„Ria novosti“ pasirodžiusiame interviu nuskambėjo dar vienas aukšto Rusijos Federacijos Jūrų kolegijos pirmininko ir artimo Vladimiro Putino bendražygio grasinimas NATO.
Po kelių nereikšmingų klausimų, žurnalistas Vladimiras Syčiovas pasiteiravo, kiek stipriai NATO šiandien kelia grėsmę Rusijai iš jūros krypčių.
Atsakydamas į tai, V.Putino bendražygis pažėrė tiradą, sudarytą iš grasinimų ir pagyrų Rusijos galybei.
„Kalbama apie reikšmingas geopolitines rizikas. NATO vis aktyviau koncentruojasi į karinės grėsmės Rusijai formavimą iš jūrinių krypčių. Stebimas augantis karinių laivų grupuočių buvimas, intensyvios pratybos gretimuose jūrų regionuose bei padidėjęs žvalgybinių priemonių aktyvumas.
Fiksuojamas operatyvinio ir kovinio rengimo veiklų suaktyvėjimas Šiaurės Rytų Atlanto regione, Grenlandijos–Norvegijos jūrinėje zonoje, taip pat Norvegijos, Suomijos ir Švedijos teritorijose. Jose vykdomos nacionalinių ir daugianacionalinių ginkluotųjų pajėgų pratybos, pasižyminčios aiškia antirusiška kryptimi“, – kalbėjo N.Patruševas.
Jo dėmesio sulaukė ir Baltijos šalių, o taip pat Lenkijos karinis pasirengimas.
„Lenkijos, Baltijos valstybių teritorijose bei Baltijos jūros regione telkiamos NATO jungtinių greitojo reagavimo pajėgų grupuotės“, – pažymėjo jis.
N.Patruševas uoliai stengėsi NATO veiksmus, skirtus atremti potencialiai Rusijos agresijai, pavaizduoti, kaip pasirengimą pulti.
„Taip pat pastebimas nuolatinis kovinis patruliavimas tolimuose vandenynų regionuose, kuriame dalyvauja Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karinių jūrų pajėgų strateginiai branduoliniai povandeniniai laivai, ginkluoti balistinėmis raketomis. Tuo tarpu prie Rusijos teritorijos esančiose jūrinėse akvatorijose veikia Jungtinės Karalystės ir JAV daugiafunkciai branduoliniai povandeniniai laivai.
Kitaip tariant, dabartinė NATO veikla vis labiau primena plataus masto konvencinio konflikto su Rusija scenarijų modeliavimą“, – kalbėjo N.Patruševas.
N.Patruševas taip pat pasiuntė propagandinę žinutę, kurią jau ne kartą kartojo pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, net tuomet, kai prieš invaziją į Ukrainą buvo likusios vos kelios dienos. Prezidentas nuolat kartoja, kad Rusija – taiki valstybė, jokiais būdais neketinanti pulti nei kaimynių, nei NATO šalių.
„Galbūt rusų kalbos mokėjimas pagaliau padėtų NATO atstovams suprasti Rusijos prezidento žodžius, kad mūsų valstybė neketina pulti NATO šalių. Tai paprasčiausiai neturi jokios prasmės, o visa ši bauginimo retorika tėra bandymas nukreipti Europos gyventojų dėmesį nuo liūdnos ES šalių ekonominės padėties“, – interviu sakė N.Patruševas.
Interviu jis taip pat pasisakė apie tariamus NATO planus pulti Kaliningrado sritį.
„Vakarų valstybių planai Kaliningrado atžvilgiu mums žinomi jau seniai. Galiu juos pakomentuoti vieninteliu įmanomu būdu: Kaliningrado sritis yra neatsiejama Rusijos Federacijos dalis ir bet koks karinis kėsinimasis į ją sulauks neatidėliotino ir triuškinančio atsako, pasitelkiant visas mūsų turimas priemones ir pajėgas, kaip tai numatyta Karinės doktrinos bei Valstybės politikos pagrindų dokumente dėl branduolinio atgrasymo. Rusija turi visas reikiamas karines priemones, kad garantuotų Kaliningrado srities saugumą“, – kalbėjo V.Putino patarėjas.
Jis apkaltino NATO turint „agresyvių planų“, taip pat prisiminė seną Rusijos propagandinę klišę – nacizmą.
Atsakas po laiko?
Liepos 16 dieną Vysbadene, Vokietijoje surengta asociacijos AUSA (Association of the U.S. Army) konferencija „LandEuro“.
Pirmąją jos dieną JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christopheris Donahue pareiškė, kad JAV kariuomenė ir jos NATO sąjungininkės pradeda įgyvendinti naują „Rytinio flango atgrasymo linijos“ planą, kurio tikslas – stiprinti sausumos pajėgumus ir skatinti karinės pramonės tarpusavio sąveiką visame Aljanse.
Jis akcentavo, kad įgyvendindamos šią programą, sąjungininkės sparčiai kuria standartizuotas skaitmenines sistemas, bendrus paleidimo įrenginius ir debesijos pagrindu veikiančią koordinavimo architektūrą, kuri leis joms veiksmingiau atgrasyti Rusijos keliamas grėsmes.
„Kaliningrado sritis yra apie 74 kilometrų pločio ir yra apsupta NATO teritorijos. Šiandien mūsų pajėgos ir sąjungininkai turi pajėgumų jį nušluoti nuo žemės paviršiaus per neregėtą laiką ir greičiau, nei mes kada nors galėjome padaryti“, – sakė Ch.Donahue.
Ch.Donahue taip pat pabrėžė, kad sausumos pajėgų buvimas prie rytinės NATO sienos tampa vis svarbesnis.
„Sausumos komponentas nepraranda savo aktualumo, priešingai, jo svarba didėja. Šiandien jūros kontrolę galima užtikrinti iš sausumos. Tai matome Ukrainos pavyzdyje“, – pažymėjo generolas.
Proginiai tušti pliurpalai
Nors dalis politologų mano, kad N.Patruševo interviu „Ria novosti“ tapo atsaku JAV generolui, 15min kalbintas politologas bei istorikas Dmitrijus Savinas atkreipė dėmesį, kad publikacija buvo proginė.
„Mano vertinimu tame interviu nėra nieko naujo ar neįprasto. Savaitgalį Rusijoje vyks eilinė nacionalinė šventė – Karinio jūrų laivyno diena.
Taigi, visiškai nestebina, kad prieš ją pasirodo Jūrų kolegijos pirmininko interviu, kuriame jis pažeria aibę pareiškimų.
Šiuo atveju tai buvo seriją klišių, – standartinis rinkinys, sudarytas iš tezių, kad „mes stiprūs kaip niekada“, „sankcijos neveikia“, na, dar žinoma: „NATO ketina mus pulti, nes yra nacistai“, bet „mes pajėgūs tinkamai duoti atsaką kylančioms grėsmėms“ ir taip toliau.
Sakyčiau, kad tas interviu primena paradams skirtą klasikinę kalbą, be jokio aiškaus turinio“, – vertino Rusijos politikos ekspertas.
D.Savino vertinimu, šis interviu neturėjo labai aiškios tikslinės auditorijos – nebuvo aiškiai skirtas vidaus ar užsienio „rinkai“.
„Jis labiau primena tuos žodžius, kurie buvo sakomi dar nuo sovietų laikų – nes taip reikia“, – pabrėžė politologas.
Tačiau, nepaisant N.Patruševo žodžių, Rusijos politikos ekspertas patarė atkreipti dėmesį į pastaruoju metu Rusijos rengiamus veiksmus.
„Žinute NATO labiau yra tai, ką jie demonstruoja – kariniai mokymai, naujos technologinės galimybės. Kai Rusija aiškiai nori, kad visi pamatytų, jog naujieji jūriniai dronai pajėgūs ne tik atakuoti, bet ir gabenti didelės sprogstamosios galios užtaisus. Maskva labai nori pademonstruoti, kad augina karinius raumenis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
„Aš labiau atkreipčiau dėmesį į kitką – jo pareiškimą, kad jie gins savo šalį ir savo piliečius. Tai galėtų būti užuomina į tai, kad Estijoje ir Latvijoje yra nemažai turinčių Rusijos pasus“, – pridūrė Rusijos politikos ekspertas.
-
Vladimiro Putino padėjėjas apkaltino NATO rengiantis pulti Rusiją
-
Rusija atvėrė naują mūšio lauką: Europa kol kas skaudžiai pralaimi
-
Patruševas: Putinas pritarė dideliam Rusijos karinio jūrų laivyno pertvarkymui
-
Gyvenimas po Putino: pagrindiniai kandidatai pakeisti Rusijos prezidentą ir ateities scenarijai Kremliui
-
JAV generolas pristatė NATO rytinio flango gynybos planą: Kaliningradą neutralizuotų greitai
Ruošiasi gintis, bet ne pulti
Pasirengimas galimam kariniam susidūrimui su Rusija tapo NATO šalių prioritetu 2024 m., nes, remiantis Vakarų ir Lietuvos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė per ateinančius 5–7 metus gali įsiveržti į vienos iš Aljanso valstybių teritoriją.
Didžiausią nerimą kelia Baltijos šalių likimas, kur, remiantis Vokietijos žvalgybos duomenimis, Kremlius gali bandyti įvesti kariuomenę, prisidengdamas „rusakalbių gyventojų apsauga“.
NATO nesirengia pulti Rusijos, tačiau ruošiantis itin galimam agresijos iš šios šalies scenarijui, praėjusiais metais įvyko „Steadfast Defender 2024“ - didžiausios NATO pratybos nuo 1988 m., skirtos treniruotis ir simuliuoti situaciją Rusijos agresijos atveju.
Manevruose dalyvavo daugiau nei 90 tūkst. karių, daugiau nei 50 karo laivų, įskaitant lėktuvnešius ir eskadrinius minininkus, daugiau nei 80 orlaivių (lėktuvų, sraigtasparnių ir dronų) ir daugiau nei 1100 šarvuočių. Pratybos apėmė visą Europos teritoriją.
