Panašu, kad V.Putino administracijos pareigūnai praranda turėtą įtaką, nes Rusijos prezidentas, visada bandęs išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių įtakingų grupuočių, blogėjant karinei ir ekonominei padėčiai šalyje, vis labiau kliaujasi jam artima specialiąja tarnyba – FSB.
Jai buvo suteikta visiška laisvė atlikti tyrimus dėl bet kurio asmens beveik be jokios atskaitomybės, ir būtent ši tarnyba bando apkaltinti Pavelą Durovą dėl terorizmo, taip kovodama su žinučių platforma „Telegram“, agentūros žurnalistams pasakojo Kremliui artimi šaltiniai.
„Kaltinimai dėl terorizmo, pareikšti milijardieriui „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui, yra naujausias įrodymas, kad FSB represijų banga stiprėja“, – komentavo pašnekovai, prašę neatskleisti jų vardų, aptariant jautrius klausimus.
Tačiau represijos gresia ne tik milijardieriui.
Anot straipsnio, baimės atmosfera sustiprėjo tiek tarp elito, stebinčio, kaip sistema nesugeba susidoroti su besikaupiančiomis problemomis, kurias sukėlė karas Ukrainoje, tiek tarp viduriniosios klasės.
Rusijos saugumo tarnyba plečia savo įtakos sferą, o ypač platūs įgaliojimai buvo suteikti Antrajai tarnybai, atsakinga už konstitucinės tvarkos apsaugą ir kovą su terorizmu.
Ji stovi už bandymų apnuodyti opozicijos politikus Aleksejų Navalną ir Vladimirą Kara-Murzą, pažymėjo „Bloomberg“. Šiuo metu tarnyba sudarinėja neoficialius „juoduosius sąrašus“, įtraukdama aktorius, muzikantus, režisierius, kuriuos laiko nepatriotiškais. Be kita ko, FSB kovoja su menkiausio nelojalumo V.Putino režimui apraiškomis, pasinaudodama kovos su „ekstremizmu“ ir ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“ įstatymais.
Kuo kaltina Sergejų Kirijenką
Kaip paaiškino Kremliui ir vyriausybei artimi asmenys, dėl šių priežasčių įtampa auga ir valdžios sluoksniuose, nes, stiprėjant FSB, civiliniai pareigūnai automatiškai praranda įtaką.
Tarp tokių ir už vidaus politiką atsakingas prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, kuriam dabar priskiriama atsakomybė už nesėkmes politinėse operacijose Moldovoje, Vengrijoje ir Armėnijoje.
V.Putinas, kuris nenori leistis į jokius kompromisus dėl karo prieš Ukrainą, vis dažniau palaiko tuos, kurie pasisako už griežtesnę verslo ir visuomenės kontrolę, nurodė „Bloomberg“ šaltiniai.
„Pagrindinė problema yra jausmas, kad Rusijos vadovybė prarado ryšį su realybe. Tai, kad Putinas užsispyrė užkariauti Ukrainą, gerokai apsunkino veiksmingą valdymą“, – komentavo „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.
Šiuo metu FSB stiprina ne tik savo ideologinę, bet ir ekonominę kovą – atrinktų turto objektų ir suimtų verslininkų sąrašas vis ilgėja.
Politologas Andrejus Kolesnikovas įvertino, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba tapo „šaliai vadovaujančia institucija“.
„Prezidento administracija, Užsienio reikalų ministerija ir finansų bei ekonomikos blokas tapo ne daugiau kaip techniniu personalu, vykdančiu sprendimus, priimtus atsižvelgiant į specialiųjų tarnybų interesus“, – rėžė jis.
Kuomet Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje vis intensyvėja, o diversijų, tokių kaip sprogimas viename iš Maskvos restoranų, kur buvo švenčiamas Oro ir kosmoso pajėgų vado Aleksandro Čajkos 55-asis gimtadienis, skaičius didėja, pareigūnams tampa vis sunkiau pasipriešinti FSB reikalavimui „sugriežtinti kontrolę“.
2025 m. vasarą V.Putinas perdavė Antrajai tarnybai interneto kontrolę, kuri bando „išvalyti“ jį nuo „priešiškų ryšių priemonių“.
„Menkai techninius dalykus išmananti tarnyba iš pradžių ėmė reikalauti iš operatorių apriboti skambučius „WhatsApp“ ir „Telegram“, vėliau – užblokuoti pačias žinučių siuntimo programėles ir kovoti su VPN. Su jos veiksmais susiję daugybė interneto atjungimo atvejų „saugumo labui“, – anksčiau rašė naujienų portalas „The Bell“.
Anot straipsnio, Antrosios tarnybos vadovas Aleksejus Sedovas tariamai pažadėjo V.Putinui įvesti tvarką internete – ir gavo visišką laisvę“.
Dabar ta pati tarnyba nusprendė pateikti P.Durovui kaltinimus dėl terorizmo, siekdama apriboti „Telegram“ veiklą, nepaisant to, kad aukšto rango Kremliaus pareigūnais, atsakingi už rugsėjo mėnesio rinkimus į Valstybės Dūmą, išreiškė savo prieštaravimus.
Kaip pažymi „Bloomberg“, šių pareigūnų nuomone, griežtesnės priemonės prieš populiarią žinučių programą gali išprovokuoti neigiamą rinkėjų reakciją.
Akivaizdu, kad spaudimas ir represijos tik stiprėja, o visuomenę kausto baimė, pažymėjo sociologė Ella Panejah, Naujųjų Eurazijos strategijų centro mokslo darbuotoja: „Visi išsigandę, nes niekas nežino, pas ką jie ateis“.
Pats V.Putinas, buvęs KGB agentas ir FSB vadovas, tikisi, kad jo saugumo tarnyba padės išlaikyti valdžią, kai karas tampa vis skaudžiau kerta eiliniams rusams.
„Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, gynybos įmonėms ir logistikos sandėliams skverbiasi vis giliau į šalies vidų, paneigdami Kremliaus teiginius, kad jis tebekontroliuoja situaciją penktaisiais konflikto metais, kuris nerodo jokių pabaigos požymių“, – reziumavo „Bloomberg“.



