Pasaulio reakcija: JAV ir Kinijos pareigūnai surengė „turiningas derybas“ dėl karo Ukrainoje

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss rytoj tikriausiai paskelbs naujas sankcijas daugiau nei šimtui asmenų, susijusių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimu, pranešė BBC.

Tai bus padaryta priėmus skubos tvarka priimtą teisės aktą, kuris yra Ekonominių nusikaltimų įstatymo projekto, kuris, kaip tikimasi, bus priimtas vėliau pirmadienį, dalis.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos užtikrins, jog Ukraina turėtų ginklų apsisaugoti nuo Rusijos invazijos.

„Užtikrinsime, kad Ukraina turėtų ginklų apsiginti nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų. 
 
Siųsime pinigų, maisto ir pagalbos, kad išgelbėtume ukrainiečių gyvybes.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Išskėstomis rankomis priimsime Ukrainos pabėgėlius“, – savo tviterio paskyroje paskelbė J.Bidenas.

Jungtinės Valstijos giliai susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“, pirmadienį nurodė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

Šis komentaras buvo išsakytas po septynias valandas trukusio JAV ir Kinijos aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo Ukrainoje ir kitų saugumo klausimų.

Plačiau skaitykite čia.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pranešė, kad trečiadienį priims sprendimą dėl Ukrainos bylos prieš Rusiją, kurioje ji kaltinama melagingai pateisinusi savo invaziją.

Ukraina pateikė ieškinį netrukus po Rusijos invazijos vasario 24 dieną. Jame Rusija kaltinama tuo, kad kaip pretekstą puolimui ji naudojo melagingus teiginius, jog Ukrainos pajėgos vykdo genocidą separatistų kontroliuojamose Donbaso regiono teritorijose.

Rusijos pareigūnai neatvyko į ankstesnį posėdį Jungtinių Tautų Pasaulio teisme kovo 7 d.

Tarptautinio Teisingumo Teismo pareiškime teigiama, kad teismas savo nutartį paskelbs trečiadienį, kovo 16 d., 17 val. Lietuvos laiku.

Tarptautinis baudžiamasis teismas taip pat pradėjo atskirą karo nusikaltimų tyrimą, kad išnagrinėtų įtarimus dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų.

Izraelis pirmadienį pažadėjo „neapeidinėti“ Vakarų sankcijų Maskvai, nors šalies ministras pirmininkas Naftali Bennettas pasikalbėjo su Rusijos prezidentu, mėgindamas atlikti tarpininko vaidmenį, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

„Izraelis neis sankcijų, įvestų Rusijai Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių, apeidinėjimo keliu“, – per vizitą Slovakijoje sakė izraeliečių užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas, pasmerkęs Rusijos invaziją Ukrainoje.

Plačiau skaitykite čia.

Šią savaitę Jungtinių Amerikos valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas vyks į Briuselį dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Po to jis vyks į Slovakiją ir Bulgariją, pirmadienį žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

15min nuotr./Lloydas Austinas

Apie Ll.Austino kelionę į Briuselį ir Slovakiją jau buvo paskelbta, tačiau jis papildomai vienai dienai užsuks į Bulgariją, sakė J.Kirby. Ll.Austinas į Europą išvyksta antradienį. 

Bulgarijoje Ll.Austinas susitiks su „aukšto rango civiliais ir kariniais vadovais“, sakė J.Kirby.

Estijos parlamentas 90-ia balsų „už“ parėmė peticiją dėl Ukrainos, kurioje, ne tik bendrai reiškiama parama Ukrainos žmonėms ir gynybai, bet ir raginama Jungtinių Tautų valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų, kad virš Ukrainos būtų įvesta neskraidymo zona, teigiama, kad sankcijos turi būti sugriežtintos, ir raginama įvesti visapusišką prekybos embargą Rusijai ir Baltarusijai.

Partija „Vieningoji Rusija“ siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę įmonėms, kurios laikosi Vakarų šalių Rusijai įvestų sankcijų, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, remdamasi partijos generalinės tarybos sekretoriumi Andrejumi Turčaku.

