Sekmadienį Ukraina sudavė Rusijai turbūt galingiausią smūgį nuo karo pradžios. Specialiosios operacijos „Voratinklis“ metu buvo atakuojamos Rusijos oro bazės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina savarankiškai, be jokios tarptautinių partnerių pagalbos surengė operaciją, kurios metu buvo taikomasi į dešimtis Rusijos bombonešių šios šalies teritorijoje.
Pasak Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresniojo mokslinio bendradarbio Douglaso Barry, sumažinus strateginių bombonešių Tu-95 parką, likusiems modeliams, modifikuotiems nešti sparnuotąsias raketas, teks įtemptai dirbti.
Tuo pat metu Kremlius ir Rusijos gynybos ministerija tikina, kad dėl šios atakos Rusijos branduolinis potencialas reikšmingai nesumažės.
Pastangos neutralizuoti Rusijos karinį pajėgumą
Prokremliška žiniasklaida cituoja Rusijos gynybos ministerijos komentarus, esą Ukrainos surengta operacija prieš Rusijos karinius orlaivius buvo teroro aktas, o ją vykdę ar su tuo susiję asmenys – teroristai.
„Kai kurie teroro aktų, kuriuos įvykdė Kyjivo režimas prieš Rusijos karinius aerodromus, dalyviai buvo sulaikyti. Apie tai pranešė Rusijos Gynybos ministerija.
Karinė žinyba pateikė išsamesnę informaciją apie atakas prieš Rusijos objektus. Taip, kariniuose aerodromuose Ivanovo, Riazanės ir Amūro srityse visos teroristinės atakos buvo atremtos.
Murmansko ir Irkutsko srityse, dėl FPV dronų paleidimo iš teritorijų, esančių tiesioginėje aerodromų kaimynystėje, užsidegė keli orlaiviai“, – sakoma pranešime.
Tačiau ukrainiečiai net neslėpė, kad dronų ataką organizavę asmenys jai prasidėjus jau buvo toli už Rusijos sienų.
Atakos dieną UNIAN šaltiniai SBU pabrėžė, kad žmonės, kurie dalyvavo šioje istorinėje operacijoje, jai prasidėjus jau buvo Ukrainoje. Todėl, buvo viešai įspėta, kad jeigu V.Putino režimas demonstratyviai sulaikytų ką nors, tai būtų tik dar vienas spektaklis vidaus auditorijai.
Straipsnis, paskelbtas Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, yra dalis platesnės informacinės kampanijos, kuria siekiama vaizduoti Ukrainos vykdomus bepiločių orlaivių smūgius kaip „teroristinius išpuolius“.
Šie bepiločių orlaivių (FPV dronų) smūgiai prieš karinius aerodromus, kuriuose, kaip manoma, laikomi strateginiai (taip pat ir branduoliniai) bombonešiai, yra dalis Ukrainos pastangų neutralizuoti Rusijos karinį pajėgumą gilumoje.
Terorizmas Jungtinių Tautų vertinimu
Svarbu paminėti, kad Rusijos pareiškime sąmoningai vartojamas terminas „taikūs branduoliniai bombonešiai“ yra propagandinis — kariniai orlaiviai, turintys galimybę nešti branduolinį ginklą, nėra „taikūs“ objektai tarptautinės teisės požiūriu.
Šiuo metu nėra vieningo moksliškai ar teisiškai pripažinto apibrėžimo, kas yra „terorizmas“ ar „teroristinis aktas“.
Taip pat nėra ir vienareikšmiško apibrėžimo, kurį būtų parengusi Jungtinių Tautų Organizacija. Tačiau egzistuoja tam tikras požymių rinkinys – vadinamieji „pagrindiniai teroristinių aktų elementai“, užfiksuoti įvairiose tarptautinėse konvencijose.
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras siūlo remtis šiais pagrindiniais elementais, išdėstytais JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1566 (2004 m.), kurioje terorizmu siūlomi laikyti:
„...Nusikalstami veiksmai, įskaitant nukreiptus prieš civilius, kurie vykdomi siekiant sukelti mirtį arba padaryti rimtą žalą sveikatai, arba paimti įkaitus, turint tikslą sukelti siaubą plačiajai visuomenei, žmonių grupei ar atskiriems asmenims, įbauginti gyventojus ar priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją imtis tam tikrų veiksmų ar jų atsisakyti – šie veiksmai laikomi nusikaltimais pagal tarptautines konvencijas ir protokolus, susijusius su terorizmu, ir jų apibrėžimus.“
Civiliniai objektai pagal Hagos konvenciją
Tuo pačiu, terorizmas negali būti tapatinamas su kariniais veiksmais, jei šie kariniai veiksmai atliekami laikantis tarptautinės teisės normų. 1907 metų Hagos konvencijos dėl sausumos karo įstatymų ir papročių 27 straipsnyje keliami šie reikalavimai kariaujančioms šalims:
„Apsiausties ir bombardavimų metu turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad, kiek įmanoma, būtų saugomi šventyklos, mokslo, meno ir labdaros tikslams tarnaujantys pastatai, istoriniai paminklai, ligoninės ir vietos, kuriose laikomi ligoniai bei sužeistieji, su sąlyga, kad šie pastatai ir vietos tuo pačiu metu nenaudojami kariniams tikslams.“
-
Kur buvo Putinas, kai dronai atakavo Rusijos bombonešius?
-
Kodėl rusams patogu Ukrainos ataką prieš oro bazes lyginti su Perl Harboro užpuolimu?
-
„Putinui labai bloga diena“: JAV generolai šaiposi iš Rusijos po išpuolio Ukrainoje
-
Operacija „Voratinklis“: Ukrainos dronai taikėsi į konkrečias lėktuvų vietas
Branduolinio ginklo „humanitarinė vertė“
Akivaizdu, kad kariniai aerodromai, kuriuose dislokuojama karinė aviacija – būtent strateginiai bombonešiai, galintys nešti branduolinį ginklą – jokiu būdu negali būti laikomi nei šventove, nei ligonine, nei kokia nors kita civiline įstaiga.
Taip pat abejotina, kad tokio tipo koviniai orlaiviai galėtų tarnauti mokslo, meno ar labdaros tikslams.
Gerokai tikėtinesnis paaiškinimas – tai buvo kariniai objektai, kaip juos ir apibūdina pačios Rusijos institucijos.
Todėl Ukrainos specialiųjų tarnybų veiksmai turėtų būti vertinami išskirtinai kaip diversija, nukreipta prieš priešo ginkluotąsias pajėgas.
Žala civiliams gyventojams ar civilinei infrastruktūrai nebuvo planuota (ir šiuo metu nėra informacijos, kad toks nuostolis būtų buvęs padarytas net ir atsitiktinai). Todėl vadinti šią ataką terorizmu nėra jokio pagrindo.
15min verdiktas: melas. Ukrainos veiksmų nėra pagrindo vadinti teroristiniais veiksmais. Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos ir teisėtai naikina jos karinę infrastruktūrą bei objektus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
