2025-10-10 12:50 Atnaujinta 2025-10-10 12:55

Nobelio taikos premiją paskyręs Oslas laukia Trumpo kirčio: „Esame pasirengę bet kam“

Likus kelioms valandoms iki šių metų Nobelio taikos premijos paskelbimo, kurią laimėjo Venesuelos opozicionierė Maria Corina Machado, kovojanti už demokratiją ir žmogaus teises, Norvegijos politikai pradėjo ruoštis galimiems padariniams JAV ir Norvegijos santykiams, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas / „Shutterstock“ nuotr.

Norvegijos Nobelio komitetas ketvirtadienį aiškiai pareiškė, kad sprendimą dėl 2025 m. taikos premijos laureato priėmė dar pirmadienį, likus keletui dienų prieš Izraeliui ir „Hamas“ grupuotei susitariant dėl paliaubų Gazos Ruože pagal Jungtinių Valstijų prezidento D.Trumpo planą.

15min koliažas/Donaldas Trumpas, Maria Corina Machado
15min koliažas/Donaldas Trumpas, Maria Corina Machado

Penktadienį vidurdienį paskelbta, kad Nobelio taikos premiją laimėjo Venesuelos opozicijos politikė M.C.Machado.

Plačiau skaitykite: Ką turime žinoti apie Nobelio taikos premijos 2025 m. nugalėtoją

Norvegijos socialistų kairiųjų partijos lyderė Kirsti Bergstø žurnalistams sakė, kad Oslas turi būti „pasirengęs bet kam“.

„Donaldas Trumpas veda JAV ekstremaliu keliu, puola žodžio laisvę, leidžia kaukėtiems slaptosios policijos pareigūnams viduryje baltos dienos grobti žmones ir griežtai elgiasi su institucijomis ir teismais. Kai prezidentas yra toks nepastovus ir autoritarinis, žinoma, turime būti pasirengę bet kam“, – komentavo ji.

Donaldo Trumpo atvaizdas / ZUMAPRESS.com
Donaldo Trumpo atvaizdas / ZUMAPRESS.com

„Nobelio komitetas yra nepriklausoma institucija, o Norvegijos vyriausybė nedalyvauja sprendžiant dėl apdovanojimų. Bet nesu tikra, ar Trumpas tai žino. Turime būti pasirengę bet kam iš jo pusės“, – pridūrė politikė.

D.Trumpas jau seniai atvirai reiškia savo įsitikinimą, kad jam turėtų būti skirta taikos premija, kurią 2009 m. gavo vienas iš jo pirmtakų, Barackas Obama, už „ypatingas pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir tautų bendradarbiavimą“.

Anksčiau pranešta, kad liepos mėnesį D.Trumpas paskambino Jensui Stoltenbergui, Norvegijos finansų ministrui ir buvusiam NATO generaliniam sekretoriui, ir teiravosi apie Nobelio premiją.

Praėjusį mėnesį Jungtinėse Tautose Trumpas melagingai tvirtino, kad jis sustabdė septynis „nesibaigiančius karus“, ir pasaulio lyderiams pareiškė: „Visi sako, kad man turėtų būti skirta Nobelio taikos premija.“

Prieš paskelbiant šių metų premijos laimėtoją, Norvegijos Žaliųjų partijos lyderis Arildas Hermstadas pabrėžė, kad Nobelio komiteto nepriklausomybė yra tai, kas suteikia premijai patikimumą.

„Taikos premijos yra pelnomos už ilgalaikį atsidavimą, o ne už išpuolius socialinėje žiniasklaidoje ir bauginimus, – kalbėjo jis. – Gerai, kad Trumpas parėmė neseniai sudarytą Izraelio ir „Hamas“ paliaubų susitarimą. Bet koks žingsnis, padedantis užbaigti kančias Gazoje, yra sveikintinas. Tačiau vienas vėlyvas indėlis neištrina metų metus trukusio smurto ir susiskaldymo.“

Norvegijos Nobelio instituto vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas komentavo, kad sprendimai dėl premijos laimėtojo visuomet yra nepolitiniai, nors Norvegijos parlamento komiteto narių paskyrimas pagal Alfredo Nobelio, kuris paliko pinigus jo vardu pavadintoms premijoms finansuoti, valią gali sudaryti kitokį įspūdį.

„Aš iš pirmųjų lūpų žinau, kad komitetas veikia visiškai nepriklausomai. Tačiau Alfredas Nobelis mums šiek tiek apsunkino užduotį, savo testamente nurodydamas, kad komiteto nariai turi būti skiriami parlamento. Deja, tai yra nesvarstytina“, – sakė jis.

Apžvalgininkas ir analitikas Haraldas Stanghelle spėjo, kad D.Trumpo kerštas – jei jis bus – galėtų būti muitai, reikalavimai didinti įnašus NATO ar net Norvegijos paskelbimas priešu.

„Jis yra toks nenuspėjamas. Nenoriu vartoti žodžio „baimė“, bet yra jausmas, kad tai gali būti sudėtinga situacija, – pastebėjo jis. – Labai sunku paaiškinti Donaldui Trumpui ar daugeliui kitų pasaulio šalių, kad tai yra visiškai nepriklausomas komitetas, nes jie negerbia tokio nepriklausomumo.“

Anot H.Stanghelle, jei D.Trumpas būtų laimėjęs, tai būtų „didžiausia staigmena Nobelio taikos premijos istorijoje“.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

„Nors jis [Trumpas] aiškiai nusipelno pagyrimo už pastangas užbaigti karą Gazoje, dar per anksti spręsti, ar taikos pasiūlymas bus įgyvendintas ir atneš ilgalaikę taiką“, – įvertino Oslo taikos tyrimų instituto vadovė Nina Graeger.

„Trumpo pasitraukimas iš tarptautinių institucijų, jo noras perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos, taip pat pagrindinių demokratinių teisių pažeidimai jo paties šalyje nelabai dera su Nobelio valia“, – pabrėžė ji.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą