Pietų Korėja uždraudė valgyti šunų mėsą: tūkstančių gyvūnų gyvybės pakibo ant plauko

Kai neskelbia Dievo žodžio, kunigas Joo Yeong-bongas rūpinasi savo šunimis. Tiesa, šie šunys nėra kompanionai — jie auginti mėsai. Tačiau dabar šis verslas ant išnykimo ribos, o pats vyras pripažįsta: „Nuo praėjusios vasaros bandome parduoti savo šunis, bet prekybininkai vis delsia. Nei vienas jų dar nepasirodė.“

Nuo 2024-ųjų Pietų Korėjos vyriausybė uždraudė prekybą šunų mėsa visoje šalyje. Teisės aktas, priimtas dar praėjusių metų sausį, leidžia tokiems ūkininkams kaip Joo tęsti veiklą iki 2027-ųjų vasario. Po to — laukia ne tik baudos, bet ir laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau pramonės atstovai skundžiasi, kad jiems skirtas pereinamasis laikotarpis per trumpas, o realių sprendimų — nėra. Skaičiuojama, kad šiuo metu šunų fermose laikoma apie pusę milijono gyvūnų.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaidas Mikaitis aplankė Pietų Korėją

„Žmonės kenčia,“ – sakė Joo, kuris taip pat vadovauja Pietų Korėjos valgymui skirtų šunų augintojų asociacijai.

„Skendime skolose, negalime jų grąžinti, kai kurie net negali susirasti naujo darbo. Tai beviltiška padėtis“, – paaiškino jis.

600 šunų ir 18 mėnesių

33-ejų metų Chan-woo, kuris pageidavo savo tapatybę išlaikyti paslaptyje, nes baiminasi visuomenės reakcijos, turi vos 18 mėnesių, kad atsikratytų 600-ais savo šunų. Po to jam gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

„Realiai, per tą laiką nesugebėsiu apdoroti tiek šunų, kiek jų turiu. Visas mano turtas sukrautas į šį ūkį — ir jie net neatsiima šunų“, – pasakojo jis.

Sakydamas „jie“ Chan-woo turi omenyje ne tik prekybininkus ir mėsininkus, bet ir gyvūnų teisių gynėjus bei valdžios institucijas: „Jie priėmė įstatymą be jokio realaus plano, o dabar sako, kad negali paimti šunų.“

Tai patvirtina ir Lee Sang-kyung, gyvūnų apsaugos organizacijos „Humane World for Animals Korea“ atstovė: „Nors draudimas priimtas, tiek vyriausybė, tiek pilietinės grupės vis dar sprendžia, kaip išgelbėti likusius šunis.“

Shutterstock nuotr./Pietų Korėja

Kur dėti šunis?

Pagal oficialią Žemės ūkio ministerijos poziciją, jei ūkininkai atsisakytų šunų, juos perimtų savivaldybės ir perduotų gyvūnų prieglaudoms. Tačiau jose trūksta vietos, o didelių šunų nenori ir gyventojai, įpratę prie mažesnių šunų butuose.

Dar didesnė kliūtis — dauguma fermų augina tosa inu veislės šunis. Ši veislė Pietų Korėjoje laikoma pavojinga, o norint ją laikyti namuose, būtinas specialus leidimas.

Gelbėjimo prieglaudos perpildytos, o situacija paradoksali: iš mėsos fermų išgelbėti šunys vis dažniau atsiduria prie eutanazijos linijos.

„Tai tiesiog neįtikėtina,“ – sako Chan-woo.

„Įstatymas buvo parengtas pagal gyvūnų teisių grupių reikalavimus, todėl maniau, kad jos prisiims atsakomybę už šunis. Bet dabar girdžiu, kad jie sako: vienintelė išeitis – eutanazija“, – teigė jis.

Šių metų rugsėjį Korėjos gyvūnų gerovės asociacijos vadovas Cho Hee-kyungas pripažino, jog nors stengsis išgelbėti kuo daugiau šunų, visų išgelbėti nepavyks.

„Jei jie taps pamestais ir apleistais gyvūnais, tada bus skaudu, bet jie bus eutanazuojami“, – tvirtino pareigūnas.

Vyriausybė vėliau bandė raminti visuomenę, patikindama, kad eutanazija nėra jų plano dalis.

Ministerija pranešė, kad kasmet ketina skirti apie 4 mln. eurų gyvūnų prieglaudų plėtrai ir paramai privačioms įstaigoms. Be to, ūkininkams, kurie uždarys verslą anksčiau, siūloma apie 400 eurų už kiekvieną šunį.

Socialinių tinklų nuotrauka/Tosa inu šuo

Tačiau organizacija „Hwak“ sako, kad vien šių sumų neužteks. Nuo 2015-ųjų jie jau surado namus 2800 šunų, tačiau dabar kalbama apie dešimtis tūkstančių.

Seulo nacionalinio universiteto veterinarijos dėstytoja Chun Myung-sun sako: „Reikia konkrečiai aptarti, kaip atsikratyti šunimis. Turėtų būti svarstomas ir namų suradimas, ir eutanazija. Bet jei gelbėjome šunis, kad juos eutanazuotume — natūralu, jog žmonės bus pasipiktinę.“

Pietų Korėjoje šunų mėsa tampa vis didesniu tabu. 2024 m. vyriausybinės apklausos duomenimis, tik 8 proc. žmonių nurodė per metus jos ragavę (2015 m. – 27 proc.). Apie 7 proc. teigė valgysią iki 2027-ųjų, o 3,3 proc. – ir po draudimo įsigaliojimo.

Nuo draudimo paskelbimo jau uždarytos 623 iš 1537 fermų.