Prancūzija paragino per 5 metus pasiruošti karui „pačioje Europos širdyje“

Agresija 3-5 metų perspektyvoje gali grėsti Moldovai, Balkanams arba NATO šalims.

„Savo oficialiuose pareiškimuose Kremlius nuolat ir reguliariai Prancūziją ir europiečius vadina priešais. Dėl šios grėsmės <...> Europa atsiduria ilgalaikėje Rusijos primestoje konfrontacijoje, neapsiribojančioje agresija Ukrainoje. Galimybė, kad per ateinančius trejus ar penkerius metus Rusija gali vykdyti tolesnę agresiją prieš Europą, yra svarbiausia Europos žemyno gynybos ir saugumo interesams. Iš tiesų, niekas nerodo, kad Rusijos prezidentas nukryps nuo savo agresijos ir ideologinio priešiškumo politikos vardan savo „amžinosios Rusijos“ vizijos, kovojančios su tariama „dekadentiškų Vakarų“ hegemonija, nei nuo pretenzijų globoti teritorijas, kuriose gyvena rusai arba rusakalbiai.

Galimi ir kiti puolimai prieš Ukrainą, Europos kaimynystėje Moldovoje, Balkanuose ar net prieš NATO valstybes nares, siekiant išbandyti Aljanso sanglaudą. Didžiausias pavojus kiltų, jei tokia agresija sutaptų su didele operacija kitame mūšio lauke, kitur pasaulyje, ir dėl to būtų nukreiptos amerikiečių pajėgos“, – sakoma Prancūzijos analitikų ataskaitoje.

Ko imasi Rusija

Tuo pat metu Rusija, kuri kelia „didžiausią grėsmę“ Prancūzijai, pastaraisiais metais smarkiai padidino „priešiškų ir ardomųjų veiksmų“ prieš Europos šalis skaičių. Visų pirma, kaip teigiama apžvalgoje, Maskva suintensyvino šnipinėjimą ir kibernetines atakas, bando kištis į rinkimus, siekia daryti įtaką viešajai nuomonei ir pakirsti paramą Ukrainai.

Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi pasirengti galimam kariniam konfliktui savo teritorijoje. Prancūzija ir kitos Europos šalys „turi būti pajėgesnės apsiginti ir atgrasyti nuo bet kokios naujos Rusijos agresijos žemyne“. Šiuo tikslu Europai siūlomas „strateginis pabudimas“, kuris būtinas gynybiniams pajėgumams stiprinti.

Nacionalinę strateginę apžvalgą rengia Prancūzijos gynybos ir nacionalinio saugumo generalinis sekretoriatas. Dokumente apibrėžiama Paryžiaus gynybos strategija konkrečiai ateičiai. Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalies gynybos biudžetas iki 2027 m., palyginti su 2017 m., padvigubės. Jis pažadėjo rudenį pateikti atnaujintą 2024-2030 m. karinio programavimo įstatymą. Jis sakė, kad pakeitimuose numatyta 2026 m. gynybai papildomai skirti 3,5 mlrd. eurų, o dar 3 mlrd. eurų – po metų.

E.Macronas pabrėžė, kad dabar europiečiai turi patys pasirūpinti savo saugumu. Jis taip pat pridūrė, kad „dar niekada nuo 1945 m. laisvei nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė“.

Neseniai Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) apkaltino NATO neva „rengiant Moldovą galimam kariniam konfliktui“ su Maskva. Agentūra teigė, kad Briuselis nusprendė „paspartinti šios šalies pavertimą pažangiu Aljanso priešakiniu placdarmu rytiniame flange, atsižvelgdamas į Rusijos ginkluotųjų pajėgų pažangą Ukrainoje“. Kartu SVR įspėjo Moldovos piliečius, kad „tiesioginio konflikto“ tarp NATO ir Rusijos atveju būtent jiems teks didžiausia našta ir jie taps „patrankų mėsa“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau atvirai grasino Moldovai, sakydamas, kad šalis „gali tapti kita Ukraina“ dėl savo noro įstoti į NATO.