Niekas nebenori važiuoti į Rusiją: net ir „draugiškos“ šalys spaudžia stabdžius

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija sparčiai praranda patrauklumą kaip šalis, į kurią galėtų persikelti gyventojai iš, kaip vadinama šioje šalyje, artimojo arba tolimojo užsienio. 2021 m. pagal užsienyje gyvenančių vadinamųjų „tėvynainių“ savanoriško persikėlimo programą į Rusiją persikėlė 49 193 žmonės, o 2024 m. – 28 374. Tai matyti iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų, į kuriuos atkreipė dėmesį leidinys „Viorstka“.

Šaltinis:

15min

Patikrinimas oro uoste Rusijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pernai šis skaičius buvo mažiausias per pastaruosius ketverius metus, o nuo 2017 m., nuo kurių statistiniai duomenys skelbiami „Rosstat“ interneto svetainėje, mažiau žmonių pagal šią programą persikėlė tik 2020 m. – koronaviruso pandemijos metu.

Repatriantų iš Tadžikistano skaičius pastebimiausiai sumažėjo 2024 m. – iki 5 244 žmonių, nors 2021-2023 m. jis laikėsi daugiau nei 10 000. Repatriantų iš Armėnijos skaičius sumažėjo nuo 5 866 žmonių 2023 m. iki 2 129 žmonių. Taip pat repatriantų iš Moldovos skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik perpus – nuo 1 105 iki 567 žmonių.

Norinčių persikelti iš Ukrainos į Rusiją rado tik 52

Iš Ukrainos į Rusiją 2024 m. persikėlė 52 žmonės. Tai 13 daugiau nei 2023 m. (39), bet 369 mažiau nei 2022 m. (421). Prieš plataus masto invaziją 2021 m. į Rusiją persikėlė 1270 ukrainiečių.

2024 m. perkeltųjų skaičius toliau mažėjo, nepaisant to, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Rusija oficialiai įvedė repatriacijos institutą. Pagal atitinkamą Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretą, nuo 2022 m. vasario 24 d. repatriacijos gali siekti užsienyje nuolat gyvenantys „tėvynainiai“. Netrukus po to Rusijos vyriausybė supaprastino repatriantams taikomas sąlygas, atleido juos nuo reikalavimo mokėti rusų kalbą. 2024 m. rugpjūtį V.Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį norintieji grįžti į Rusiją galės gauti leidimą gyventi supaprastinta tvarka, be laikino leidimo gyventi.

Kaip skelbia laikraštis „The Moscow Times“, ekspertai jau anksčiau buvo įvardinę Rusijos „tėvynainių“ perkėlimo programos populiarumo sumažėjimą – tai lėmė karas Ukrainoje ir valdžios institucijų antiimigracinė politika. Ypač potencialius repatriantus atbaido nauji naujai emigravusių piliečių karinės registracijos mechanizmai, sakė Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos docentas, Pasaulio rusų liaudies tarybos Maskvos skyriaus ekspertų tarybos narys Michailas Burda.

Be to, vadinamieji „tėvynainiai“ susiduria su finansiniais ir biurokratiniais sunkumais prašydami leidimų gyventi, pilietybės, sveikatos draudimo, pensijų ir leisti vaikus į mokyklą, sakė Jungtinio tautiečių užsienyje paramos koordinavimo centro viceprezidentas Aleksejus Jesakovas. „Visa tai yra būtina visavertei integracijai į visuomenę, tačiau pareigūnai ne tik nėra suinteresuoti padėti šiems žmonėms, bet netgi atvirkščiai“, – sakė ekspertas.