A.Turčakas sakė, kad valdančioji partija artimiausiu metu parengs atitinkamas pataisas Rusijos parlamentui, skelbia CNN.

„Ką tik priėmėme pataisas, kuriomis nustatoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė [bendrovėms], remiančioms sankcijas Rusijos asmenims. Be to, tokia netiesioginė parama užsienio sankcijoms [mūsų] šalies viduje kvalifikuojama ne kitaip, kaip išdavystė“, – sakė A.Turčakas.

Partija siūlo „nustatyti griežtą, įskaitant baudžiamąją atsakomybę tokiems [verslo] subjektams ir jų vadovams už Vakarų sankcijų laikymąsi ir įgyvendinimą“, teigia A.Turčakas.

A.Turčakas toliau teigė, kad „Vakarų sankcijų isterijos fone užfiksuota atvejų, kai Rusijos įmonės, įskaitant įmones, kuriose dalyvauja valstybė, atsisako dirbti su bankais ir įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos, motyvuodamos tuo, kad jos pačios rizikuoja sulaukti sankcijų. Situacija naudojasi ir nesąžiningi konkurentai, aktyviai skleidžiantys raginimus nutraukti bendradarbiavimą su įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos.“

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“.

Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“.

„Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z.Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.“

„Įsibrovėliai pradėjo taikytis į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, mėgindami palaužti Ukrainos žmonių dvasią, – pridūrė jis. – Tai yra smerktina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui.“

Z.Rau šį pranešimą paskelbė, Lenkija 2022 metais pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Pasak ministro, Rusijos agresija „kelia grėsmę pačiam ESBO gyvavimui“, tačiau Z.Rau pridūrė, kad jis artimiausiu metu aplankys Moldovą ir Balkanų šalis, siekdamas „pademonstruoti ESBO įsitraukimą“ siekiant padėti užbaigti šį karą.

Pagal naują Didžiosios Britanijos vyriausybės programą Jungtinės Karalystės (JK) gyventojams bus siūloma 415 eurų (350 svarų sterlingų) per mėnesį priimti ukrainiečių pabėgėlius, pranešė JK valstybės sekretorius Michaelas Gove'as.

Visi Ukrainos piliečiai ir gyventojai galės pasinaudoti programa „Namai Ukrainai“, sakė M.Gove'as, pabrėždamas, kad „ukrainiečių, galinčių pasinaudoti šia schema, skaičius nebus ribojamas“.  

Į JK atvykstantys ukrainiečiai „turės visas ir neribotas galimybes naudotis ir naudotis lengvatomis, sveikatos priežiūra, įsidarbinti“, - sakė M.Gove'as. 

Pagal šią schemą gyventojai turės suteikti apgyvendinimą ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir, pasak M.Gove'o, bus atliekami „būtini patikrinimai“.
 

Pasak pareigūnų, susipažinusių su amerikiečių diplomatiniais laiškais apie apsikeitimą informacija, JAV pranešė sąjungininkams, kad Kinija davė suprasti, jog yra pasirengusi suteikti karinę pagalbą Rusijai, kad paremtų jos invaziją į Ukrainą, praneša leidinys „Financial Times“.

Laiškuose, kuriuos JAV valstybės departamentas išsiuntė sąjungininkėms Europoje ir Azijoje, nebuvo konkrečiai nurodyta, kokio lygio ar kada gali būti suteikta pagalba.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Slovakijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad įvertinusi šalies žvalgybos tarnybų informaciją apie galimą šnipinėjimą ir kyšininkavimą, nusprendė išsiųsti tris Rusijos diplomatus, skelbia „AbcNews“.

Slovakijos spauda skelbia, kad policija suėmė tris Slovakijos piliečius: Gynybos ministerijos pulkininką, vieną Slovakijos žvalgybos tarnybos  darbuotoją ir vieną Slovakijos pilietį, susijusį su prokremliška dezinformacijos interneto svetaine. Visiems slapta mokėjo Rusijos ambasados pareigūnas, skelbia vietos žiniasklaida.

