„Šiuo metu Ukraina yra vienintelė pasaulio šalis, kurioje valstybiniu lygiu faktiškai draudžiamas bet koks užsienio kalbos vartojimas. Tai precedento neturintis atvejis — nėra kitos kalbos, išskyrus rusų, kuri kurioje nors šalyje būtų uždrausta įstatymu“, – pareiškė S.Lavrovas.
Be to, pasak jo, egzistuoja religinė diskriminacija:
„Kanoniškoji Ukrainos stačiatikių bažnyčia taip pat buvo uždrausta įstatymu“, – piktinosi Rusijos URM vadovas.
Apskritai reikia pažymėti, kad situacija, kai pasaulietinės valstybės ministerijos vadovas vertina tam tikras bažnytines struktūras pagal jų kanoniškumą, t. y. atitiktį vidinės, bažnytinės teisės normoms, atrodo keistai.
Nebūdamas nei teologijos specialistu, nei dvasininku, S.Lavrovas vargu ar gali būti laikomas kompetentingu šiuo klausimu. Vis dėlto iš konteksto akivaizdu, kad kalbėdamas apie „kanoniškąją Ukrainos stačiatikių bažnyčią“, jis turėjo omenyje būtent tą jurisdikciją, kuri istoriškai buvo pavaldi Rusijos ortodoksų bažnyčios Maskvos patriarchatui ir bent iš dalies išlaiko tam tikrą ryšį su juo iki šiol.
Kalbų draudimo nėra
Teiginiai, esą Ukrainoje draudžiama kuri nors kalba – įskaitant rusų – valstybiniu ar teisės aktu pagrįstu lygmeniu, yra klaidingi. Ukrainos Konstitucijos 24 straipsnis tiesiogiai draudžia bet kokią gyventojų diskriminaciją, taip pat ir dėl kalbos.
Be to, Konstitucijos 10 straipsnis užtikrina laisvą visų kalbų plėtrą ir vartojimą. Jame aiškiai išskiriama ir rusų kalba, kuriai suteikiamas ypatingas statusas.
Kitaip tariant, Ukrainos teisės aktai ne tik nedraudžia rusų kalbos, bet ir garantuoja jos apsaugą bei teisę ją vartoti viešajame gyvenime. Oficialioji pozicija grindžiama nediskriminavimo principais ir kalbinės įvairovės apsauga.
Prieštaringas įstatymas, bet ne draudimas
Tikėtina, kad kalbėdamas apie „rusų kalbos draudimą“ S.Lavrovas turi omenyje 2019 m. Ukrainos įstatymą „Dėl ukrainiečių kalbos kaip valstybinės kalbos funkcionavimo užtikrinimo“.
Tačiau šis įstatymas nenumato draudimų kitoms kalboms – jis tik reglamentuoja, kuriose srityse (valstybinės institucijos, švietimas, sveikatos apsauga) privaloma naudoti valstybinę kalbą.
Apie šį įstatymą buvo daug diskutuota, taip pat jį svarstė Venecijos komisija, kuri pripažino jo tikslų teisėtumą, tačiau pateikė nemažai pastabų ir rekomendacijų.
Įstatyme ukrainiečių kalba apibrėžiama kaip vienintelė valstybinė kalba ir nustatoma, kad ją privaloma vartoti viešosiose srityse, įskaitant švietimą, kultūrą ir paslaugas. Įstatymas netaikomas asmeninio bendravimo sričiai.
-
Gimnazijos rusų dėstomąja kalba vadovas pasipiktino Klaipėdos politikais: „Panoro būti dievais“
-
Ukraina siekia uždrausti su Maskva susijusią ortodoksų Bažnyčią
-
Latvija knygoms ir periodiniams leidiniams rusų kalba taikys standartinį 21 proc. PVM tarifą
-
Lietuvių kalbos mokymą siūloma stiprinti rusakalbiuose darželiuose, priešmokyklinio ugdymo įstaigose
-
Valdas Benkunskas. Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą
Mažumų kalbos gali būti vartojamos bendruomenių lygmeniu, žiniasklaidoje, kultūrinėje veikloje, religijoje ir privačiame sektoriuje.
Taip pat egzistuoja atskiras įstatymas dėl tautinių mažumų teisių, kuris garantuoja jų teisę į švietimą gimtąja kalba, tautinių organizacijų kūrimą ir kultūrinę saviraišką.
Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta tiesioginio draudimo vartoti rusų kalbą.
30-as šio įstatymo straipsnis numato, kad informacija valstybine kalba gali būti dubliuojama kitomis kalbomis, taip pat, kliento prašymu, asmens aptarnavimas gali būti teikiamas ir kita šalims priimtina kalba.
Kalba ukrainietiškai
Padėtį dėl kalbų vartojimo iki Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje buvo ganėtinai sunku konkrečiai apibrėžti dėl ukrainiečių dvikalbystės – beveik visi šalies gyventojai moka ir ukrainiečių, ir rusų kalbas, o daugelis kalba šių dviejų mišiniu.
Kaip parodė žymaus ukrainiečių politologo Volodymyro Kulyko ir Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto 2022 m. gruodį atliktas tyrimas, ukrainiečių, kasdieniame gyvenime išimtinai arba dažniausiai vartojančių ukrainiečių kalbą, skaičius išaugo nuo 49 proc. 2017 m. iki 58 proc. 2022 m., ir atitinkamai vartojančių rusų kalbą skaičius sumažėjo nuo 26 proc. iki 15 proc.
