Pasak V.Putino, Rusijos gynybos gamyklos neva jau padvigubino karinės įrangos, ryšių ir elektroninio karo sistemų gamybą, o Ukrainoje kovojančiai kariuomenei nusiuntė 4 000 šarvuočių ir tankų, 180 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau kaip 1,5 mln. dronų, įskaitant 4 000 FPV dronų.
„Puikiai žinau, ir daugelis čia esančių žmonių, kurie šiandien dalyvauja mūsų susitikime, tai žino taip pat gerai kaip ir aš: šių gynybos priemonių vis dar trūksta. Nepakanka“, – skundėsi V.Putinas.
Jis pridūrė, kad karinė pramonė šiems metams išsikėlė „dar ambicingesnius“ uždavinius nei anksčiau, o gynybos gamyklų pajėgumų didinimo programa palies daugiau kaip 400 įmonių.
„Reikėtų kuo labiau atsižvelgti į pasaulines karinių technologijų vystymosi tendencijas, t. y. prognozuoti ir suprasti, kokie gali būti potencialūs ginkluoti konfliktai ateityje, o ateitis sparčiai artėja“, – perspėjo V.Putinas, kurį cituoja laikraštis „The Moscow Times“.
Būtina paspartinti robotų kompleksų, bepiločių katerių, karinio jūrų laivyno sistemų, lazerinių ginklų, galinčių smogti dronams ir lėktuvams, gamybą, išvardijo V.Putinas.
„Be to, laikantis nustatytų terminų ir užduočių, būtina baigti formuoti orbitinį erdvėlaivių sąstatą <...>, skirtą visų rūšių žvalgybai vykdyti <...> intensyvinti saugomų vietinių programinės įrangos produktų gamybą ir naudojimą bei dirbtinio intelekto srities pasiekimus, kad jie būtų taikomi integruotose automatizuotose karinio valdymo sistemose“, – sakė V.Putinas.
„Rosstat“ duomenimis, su karine pramone susijusios šakos per pastaruosius dvejus metus padidino gamybos apimtis 50-70 proc. ir sudarė beveik visą oficialiosios statistikos skelbiamą pramonės augimą.