Plačiau skaitykite čia.

Popiežiaus Pranciškaus prašymu už žmogaus vystymąsi atsakingas Vatikano kardinolas antrą kartą vyks į Ukrainą.

Kardinolas Michaelas Czerny lankysis Ukrainos pasienyje su Slovakija, kad „parodytų Šventojo Tėvo artumą tiems, kurie kenčia nuo vykstančio karo padarinių“, pirmadienį sakė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.

„Popiežius Pranciškus šią misiją lydi malda, kaip ir pastarosiomis dienomis, ir per savo Eminenciją nori būti arti tų, kurie bėga nuo kovų ir kenčia nuo kitų žmonių smurto, – pridūrė jis. 

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

Sekmadienį per Viešpaties angelo maldą Šventojo Petro aikštėje popiežius paragino siekti taikos Ukrainoje, o Rusijos išpuolius pavadino „nepriimtina ginkluota agresija“ prieš Ukrainą.

Trečiadienį M.Czerny atvyks į Slovakiją, o vėlesnėmis dienomis vyks prie Ukrainos sienos.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas, pirmadienį sakydamas kalbą Europos Tarybos rūmuose, prašė pašalinti Rusiją iš Europos Tarybos. 

„Per pastarąsias 18 dienų pasaulis pagaliau atvėrė akis“, - sakė D.Šmyhalas, turėdamas omenyje Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Po plojimų D.Šmyhalui Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Tiny Koxas sakė, kad dabar susitikime bus nagrinėjama, ar „pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje“ valstybė narė gali būti pašalinta.

T.Koxas sakė, kad artimiausiomis valandomis ir antradienį bus svarstomi Rusijos kariuomenės įsiveržimo padariniai, skelbia CNN.

Pasak kelių CNN šaltinių, Baltųjų rūmų pareigūnai tariasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas netrukus vyks į Europą, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą. 

Ši kelionė vyktų po kelių aukščiausio rango padėjėjų, įskaitant JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, vizitų. 

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Kol kas jokia kelionė nėra galutinai suderinta ar paskelbta. 
 

Pasak JAV pareigūno, prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę paspartinti su JAV susijusių Ukrainos pabėgėlių perkėlimą, nes vis dažniau pasigirsta raginimų labiau padėti milijonams žmonių, bėgančių iš karo draskomos Ukrainos.

Karas Ukrainoje sustiprino Suomijos paramą narystei NATO. Suomijos nacionalinio transliuotojo YLE užsakytos apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų pritartų šalies narystei NATO, 16 proc. pasisako prieš, o penktadalis lieka neapsisprendę.

123RF.com nuotr./Suomija

Vasario pabaigoje skelbtos apsklausos duomenimis, narystę NATO palaikė 53 proc. respondentų, 28 proc. buvo prieš. Ši apklausa Suomijos žiniasklaidoje vadinta istorine, kadangi tai buvo pirmas kartas, kai daugiau nei pusė respondentų pasisakė už narystę NATO.

Tokią narystę labiau linkę palaikyti Suomijos vyrai, rašoma tinklapyje Yle.fi. Jai pritartų 71 proc. apklausos respondentų vyrų (prieš – 14 proc.), kai moterų tarpe NATO šalininkių yra 53 proc. Vis dėlto per dvi savaites Suomijos moterų požiūris taip pat pasikeitė – vasario pabaigoje už narystę pasisakė 41 proc. moterų.

Jungtinės Karalystės teisingumo ministras lankėsi Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje ir pasiūlė pagalbą byloje, kurioje siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn už galimus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Dominicas Raabas teigė, kad bet kas, kas įvykdė karo nusikaltimus Ukrainoje, „turi būti patrauktas atsakomybėn“, o Didžioji Britanija teismui siūlo finansinę ir techninę pagalbą.

Protestuotojai Lenkijoje kelias dienas blokavo kelią, vedantį link  Baltarusijos sienos, siekdami sustabdyti krovininius vilkikus, kurie, jų teigimu, per Baltarusiją važiuoja į Ukrainą su atsargomis Rusijos kariuomenei.

