Internautai negaili piktų žodžių Londone esančiai Kalėdų eglutei. Vieni vadina ją nušiurusiu kaktusu, kiti sako, kad augalas atrodo, lyg būtų į Trafalgaro aikštę atpūstas tornado. Tačiau tai – ne paprasta Kalėdų puošmena.
Neįtikėtina istorija
Kasmet, nuo 1947-ųjų, miške netoli Oslo nukertama Kalėdų eglė, kuri vėliau iškilmingai atgabenama į Londoną ir pastatoma Trafalgaro aikštėje. Tačiau ši eglė – ne tik šventinė puošmena.
Už jos slypi intriguojanti istorija, susijusi su rašytoju Ianu Flemingu, legendinių Džeimso Bondo romanų autoriumi, tremtyje atsidūrusiu karaliumi bei nepaprasta Norvegijos motorinių torpedinių katerių (MTB) įgulų ir komandų drąsa Antrojo pasaulinio karo metais.
1940 m. balandį vokiečiai įsiveržė į Norvegiją. Tačiau karaliui Haakonui, jo sūnui, sosto įpėdiniui princui Olavui, ir Norvegijos vyriausybei pavyko pabėgti ir išsigabenti Norvegijos valstybės aukso atsargas.
Tremtyje Britanijoje pradėtos organizuoti norvegų karinės pajėgos, kurios naktimis vykdė slaptus reidus į okupuotą Norvegiją, puldinėjo vokiečių laivus, bazes ir rinko žvalgybinę informaciją. Šias operacijas koordinavo ir Ianas Flemingas, dirbęs Karinės jūrų žvalgybos tarnyboje.
1942 m. per vieną tokių reidų norvegų jūreiviai, be atliktų karinių užduočių, parsivežė ir dvi eglutes iš Norvegijos. Viena jų vėliau buvo padovanota karaliui Haakonui Londone, o šis gestas jį itin sujaudino.
Kalėdinės eglės dovana Karaliui iš Norvegijos žemės tapo savotiška norvegų tradicija, kuri tęsėsi visą likusį karo laikotarpį.
1947 m., norėdamas parodyti savo dėkingumą už laiką, praleistą Didžiojoje Britanijoje, Norvegijos karalius įsakė nusiųsti Kalėdų eglę į Britaniją. Praėjus daugybei metų, ši tradicija tebėra gyva.
Šiandien ši eglė simbolizuoja ne tik tai, ką Didžioji Britanija padarė karo metu, bet ir pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms, taikai bei solidarumą tarp dviejų šalių.
Ilgametė tradicija
Kasmet lapkričio viduryje–pabaigoje Nordmarkos miške, esančiame į pietvakarius nuo Oslo, nukertama ypatinga Kalėdų eglė, skirta Londono Trafalgaro aikštei. Nors ji vadinama „šviežia“, iš tiesų tai 50–60 metų amžiaus, daugiau nei 20 metrų aukščio norveginė eglė (Picea abies), vietinių praminta „Miško karaliene“.
Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija Trafalgaro aikštėje kasmet vyksta pirmąjį gruodžio ketvirtadienį. Ši tradicija simbolizuoja ne tik Didžiosios Britanijos ir Norvegijos istorinį ryšį Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir bendras demokratijos, žmogaus teisių, taikos bei abiejų šalių solidarumo vertybes.
Eglė patiria nemažą kelionę: keliauja sausuma į Breviką, tuomet per Šiaurės jūrą – į Imingemą, o vėliau vėl sausuma – į Londoną.
Paprastai, į Trafalgaro aikštę ji atgabenama likus kelioms dienoms iki įžiebimo, kad būtų laiko ją pastatyti vertikaliai, leisti šakoms „nusistovėti“ ir papuošti maždaug 500 vertikaliai kabančių šventinių lempučių – tradicinė norvegiška dekoracija.
Po Trijų Karalių eglė susmulkinama į mulčią, kuris vėliau naudojamas soduose visame Londone.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinami palyginimai, kuriuose Londono Kalėdų eglė vaizduojama kaip „skurdi“ ar „apleista“, pateikiami be svarbaus istorinio ir kultūrinio konteksto.
Londono Trafalgaro aikštėje stovinti eglė nėra miesto savivaldybės dekoravimo projektas ar taupymo pavyzdys – tai kasmetinė Norvegijos dovana Jungtinei Karalystei, tęsianti tradiciją nuo 1947 m.
Eglės išvaizda, kuklesni papuošimai ir apšvietimas atitinka norvegišką estetiką bei tradicijas, o ne politinius, religinius ar „nenorėjimo stengtis“ motyvus.
Teiginiai, esą eglė sąmoningai daroma neišraiškinga siekiant neįžeisti kitatikių, nėra pagrįsti jokiais oficialiais šaltiniais ar faktais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
