Patraukė lietuvių dėmesį
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Vengrijos vyriausybės vadovo paskelbta naujiena.
„Orbanas teigia, kad 95 proc. Vengrijos piliečių referendume nepritarė Ukrainos stojimui į ES.
Nepritariančiųjų Ukrainos stojimui į ES yra 2 168 431 Vengrijos pilietis, t. y. 95 proc. balsavusiųjų. Tik 5 proc. balsavo už Ukrainos stojimą į ES.
Vengrijos ministras pirmininkas pabrėžė, kad tokie apklausos rezultatai suteikia jam „stiprų mandatą“ ginti Vengrijos poziciją aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje“, – atpasakojo internautas.
Ar tikrai referendumas?
Po ketvirtadienį įvykusio ES aukščiausio lygio susitikimo V.Orbanas iš tiesų paskelbė, kad 95 proc. vengrų nepritaria Ukrainos stojimui į ES. Jis rėmėsi apklausos „Voks2025“ rezultatais.
Premjeras nurodė, kad iš viso balsavo 2 mln. 278 tūkst. žmonių. Iš jų 2 mln. 168 tūkst. arba 95 proc. balsavusių pasisakė prieš Ukrainos stojimą į ES, likę 5 proc. balsavo „už“.
Premjero kabineto parlamentinis valstybės sekretorius Balazsas Hidveghi teigė, kad balsavime dalyvavo 2 mln. 284 tūkst. piliečių. Praėjusiais metais vykusiuose EP rinkimuose rinkėjų sąraše buvo 7,8 mln. žmonių. Tai reiškia, kad konsultacijoje savo nuomonę išreiškė apie 29 proc. rinkimų teisę turinčių Vengrijos piliečių, o daugiau nei 5 mln. to nepadarė.
„Voks2025“ tapo antra sėkmingiausia vyriausybės nacionaline konsultacija po konsultacijos dėl „Soroso plano“, kurioje dalyvavo 2 mln. 256 tūkst. žmonių.
Kaip pažymi vengrų leidinys „Telex“ ir agentūra „Bloomberg“, šis balsavimas nebuvo oficialus referendumas. Jis panašesnis į nuomonių apklausą, kuri neturi teisinės galios ir gali būti naudojama tik kaip politinis įrankis. Pats V.Orbanas ją taip pat vadino „nacionaline konsultacija“.
Sulaukė kritikos dėl patikimumo
V.Orbano vyriausybės remiama apklausa jau sulaukė kritikos dėl patikimumo.
Pasak „Telex“, testavimas parodė, kad apklausoje vienas asmuo galėjo balsuoti kelis kartus, naudodamas skirtingus el. pašto adresus.
Kaip nurodo „Bloomberg“, žmonės galėjo balsuoti internetu, nurodydami tik vardą, pavardę, amžių ir el. pašto adresą, todėl tas pats asmuo galėjo balsuoti kelis kartus.
„Tai, kad internetinį balsavimą galima „nulaužti“, verčia abejoti rezultatų autentiškumu. Vyriausybė visada skelbdavo, kur vyksta balsavimas, ir nebuvo jokio nepriklausomo šaltinio, kuris galėtų patikrinti šiuos duomenis.
Be to, nebuvo aišku, kaip buvo filtruojami pasikartoję ar suklastoti balsai, ir ar jie vėliau buvo anuliuojami“, – rašo „Telex“. Tai teigė ir „Bloomberg“.
Vyriausybės atstovas spaudai Gergely Gulyas teigė, kad atspausdinti balsavimo biuleteniai buvo patvirtinti notaro ir saugūs, o elektroniniai balsai buvo tikrinami. Tačiau jis negalėjo patvirtinti, ar sistema gali nustatyti, ar asmuo balsavo ir paštu, ir internetu.
Jis bandė sumenkinti problemą sakydamas, kad internetu gauti balsai sudarė tik apie 10 proc. visų balsų.
Reaguodamas į „Telex“ žurnalistų iškeltas abejones dėl balsavimo autentiškumo ir patikimumo, vyriausybės informacijos centras nurodė: „Valdžia daro prielaidą, kad žmonės nori ne sukčiauti, o išreikšti savo nuomonę, kaip rodo balsavusių skaičius.