Daugelis protestuotojų Lenkijos kaime Koroščine, apsigaubę Ukrainos valstybinėmis vėliavomis, bandė neleisti iš Lenkijos išvažiuoti sunkvežimiams su rusiškais ir baltarusiškais numeriais, praneša „The New York Times“.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai netaikomos maisto ir vaistų gabenimui keliais. Tai reiškia, kad kroviniai ir toliau gabenami sausuma tarp ES ir Rusijos bei Baltarusijos. Šimtai privačių sunkvežimių su rusiškais ir baltarusiškais numeriais kasdien kerta sieną, o šeštadienį, vietos policijos duomenimis, eilė driekėsi beveik 16 kilometrų.

Plačiau skaitykite čia.

Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, Vladimiras Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių, ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai.

Vladimiras Putinas

Pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai sakė nerimaujantys, kad Rusijos prezidentas eskaluos konfliktą ir bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Rusija vis dar turi didžiulį karinį pranašumą ir gali ištisas savaites bombarduoti šalį. Nors likusi pasaulio dalis reaguoja į baisius V.Putino pradėto karo vaizdus, pačioje Rusijoje jį nuo spaudimo apsaugo, anot CŽV direktoriaus Williamo Burnso, „propagandos burbulas“.

Plačiau skaitykite čia. 

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas prisijungė prie raginimų stabdyti karą Ukrainoje ir grįžti prie diplomatijos taip sumažinant „smarkiai padidėjusią katastrofiško branduolinio karo riziką“, rašo „The Guardian“. I.Ivanovas užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 1998–2004 metais, jį pakeitė Sergejus Lavrovas. 

Pareiškimą, kuriame visos pusės raginamos pritarti paliauboms ir nutraukti nepateisinamą civilių gyventojų žūtį, pasirašė I.Ivanovas ir grupė užsienio politikos veikėjų, tokių kaip buvęs Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris, vienas iš Branduolinės grėsmės iniciatyvos pirmininkų, buvęs JAV senatorius Samas Nunnas ir buvęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius lordas Browne'as.

I.Ivanovas, kaip buvęs Jelcino laikų ministras, vargu ar priklauso V.Putino artimiausiam ratui, tačiau jis gali atspindėti nerimą marginalizuotoje Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, rašo „The Guardian“.

Pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiko trečiajam dvišalių derybų raundui. Abi šalys prieš derybas skambėjo optimistiškiau nei anksčiau, tačiau jų optimizmo priežastis – neaiški. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis spaudžia surengti tiesioginį susitikimą su Rusijos prezidentu V.Putinu. Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV tebėra skeptiškai nusiteikusios, kad Rusija dar yra pasirengusi derėtis dėl susitarimo, kuris Ukrainos vadovybei būtų priimtinas.

Bendrame pareiškime vengiama priskirti atsakomybę už karą ir daugiausiai dėmesio skiriama branduolinių valstybių atsakomybei už branduolinės rizikos šalinimą, priduriama, kad dėl vykstančio konflikto Ukrainoje tokia rizika smarkiai padidėja.

Pranešime įspėjama, kad: 

„Susišaudymas Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje buvo naujausias priminimas, kaip branduolinė katastrofa gali greitai iškilti į paviršių “karo migloje„. Sausio mėn. Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai kartu patvirtino, kad “branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas„.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant sumažinti galimo nelaimingo atsitikimo, klaidos ar neteisingo apskaičiavimo riziką yra paliaubos, kad būtų nutrauktas nepriimtinas ir nepateisinamas žmonių, įskaitant nekaltus civilius, gyvybių praradimas.

Dialogas, diplomatija ir derybos yra vienintelis priimtinas būdas išspręsti konfliktą taip, kad jis atlaikytų laiko išbandymą. Turime grįžti prie diplomatijos ir dialogo, kad dabartiniai ginčai dėl esminių klausimų būtų sprendžiami derybomis, o ne kovomis. Palankiai vertiname pirmuosius Rusijos ir Ukrainos bandymus pradėti tokias derybas. Taip pat palankiai vertiname pasaulio lyderių pastangas, kuriomis siekiama rasti politinį sprendimą.“

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį pažadėjo, kad Izraelis nebus naudojamas kaip būdas rusams apeiti Vakarų sankcijas, rašo CNN. 