Viešojoje erdvėje ši tendencija dar ryškesnė – darbe ir švietimo įstaigose 68 proc. respondentų renkasi ukrainiečių kalbą ir tik 11 proc. – rusų kalbą.
Šis pokytis labiausiai pastebimas šalies pietuose ir rytuose, tradiciškai labiau rusakalbiuose regionuose nei Vakarų ir Vidurio Ukraina, nes perėjimas prie ukrainiečių kalbos čia tapo pasipriešinimo okupantams išraiška.
Švietimo reforma: kas pasikeitė?
Daugiausia diskusijų kilo 2017 m., kai priimta švietimo reforma apribojo galimybę tautinių mažumų kalbomis mokytis valstybinėse mokyklose po pradinio ugdymo.
Pagal šį įstatymą nuo 5 klasės buvo nutrauktas mokymas tautinių mažumų kalbomis, o ukrainiečių kalba tapo pagrindine mokymo kalba viduriniame mokyme (nuo 5 iki 12 klasės).
Tautinių mažumų kalbos galėjo būti vartojamos tik pradžioje (ikimokyklinėje ir 1-4 klasėse) ir nebuvo leidžiama toliau tikrų tautinių mažumų mokyklų, o tik atskiros tautinių mažumų klasės atvirose Ukrainos mokyklose.
Gimtosios kalbos mokymas tautinėms mažumoms buvo paliktas tik kaip neformalios veiklos dalis po pamokų. Visa švietimo sistema orientavosi į ukrainiečių kalbą ir Europos sąjungos kalbų integraciją.
Ypatingas statusas buvo suteiktas Ukrainos vietinėms tautoms: Krymo totoriams, krymčakams ir karaimams, kuriems leista mokytis gimtąja kalba plačiau.
Tai buvo padaryta siekiant stiprinti ukrainiečių kalbos mokėjimą, tačiau reforma buvo įgyvendinama palaipsniui, su pereinamuoju laikotarpiu ir specialiomis išimtimis.
Pavyzdžiui, mokyklos, kuriose dėstoma lenkų ar vengrų kalbomis, turėjo daugiau laiko prisitaikyti. Toks modelis atitinka Europos standartus ir buvo suderintas su Venecijos komisijos rekomendacijomis.
Tarp Konstantinopolio ir Maskvos
Šių metų spalį Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad viena Ortodoksų Bažnyčios šaka nenutraukė ilgalaikių ryšių su Maskva ir dėl to netrukus gali būti uždrausta.
Tačiau toks draudimas kol kas neįteisintas ir vertinant situaciją reikia atsižvelgti į tam tikras aplinkybes.
Ukrainoje šiuo metu yra dvi pagrindinės ortodoksų Bažnyčios. Didžiausios iš jų yra autokefalinė, t. y. visiškai nepriklausoma, Kyjivo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB) (vadovas – metropolitas Epifanijus) ir Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (vadovas – metropolitas Onufrijus).
Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, nepaisant viešųjų ryšių deklaracijų, kanoniškai išlieka Maskvos patriarchato dalimi.
Kaip portalui bernardinai.lt komentavo Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje kunigas Gintaras Sungaila, teiginiai, kad Ukrainoje Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia buvo uždrausta – gerokai perdėti.
„Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios organizacijos niekas neuždraudė. Maskvai pavaldi Bažnyčia įstatyme net nėra minima. Ir ji negalėtų būti minima, nes dėl Ukrainos teisinės sistemos ypatybių Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia ten niekada neturėjo juridinio asmens. Yra (jei gerai atsimenu) aštuoni tūkstančiai parapijų, kurių kiekviena yra atskira religinė organizacija“, – tvirtino kunigas.
„Įstatymas draudžia religinės organizacijos, pavaldžios šaliai agresorei, veiklą, tačiau kiekvienas toks atvejis turi būti nustatytas teismo sprendimu su ekspertize. Taigi, kad Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia visai nebegalėtų vykdyti veiklos, reikėtų dar aštuonių tūkstančių (tiek, kiek dabar yra parapijų) ekspertizių ir teismų sprendimų“, – tęsė jis.
Kunigas G.Sungaila pabrėžė, kad Ukrainos tikintiesiems yra sudarytos visos sąlygos būti ortodoksais, net jeigu nenorima būti pavaldiems Maskvos patriarchatui:
„Įstatymas neliečia religinių įsitikinimų. Ukrainoje yra visos sąlygos būti krikščioniu ortodoksu be pavaldumo Maskvai. Bet netgi Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia nėra uždraudžiama. Problema, kurią sprendžia įstatymas, yra Maskvai pavaldžių religinių organizacijų naudojimas kariniams tikslams vykstančio karo metu“, – aiškino G.Sungaila.
Be to, rugpjūčio 27 dieną vyriausybės priimtam sprendimui, nors ir ilgai rengtam, vis dar reikia daugiau teisinių procedūrų, kad jis įsigaliotų visiškai.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad rusų kalba ar Rusijos Ortodoksų tikėjimas nėra uždrausti Ukrainoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