Balsavimas internetu tapo prieinamas, nes buvo gauta daugiau kaip 20 tūkst. skundų dėl pamestų ar pavogtų biuletenių. Balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti ant apsaugoto popieriaus, todėl jais nebuvo galima piktnaudžiauti.“
Birželio 22 d. opozicijos lyderis Peteris Magyaras atmetė konsultaciją kaip „vyriausybės propagandinę kampaniją“ ir citavo leidinio „Magyar Posta“ duomenis, pasak kurių, buvo grąžinta tik 3-7 proc. paštu išsiųstų biuletenių.
Anksčiau opozicinės partijos „Tisza“ inicijuotoje apklausoje 58 proc. respondentų pasisakė už Ukrainos narystę ES. Pasak partijos veiklos vadovo Marko Radnai, joje dalyvavo daugiau nei 1,1 mln. žmonių.
Pastaruoju metu smarkiai išaugo parama naujai opozicinei partijai, kuriai vadovauja buvęs valdančiosios partijos „Fidesz“ narys P.Magyaras. Birželio 18 d. paskelbtoje „Median“ apklausoje „Tisza“ prieš V.Orbano „Fidesz“ pirmauja 15 proc. punktų. Kiti parlamento rinkimai turėtų vykti kitų metų balandžio mėn.
Ukrainos vertinimas
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Vengrijoje nuo balandžio 14 d. iki birželio 20 d. vykusį balsavimą kaip vyriausybės organizuotą bandymą kurstyti „nepagrįstą neapykantą“ prieš Ukrainą, teigiama ministerijos spaudos tarnybos birželio 24 d. išplatintame pareiškime.
Ministerija išreiškė pagarbą referendume dalyvavusiems vengrams, įskaitant ir tuos, kurių nuomonės skiriasi, tačiau kritikavo manipuliacinius iniciatyvos ketinimus.
„Sunku suabejoti bendrais manipuliaciniais ketinimais, slypinčiais už šios Vengrijos vyriausybės iniciatyvos, kuri neturi nieko bendro su demokratijos, atvirumo ir skaidrumo principais išreiškiant tautos valią“, – nurodė ministerija.
Kyjivas apkaltino Vengrijos vyriausybę, kad ji deda „maksimalias pastangas“ norimam rezultatui pasiekti.
„Konsultacijas lydėjo agresyvus nepagrįstos neapykantos kurstymas viskam, kas susiję su Ukraina“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
„Tokia informacinė kampanija vyksta jau daug mėnesių. Vengrijos pareigūnai, siekdami nepagrįstai įbauginti Vengrijos piliečius, išgalvojo neegzistuojančias grėsmes, neva ateinančias iš Ukrainos“, – reiškiama Ukrainos pozicija.
Ministerija teigė, kad „antiukrainietiška isterija“ visų pirma siekiama nukreipti vengrų dėmesį nuo vyriausybės socialinės ir ekonominės politikos nesėkmių, sukuriant įsivaizduojamą išorės priešą.
„Esame įsitikinę, kad didžioji dauguma Vengrijos piliečių sugeba atpažinti šią primityvią manipuliaciją“, – sakė Ukrainos diplomatai.
Vyriausybės pastangos
Valdžia dėjo visas pastangas, kad „Voks2025“ dalyvautų kuo daugiau žmonių. Ji iškabino plakatus visoje šalyje, apklausą reklamavo per visuomeninę televiziją futbolo rungtynių metu, panaudojo skiepų registracijos el. pašto adresus, kuriais išsiuntė pranešimus, reklamavo ją nemokamame pensininkams skirtame laikraštyje ir išsiuntinėjo aplinkraščius, raginančius ministerijų ir net kariuomenės darbuotojus balsuoti apklausoje.
Vengrijos vyriausybė išsiuntinėjo piliečiams laiškus, kuriuose ragino juos per planuojamą konsultacinį referendumą balsuoti prieš Ukrainos narystę ES, ir įspėjo, kad pritarimas Ukrainos kandidatūrai į ES padarys „didžiulę žalą“.
Balandžio 22 d. V.Orbanas pareiškė, kad per konsultacijas balsavo prieš Ukrainos stojimą į ES, ir viešai pasidalijo nuotraukomis, kuriose jis balsavimo biuletenyje pažymėjo „prieš“.