Kalbėdamas Slovakijoje Y.Lapidas pakartojo, kad Izraelis smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, ir pridūrė, kad Izraelis „padarys viską, ką gali, kad padėtų tarpininkavimo pastangoms“.

„Izraelis nebus kelias, kuriuo būtų galima apeiti Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių Rusijai įvestas sankcijas“, – sakė Y.Lapidas.

Anot jo, Užsienio reikalų ministerija koordinuoja šį klausimą kartu su partneriais, tarp kurių Izraelio bankas, Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Oro uostų valdyba, Energetikos ministeriją ir kt.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva neprašė Kinijos karinės pagalbos, skelbia Rusijos žiniasklaida.

„Rusija turi savo pačios potencialo operacijos tęsimui, ir, kaip mes skelbėme, ji vyksta pagal planą ir bus baigta pilnai pagal numatytus terminus“, – sakė jis, kurį cituoja gazeta.ru.

Kaip jau skelbta anksčiau, sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos karui Ukrainoje. JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.

Rumunijos pasienio policijos duomenimis, iš Ukrainos į Rumuniją atvykstančių žmonių skaičius gerokai sumažėjo. Palyginti su praėjusia savaite, kasdien atvykstančiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip 50 proc., rašo CNN.

Atvykstančiųjų skaičius sumažėjo nuo vidutiniškai apie 30 000 per dieną praėjusią savaitę iki 14 000 sekmadienį.

Pasienio policijos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip dvi savaites į Rumuniją atvyko daugiau kaip 412 000 Ukrainos piliečių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Situacija Ukrainoje

Rumunijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Raedas Arafatas sakė, kad šalyje liko apie 80 000 ukrainiečių.

Tuo tarpu Vokietijos valdžios institucijos iki šiol užregistravo daugiau kaip 146 000 pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, nuo Rusijos invazijos vasario pabaigoje iš Ukrainos pabėgo beveik 2,7 mln. žmonių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį Ankaroje vyksiančiose derybose su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptars karą Ukrainoje, pranešė jo biuras.

Tai įvyks tuo metu, kai abi šalys toliau deda pastangas užtikrinti paliaubas praėjus 19 dienų po Rusijos invazijos, pranešė „Reuters“.

Sekmadienį Ukraina pareiškė, kad bendradarbiauja su Turkija ir Izraeliu siekdama nustatyti derybų su Rusija vietą ir sistemą.

Pirmadienio vizitas bus pirmoji M.Scholzo kelionė į Turkiją nuo 2021 m. gruodžio mėn., kai jis pradėjo eiti pareigas, ir vyks Vokietijai stengiantis užmegzti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų nutraukta Maskvos invazija. Vokietija ir Prancūzija ėmėsi vadovaujančio vaidmens Europos Sąjungoje, kad karas būtų nutrauktas, rašo „The Guardian“. 

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Be dvišalių ryšių tikimasi pasikeisti nuomonėmis kitais regioniniais ir tarptautiniais klausimais, visų pirma Ukrainos ir Turkijos bei ES santykių klausimais“, – teigė nurodo Turikos atstovai.

Turkija teigia galinti sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms, tačiau teigia, kad pirmiausia reikia paliaubų ir humanitarinių koridorių.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo daugiau kaip 1,75 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Lenkijos pasienio apsaugos agentūra, kuria remiasi BBC.

Manoma, kad ne visi šie pabėgėliai šiuo metu yra Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektorius Maciekas Duszczykas mano, kad Lenkijoje liko apie milijonas pabėgėlių, o kiti jau išvyko į kitas šalis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai kerta Krakovets sienos perėjimo punktą į Lenkiją

Sekmadienį sieną kirto 82 100 žmonių, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Pasienio apsaugos agentūra, o šeštadienį jų buvo 79 800.