Pratybas verčia puolimu
„Steadfast Defender-24“ vyko 2024 m. pirmąjį pusmetį – nuo sausio pabaigos iki gegužės 31 dienos. Jose išbandyti planai stiprinti Europos gynybą nuo daugmaž lygiaverčio priešininko, rašoma NATO interneto svetainėje.
Tai tapo tikra rakštimi Rusijai. JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pateiktoje ataskaitoje įspėjo, kad Rusija pradėjo informacinę operaciją, siekdama NATO gynybines pratybas klaidingai pristatyti kaip provokacines.
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į pirminį pranešimą apie 2023 m. rugsėjo mėn. pratybas „Steadfast Defender“, klaidinančiai teigė, kad NATO pratybos yra vis labiau provokuojančio ir agresyvaus pobūdžio.
Ne pirmas kartas
N.Patruševas ne pirmą kartą kaltina Šiaurės Atlanto aljansą (NATO) rengiant puolimą prieš Rusiją.
Šių metų gegužę Rusijos žiniasklaidos paskelbtame pareiškime N.Patruševas teigė:
„Antrus metus iš eilės NATO prie mūsų sienų rengia didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pratybas, kurių metu rengia scenarijus <...> užimti Kaliningrado sritį, laivybos Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje blokavimo, prevencinių smūgių Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų nuolatinės dislokacijos vietoms“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS aiškino N.Patruševas.
Jo teigimu, NATO pajėgos treniruojasi pulti teritorijas nuo Vilniaus iki Odesos, taip pat – apriboti laivų judėjimą Baltijos ir Juodojoje jūrose.
Plačiau skaitykite: Vladimiro Putino padėjėjas apkaltino NATO rengiantis pulti Rusiją
Be šio pareiškimo buvo ir dar – praėjusių metų pabaigoje N.Patruševas pareiškė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno buvimas Kaspijos jūroje sulaiko pakrantės valstybes nuo to, kad jos įsileistų NATO laivyną.
Šis grasinimas sukėlė Vakarų analitikų šypseną, mat Kaspija – uždaras vandens telkinys.
Pasak D.Savino, svarstyti dabartinėmis sąlygomis, kiek įtakingas N.Patruševas Rusijoje ir kokią įtaką jis galėtų daryti V.Putinui būtų nekonstruktyvu – pastaruoju metu Rusijos vadovo aplinka dėl jo paranojų tapo tiek uždara, o įtaka neadekvačiai išaugo dėl pastarojo meto „valymų“, vykstančių valstybės struktūrose jau maždaug porą metų.
„Tačiau nėra abejonių, kad N.Patruševas yra artimo V.Putino aplinkos rato politikas, kurio bent jau vieši pasisakymai vienaip ar kitaip sutampa su V.Putino mintimis“, – vertino Rusijos politikos ekspertas.
NATO skirta gynybai, o ne puolimui
Aljanso ginkluotosios pajėgos teoriškai gali imituoti ir net praktikuoti puolamuosius karinius scenarijus.
Tačiau kitų valstybių teritorijų užgrobimas prieštarauja pagrindiniams NATO principams.
Jau 1949 m. Vašingtono sutarties, pagal kurią buvo įkurta ši organizacija, pirmajame straipsnyje teigiama:
„Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Neturi teisinio ir administracinio mechanizmo
Vašingtono sutartyje paprasčiausiai nenumatytas agresijos planavimo ir vykdymo mechanizmas.
Penktajame straipsnyje, kuriuo grindžiamas visas NATO šalių bendravimas ir karinė sąveika, teigiama:
„Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti“.
Tai reiškia, kad bendri karo veiksmai galimi tik savigynos, o ne ginkluotos agresijos atveju.
Aljansas paprasčiausiai neturi teisinio mechanizmo, kuris leistų jam kariauti agresijos ar užkariavimo karus.
Todėl, net darant prielaidą, kad viena ar kelios NATO šalys galėtų planuoti tokį karą, jos būtų priverstos tą daryti nesilaikydamos šio karinio-politinio bloko procedūrų ir mechanizmų, nes pastarieji orientuoti tik į gynybą.
Rusijos pavyzdžiu neseka
Be to, Aljansas oficialiai paneigė, kad jo veiksmai, taip pat ir Baltijos šalyse, yra nukreipti prieš Rusiją ar jais siekiama karinės invazijos.
Visų pirma, karinių kontingentų stiprinimas yra grynai gynybinio pobūdžio.
Šias teisines normas patvirtina ir NATO istorija: Aljansas niekada nevykdė užkariavimo karų ar teritorinių aneksijų vienos ar kelių savo narių naudai.
Tačiau Rusija aneksavo Krymą ir 2022 m. pradėjo plataus masto atvirą karą prieš Ukrainą.
15min verdiktas: melas. NATO agresija prieš Rusiją yra techniškai ir teisiškai neįmanoma, ir tai patvirtina turima istorinė patirtis bei oficialūs Aljanso pareiškimai.