Kampanijos pranešimuose Ukraina buvo vaizduojama kaip grėsmė saugumui, teigiama, kad dėl narystės ES Vengriją užplūs infekcinės ligos, ukrainiečių nusikaltėliai ir prastos kokybės maisto produktai. Vyriausybės pranešimuose buvo perspėjama, kad išnyks papildomos pensijos, bus prarasta pigi energija, o Vengrija neteks ES žemės ūkio subsidijų ir kartu bus priversta kariauti.
„Mūšio lauke nėra jokio sprendimo, tik destrukcija ir mirtis, reikia paliaubų ir taikos. Nenorime mirti už Ukrainą, nenorime, kad mūsų sūnūs grįžtų karstuose. Nenorime Afganistano šalia“, – anksčiau yra sakęs V.Orbanas.
Pasak „Telex“, tokios „neapykantos kampanijos“ partijai niekada nebuvo svetimos, tačiau anksčiau buvo taikomasi į tam tikras socialines grupes, o dabar – į visą šalį.
„Voks2025“ apklausą taip pat lydėjo prieš Ukrainą ir ES kurstanti plakatų kampanija su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos vos der Leyen, Europos liaudies partijos pirmininko Manfredo Weberio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio portretais, iš kurių per vizitą Vengrijoje pasišaipė Ukrainos vicepremjerė, atsakingas už Europos ir euroatlantinę integraciją Olha Stefanišyna, sakydama, kad nežinojo, jog V.Zelenskis toks populiarus Vengrijoje.
Išbandytas metodas
„Telex“ pažymi, kad „Voks2025“ galima palyginti su ankstesnėmis nacionalinėmis konsultacijomis, nes jos iš esmės buvo tokios pačios, tik turėjo kitokį pavadinimą ir dizainą. Tačiau jų įgyvendinimas ir politinė komunikacija vyko pagal gerai žinomą scenarijų.
Vyriausybė tokias apklausas rengia nuo 2010 m. ir, anot leidinio, užduoda klausimus taip, kad gautų norimus atsakymus ir galėtų skelbti, kad didžioji dauguma vengrų pritaria jų politikai.
„Pavyzdžiui, ši „didžioji dauguma“ neseniai vykusiose nacionalinėse konsultacijose dėl naujosios vyriausybės ekonominės politikos atrodė taip: 1,35 mln. žmonių, arba vos 16 proc. 2022 m. balsavimo teisę turinčių asmenų, atsakė į labai tikslingus klausimus ir 95-99 proc. jų pritarė vyriausybės priemonėms“, – nurodo „Telex“.
Ankstesnės kampanijos buvo skirtos tokioms temoms, kaip LGBTQ teisės ir ES migracijos politika. Vienoje 2023 m. konsultacijoje rinkėjų buvo klausiama, ar jie pritaria tariamiems Briuselio planams Vengrijoje sukurti „migrantų getus“. 99 proc. rinkėjų balsavo prieš, o rinkėjų aktyvumas nesiekė 20 proc.
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija pradėjo karą 2022 m., ir po kelių mėnesių jai buvo suteiktas kandidatės statusas. Vengrija, kaip ES narė, turi veto teisę dėl tolesnės pažangos.
V.Orbanas, atviriausiai prorusiškas ES lyderis, blokavo arba atidėjo karinės pagalbos Ukrainai teikimą, palaikė glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu ir kartojo Kremliaus kalbas.
Vengrijos opozicija ir Vakarų kritikai mano, kad jo administracija tampa vis labiau autoritarinė, ir remiasi spaudos laisvės, teismų nepriklausomybės ir rinkimų sąžiningumo mažinimu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. V.Orbanas iš tiesų paskelbė apklausos „Voks2025“ rezultatus, teigdamas, kad 95 proc. vengrų nepritaria Ukrainos stojimui į ES. Tačiau, pasak vietos žiniasklaidos, balsavimo rezultatai yra abejotini, nes galimai buvo įmanoma balsuoti kelis kartus ir nėra aišku, ar tokie balsai buvo filtruojami. Be to, tai nėra referendumas, o verčiau valstybinė konsultacija ar nuomonių apklausa. Vengrijos vyriausybė dėjo dideles pastangas, siekdami sudaryti neigiamą viešąją nuomonę apie Ukrainą. Pats V.Orbanas skatino piliečius pasisakyti prieš Ukrainos stojimą į ES.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