Pirmadienį 06.00 val. sieną kirto 18 400 žmonių, nurodo BBC.
 

Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas BBC teigė, kad vakarykštė Rusijos raketų ataka prieš Ukrainos karinę bazę, esančią netoli Lenkijos sienos, buvo bandymas pagąsdinti NATO.

Per smūgį mokymo bazei, esančiai maždaug už 20 km nuo sienos su Lenkija, žuvo mažiausiai 35 žmonės. M.Przydaczas BBC radijo laidai „BBC Radio 4 Today“ sakė, kad Rusijos žingsnis buvo „labai provokuojantis“.

„Taigi, žinoma, rusai žinojo, į ką smogė, ir norėjo sukelti grėsmę NATO... Jie norėjo pasiųsti žinią, grasinančią NATO“, – sakė jis.

M.Przydaczas sako, kad baiminasi, jog „mano šaliai ir kelioms kitoms šalims kažkokiu būdu gresia pavojus, nes V.Putinas bando sugriauti pasaulį, kuriame gyvename“.

Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

Sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje. JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.

Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.

Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“

Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė kelis televizijos kanalus, susijusius su Rusijos banku „Gazprombank“.

Atitinkamas tarybos sprendimas paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Draudimas paskelbtas, nes „Gazprombank“ ir žiniasklaidos įmonių grupė „Gazprom-Media“, kontroliuojami valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“, įtraukti į JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sudarytą subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Tarp uždraustų kanalų yra „NTV Serial“, „NTV Stil“ ir „NTV Pravo“. Jie priklauso „Gazprom-Media“.

Draudimas galios, kol OFAC atšauks sankcijas „Gazprombank“.

Pranešama, kad Vokietija žada įsigyti iki 35 naikintuvų F-35, pirmadienį pranešė šaltinis vyriausybėje, rašo „The Guardian“. Apie tai, kad Berlynas „iš esmės nusprendė“ pirkti JAV naikintuvus, skelbė ir naujienų agentūra „Reuters“.

„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-35

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo skirti 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Plačiau skaitykite: Šaltinis parlamente: Vokietija planuoja įsigyti naikintuvų F-35 ir „Eurofighter“

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos stumia prieglobsčio prašytojus iš Artimųjų Rytų, kurie įstrigo šalyje po to, kai jiems buvo pažadėtas kelialapis į ES, kirsti sieną į karo draskomą Ukrainą, liudija Baltarusijos stovyklose gyvenantys žmonės, rašo „The Guardian“.

Kovo 5 d. grupė baltarusių kareivių, grasindami ginklu, dešimtims prieglobsčio prašytojų, mėnesiams įstrigusių laikiname bendrabutyje Bruzguose, Baltarusijos kaime, liepė pasirinkti: kirsti Lenkijos sieną arba vykti į Ukrainą, remdamasis liudininkų pasakojimais rašo „The Guardian“. 

„Į pastatą įžengė septynių pasieniečių grupė, kurios niekada anksčiau nebuvome matę“, – pasakojo pernai rudenį į Baltarusiją atvykęs vyras, kurio tapatybės dėl saugumo negalima atskleisti.

„Jie vilkėjo kariškais drabužiais ir pirmą kartą į stovyklą įžengė laikydami ginklus, mušdami mus ir sakydami, kad turime du pasirinkimus – arba pereiti į Lenkiją, arba vykti į Ukrainą“, – liudininką cituoja „The Guardian“.

Rusijos anglių ir trąšų magnatas Andrejus Melničenka paragino nutraukti ugnį Ukrainoje, pavadindamas karą tragedija, kurią būtina sustabdyti, ir apibūdino gresiančią pasaulinę maisto krizę dėl kylančių trąšų kainų.

„Įvykiai Ukrainoje yra išties tragiški. Mums skubiai reikia taikos“, – sakė 50 metų A.Melničenka, kuris yra rusas, bet gimė Baltarusijoje, o jo motina – ukrainietė. Apie tai, remdamasis oligarcho atstovo spaudai išplatintu pranešimu, rašo „Reuters“. 

