Dujų infrastruktūros projektas, kurį V.Putinas pirmą kartą pasiūlė dar 2015 m. ir kurį buvo planuojama pradėti statyti prieš dvejus metus, vėl įtrauktas į V.Putino darbotvarkę, pirmadienį sakė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Ši tema bus aptarta labai išsamiai. Esame pasiryžę rimtai aptarti šį klausimą“, – sakė J.Ušakovas ir pridūrė, kad Rusija „išlaiko patikimos energijos išteklių tiekėjos“ Kinijai vaidmenį, o pirmojo ketvirčio pabaigoje į Kinijos rinką eksportavo 31 mln. tonų naftos – trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Pasak J.Ušakovo, V.Putino delegacijoje bus „Rosneft“ ir „Gazprom“ vadovai Igoris Sečinas bei Aleksejus Mileris, taip pat penki ministro pirmininko pavaduotojai ir aštuoni ministrai, kurie turės pasirašyti „apie 40 dokumentų“, skelbia „The Moscow Times“.
Kinija niekada nepatvirtino Putino žodžių
V.Putinas į Kiniją keliavo 2022 m. vasarį, 2023 m. spalį, 2024 m. gegužę ir 2025 m. rugsėjį. Ir kiekvieną kartą derybų tema tapdavo „Sila Sibiri-2“. Paskutinio vizito pabaigoje V.Putinas paskelbė, kad susitarta dėl dujotiekio, kurio projektinis pajėgumas – 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, pasirašytas „teisiškai įpareigojantis memorandumas“ ir dujų tiekimas Kinijai netrukus padidės iki 100 mlrd. kubinių metrų per metus.
Kinijos pusė niekada viešai nepatvirtino Rusijos prezidento pareiškimų. Tačiau kovo mėnesį tapo žinoma, kad Pekinas į dabartinio penkerių metų plano (iki 2030 m.) planą įtraukė „Rusijos ir Kinijos dujotiekio centrinės trasos parengiamuosius darbus“, nors dokumente tiesiogiai „Sila Sibiri-2“ neminima.
Nesutaria dėl kainos
Nepaisant daugiau nei 10 metų trukusių derybų, V.Putinas ir Xi Jinpingas nesusitarė dėl svarbiausio dalyko – dujų kainos. Nesusitarta ir dėl projekto investavimo sąlygų bei pumpuravimo pradžios, spalį teigė „Reuters“ šaltiniai. Anksčiau Kinija reikalavo sumažinti dujų kainą iki vidaus lygio – maždaug 50 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, t. y. beveik 10 kartų mažesnės nei Europos kotiruotės.
Nors V.Putinui kol kas nepavyko gauti Pekino sutikimo, dabar projektas tampa labiau tikėtinas, „The Moscow Times“ sakė Oksfordo energetikos studijų instituto energetikos tyrimų apie Kiniją vadovas Michalas Meydanas.
Krizė dėl Irano ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo paralyžiavo 20 proc. pasaulinių SGD srautų. Ir tai pabrėžia vamzdynų, kaip „buferio“, vaidmenį, apsaugančio nuo tiekimo šoko, pabrėžia M.Meydanas.
Naujasis dujotiekis labai reikalingas „Gazpromui“, kuris prarado Europos dujų rinką ir nuo devintojo dešimtmečio pabaigos užsienyje parduoda minimalius dujų kiekius. Tačiau mažai tikėtina, kad projektas „Sila Sibiri-2“ bus pradėtas įgyvendinti iki 2030 m., nes pagrindinės „techninės detalės“ dar neišspręstos, o Kinija vis dar svarsto kitas tiekimo sausuma galimybes, įskaitant dujotiekį iš Turkmėnistano, pažymi M.Meydanas.
