose, cechuose, kur ji remontuojama arba tvarkoma po ilgo transportavimo iš užsienio.
Rusijos kariuomenė nesmūgiuoja jokiems civiliniams objektams. Tam nėra jokio poreikio – mes turime visas galimybes nustatyti, kas ir kur yra, o turėdami modernią didelio nuotolio precizinę ginkluotę pasiekiame šiuos tikslus“, – teigė jis.
Sugriautas daugiabutis
2023 m. sausio 14 d. Rusijos raketa pataikė į devynaukštį gyvenamąjį namą Dnipre. Dėl smūgio visiškai sugriuvo viena namo laiptinė. Iškart po atakos įvykio vietoje prasidėjo paieškos ir gelbėjimo darbai, jie tęsėsi kelias dienas.
Žuvo 45 žmonės, tarp jų – šeši vaikai. Dar apie 80 žmonių buvo sužeisti. Buvo sugriauta daugiau nei 200 butų.
Praėjus dviem dienoms po smūgio, sausio 16-ąją, Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė nesmūgiuoja gyvenamiesiems namams ir socialinės infrastruktūros objektams.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos nesmūgiuoja gyvenamiesiems namams ar socialinės infrastruktūros objektams. Smūgiai suduodami kariniams taikiniams – akivaizdiems arba užmaskuotiems“, – tikino jis.
Šis pareiškimas nuskambėjo jau po to, kai žiniasklaida plačiai nušvietė smūgio daugiaaukščiui Dnipre pasekmes, o žuvusiųjų skaičius toliau augo gelbėtojams ardant griuvėsius.
Kliuvo ir vaikų ligoninei
2024 m. liepos 8 d. per vieną didžiausių Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą buvo smogta ir Kyjive esančiai didžiausiai šalies vaikų ligoninei „Ochmatdyt“.
Tai buvo svarbiausias Ukrainos vaikų diagnostikos ir gydymo centras, kuriame gydyti ir sunkios būklės pacientai, daliai jų reikėjo gyvybę palaikančios medicininės pagalbos.
Po smūgio vaikai buvo evakuojami arba perkeliami į kitas ligoninės dalis ir kitas gydymo įstaigas, ypač smarkiai nukentėjo vaikų dializės skyrius.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per ataką žuvo du suaugusieji, dar 16 žmonių buvo sužeisti, tarp jų – septyni vaikai.
Gelbėtojai ir savanoriai ieškojo žmonių po griuvėsiais, nes pavojaus signalo metu vaikai ir medikai slėpėsi ligoninės rūsyje. Tarptautinė humanitarinė organizacija „Médecins Sans Frontières“ pabrėžė, kad jos komandos Ukrainoje vis dažniau fiksuoja Rusijos pajėgų atakas prieš civilinę ir medicinos infrastruktūrą, o ligoninių naikinimas ir pacientų bei medikų žūtys rodo, kad net gydymo įstaigų sienos Ukrainoje nebeužtikrina saugumo.
Jau kitą dieną po smūgio, liepos 9-ąją, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė nesmogia civiliniams objektams.
„Raginu vadovautis Rusijos gynybos ministerijos pareiškimais, kurie visiškai atmeta, kad buvo smogta kokiems nors civiliniams taikiniams. Mes ir toliau tvirtiname, kad nesmūgiuojame civiliniams taikiniams. Smūgiai suduodami kritinės infrastruktūros objektams ir taikiniams, vienaip ar kitaip susijusiems su režimo kariniu potencialu“, – sakė jis.
Smūgis gyvenamajam rajonui
2025 m. balandžio 4 d. rusai balistine raketa smogė Kryvyj Riho gyvenamajam rajonui, žuvo 20 žmonių, tarp jų devyni vaikai. Daugiau kaip 70 žmonių buvo sužeisti, skelbia portalas „New Voice of Ukraine“.
„Socialiniams objektams ir socialinei infrastruktūrai jokie smūgiai nėra suduodami“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šiuo atveju siūlau vadovautis tik mūsų Gynybos ministerijos pareiškimais. Mūsų kariuomenė smogia tik į karinius ir artimus kariniams taikinius. Nėra jokių smūgių į socialinius objektus, socialinės infrastruktūros objektus“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Rusijos gynybos ministerija ciniškai pranešė apie „pataikymą į vadų ir instruktorių susitikimo vietą viename iš Kryvyj Riho restoranų“ ir apie tai, kad dėl smūgio esą žuvo 85 Ukrainos kariai ir Vakarų karininkai.
Ukrainos pajėgų generalinis štabas oficialiai paneigė Rusijos melą. Rusija smogė civiliniams objektams mieste balistine raketa „Iskander-M“ su kasetine kovine galvute, kuri skirta pataikyti į daugiau žmonių, teigė Generalinis štabas.
„Iskander“ – tai Rusijos balistinių raketų sistema, kurios veikimo nuotolis gali siekti iki 500 km.
Galiausiai visus taškus sudėliojo Prancūzijos televizijos kanalo „France 24“ parodyta filmuota medžiagą, kurioje užfiksuotas Rusijos raketos „Iskander“ smūgis netoli restorano „RoseMarie“ Kryvyj Rihe.
Pirmasis šį įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai majoras Dmytro Lykhoviy.
„Štai vaizdo įrašas iš to paties restorano „RoseMarine“ (buvusio „Magellan“) kamerų pataikymo į Kryvyj Riho gyvenamųjų namų masyvą momentu. Netoli vaikų žaidimų aikštelės.
Kariškių – nėra, NATO – nėra, šaudmenų – nėra, tik nuolaužos skraido, o restoranas – stovi. Lauke, už 70-100 metrų nuo restorano, žuvo 19 civilių gyventojų, iš jų 9 vaikai“, – balandžio 7 dieną paskelbtoje žinutėje rašė D.Likhoviy (tuo metu daktarai dar kovojo už sunkiai per antpuolį sužaloto paskutinio žuvusiojo gyvybę).
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad Rusija nesmūgiuoja Ukrainos civilinei infrastruktūrai, neatitinka faktų. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pareigūnai ne kartą neigė atakas prieš civilius objektus, tačiau tarptautinių organizacijų, nepriklausomų tyrėjų ir žiniasklaidos užfiksuoti atvejai rodo priešingai.
Mariupolio gimdymo namai, prekybos centras Kremenčuke, daugiabutis Dnipre, vaikų ligoninė „Ochmatdyt“ Kyjive ir gyvenamasis rajonas Kryvyj Rihe – tik keli pavyzdžiai, kai po smūgių civiliams objektams Rusijos valdžia tvirtino taikiusi į „karinius taikinius“ arba apskritai neigė atsakomybę.
Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl smūgių civiliams objektams yra išdavęs arešto orderius aukštiems Rusijos kariniams pareigūnams, o JT institucijos nuolat dokumentuoja Rusijos atakas prieš gyvenamuosius namus, ligonines ir kitą civilinę infrastruktūrą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