„Kaip rusas pagal tautybę, baltarusis pagal gimimą ir ukrainietis pagal kraują, jaučiu didžiulį skausmą ir netikėjimą matydamas, kaip broliškos tautos kovoja ir žūsta“, – A.Melničenką cituoja „Reuters“.

15min primena, kad dėl karo Ukrainoje ES į sankcijų sąrašą įtraukė eilę su Kremliumi susijusių oligarchų, tarp jų atsidūrė ir netiesioginis Lietuvoje veikiančios įmonės „Lifosa“ savininkas A.Melničenka. Tiesa, jis atsistatydino iš pareigų jo valdomoje Šveicarijoje registruotoje grupėje „EuroChem Group“. 

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

JAV ambasada Kyjive dar kartą paragino JAV piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos, nes dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų saugumo situacija tapo „nenuspėjama“.

Ambasada įspėjo piliečius „atidžiai apsvarstyti“ kelionės maršrutus ir riziką, nes Ukrainos keliai gali būti perpildyti, juose gali būti vykdomi kovos veiksmai arba infrastruktūra dėl sugadintų tiltų ir kelių pablogėjusi.

JAV valstybės departamentas sausio mėn. atskleidė, kad neturi tikslių duomenų apie bendrą Ukrainoje tebesančių amerikiečių skaičių, išskyrus likusius JAV vyriausybės darbuotojus, primena BBC.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) ragina skubiai priimti sprendimą, kad būtų išvengta „blogiausio scenarijaus“ pietiniame Mariupolio mieste įstrigusiems civiliams, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime, kuriuo remiasi CNN.

„Jei šalys skubiai nepasieks konkretaus humanitarinio susitarimo, šimtų tūkstančių civilių, įstrigusių Mariupolyje dėl sunkių mūšių, laukia blogiausias scenarijus“, – sakoma pareiškime.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Mariupolyje subombarduota vaikų ligoninė

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas paragino visas Mariupolyje kovojančias šalis susitarti dėl paliaubų, kurios užtikrintų saugų civilių gyventojų judėjimą. Šimtai tūkstančių Mariupolio gyventojų susiduria su „itin dideliu arba visišku būtiniausių prekių, tokių kaip maistas, vanduo ir medikamentai, trūkumu“, o daugelis jų glaudžiasi „nešildomuose rūsiuose“, teigė TRKK.

Kūnai taip pat yra įstrigę po griuvėsiais arba guli ten, kur nukrito mieste. 

Anksčiau sekmadienį Mariupolio miesto administracija „Telegram“ žinutėje pranešė, kad didelis humanitarinės pagalbos konvojus, skirtas apgultam miestui, neatvyko ir vis dar yra įstrigęs Berdianske, esančiame maždaug už 50 mylių į vakarus, todėl pagalbos laukia 400 000 žmonių.

Mariupolis buvo „visą dieną apšaudomas ir bombarduojamas iš oro“, sekmadienį sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sekmadienį pareiškė, kad yra susirūpinusi, jog karas Ukrainoje gali pabloginti COVID-19 pandemijos situaciją ir stengiasi imtis daugiau veiksmų, kad būtų apribotas užkrečiamųjų ligų plitimas.

Atvejų regione sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite, tačiau yra didelis pavojus, kad dėl mažų skiepijimo apimčių Ukrainoje, taip pat tarp daugiau kaip 2 mln. žmonių, pabėgusių iš šalies į aplinkines teritorijas – regionus, kuriuose taip pat mažos skiepijimo apimtys, bus daugiau sunkių susirgimų ir mirčių.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Skiepijimas Ukrainoje

Remiantis „Our World In Data“ duomenimis, Ukrainoje COVID-19 vakcinacijos lygis yra apie 34 proc., o kaimyninėje Moldovoje – apie 29 proc.

Kovo 3–9 d. Ukrainoje ir aplinkinėse šalyse iš viso užregistruotas 791 021 naujas COVID-19 ligos atvejis ir 8 012 naujų mirties atvejų, sakoma sekmadienį paskelbtoje PSO situacijos ataskaitoje.

Visą ataskaitą rasite ČIA.

Naujienų agentūra „Associated press“, remdamasi Kroatijos gynybos ministro pranešimu, skelbia, kad karinis dronas, „kuris, matyt, skrido iš Ukrainos karo veiksmų zonos virš trijų Europos NATO valstybių narių ir nukrito Kroatijos sostinės miesto zonoje, buvo ginkluotas sprogstamuoju įtaisu.“

Sovietų gamybos orlaivis, prieš įskrisdamas į Kroatiją, kirto Rumunijos ir Vengrijos teritorijas, o vėlai ketvirtadienį nukrito lauką netoli studentų bendrabučio. Per didelį sprogimą buvo apgadinta apie 40 čia stovėjusių automobilių, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

„Buvo rasta sprogmenų pėdsakų ir įkalčių, leidžiančių manyti, kad tai nebuvo žvalgybinis lėktuvas. Radome aviacinės bombos dalių“, – avarijos vietoje sakė Kroatijos gynybos ministras Mario Banozičius.

Jis taip pat sakė, kad dėl to dar labiau kyla klausimas, ar dronas priklausė Rusijai, ar Ukrainai. „Yra elementų, kurie rodė, kad jis galėjo kilti iš abiejų šalių“, – sakė jis.

Tyrėjai iš didelio kraterio, kuris susidarė po smūgio, ištraukė didžiąją dalį likusių drono dalių, įskaitant iš dalies pažeistą juodąją dėžę, kuri turėtų atskleisti drono skrydžio trajektoriją.

Europos Sąjunga pirmadienį turėtų oficialiai patvirtinti naujas sankcijas Rusijai. Tarp jų yra draudimas investuoti į Rusijos energetikos sektorių ir importuoti geležį bei plieną iš Rusijos. 

Europos Komisija šias priemones pasiūlė praeitą savaitę, o ES šalių ambasadoriai jas aptarė sekmadienį, feisbuke pranešė Lietuvos ambasadorius Briuselyje Arnoldas Pranckevičius.

Australija pirmadienį paskelbė įvedanti sankcijas 33 Rusijos oligarchams, įskaitant Romaną Abramovičių.

Australijos vyriausybės pranešimą galima perskaityti čia.

JAV teigia, kad Kinija susidurs su griežtomis „pasekmėmis“, jei ji padės Rusijai įsiveržti į Ukrainą, praneša JAV žiniasklaida.

Neįvardyti pareigūnai kelioms JAV naujienų agentūroms pranešė, kad Rusija, pradėjusi invaziją, paprašė Kinijos suteikti karinę pagalbą. Kinijos ambasada Vašingtone pareiškė, kad apie šį prašymą jai nėra žinoma.

Perspėjimas paskelbtas prieš pirmadienį Romoje įvyksiantį aukščiausių JAV ir Kinijos pareigūnų susitikimą, rašo BBC.

Nuo krizės pradžios Pekinas retoriškai reiškė tvirtą paramą ilgametei sąjungininkei Maskvai, tačiau nėra viešai žinoma, kad būtų teikęs kokią nors karinę ar ekonominę paramą.

Tačiau vietos žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, teigia, kad Rusija pastarosiomis dienomis konkrečiai paprašė Kinijos karinės įrangos, įskaitant dronus. Kinijos atsakas į šį prašymą nėra žinomas.

Nepriklausomos žmogaus teisių protestus stebinčios grupės OVD-Info duomenimis, sekmadienį 37 Rusijos miestuose per antikarinius protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 850 žmonių, rašo CNN.

Grupės teigimu, Rusijos saugumo pajėgos sulaiko ne tik protestuotojus, bet ir bando nustatyti „nepatikimus“ žmones tarp praeivių tose vietose, kur buvo paskelbti antikariniai protestai.

Grupės duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą sulaikytų žmonių, nesutinkančių su Rusijos agresija, skaičius artėja prie 15 000.