Propagandininkų interpretacijose sąmoningai diskredituojamos tarptautinės sporto institucijos, o dopingo skandalas aiškinamas kaip politinio spaudimo kampanijos dalis.
Įsivėlė į dopingo skandalą
2015 metais Rusijai buvo uždrausta dalyvauti varžybose po to, kai Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė ataskaitą, konstatuojančią „giliai įsišaknijusią dopingo vartojimo kultūrą“.
Tai buvo padaryta pasirodžius informacijai apie rusų sportininkų sisteminį dopingo vartojimą per 2014 metų Sočio žiemos olimpiadą.
Dėl to rusai 2016 ir 2020 m. olimpinėse žaidynėse varžėsi su neutralių atletų statusu.
Vis dėlto dabar Rusijai panaikintas draudimas dėl „įvykdytų reikalavimų“.
Tačiau propagandininkai, kalbėdami apie draudimo panaikinimą, tvirtina, esą toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad kaltinimai dėl draudžiamų medžiagų vartojimo buvo nepagrįsti, o Rusijos sportininkai pagaliau buvo „išteisinti“.
„Gera žinia iš sporto pasaulio — Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos taryba panaikino visas su dopingu susijusias sankcijas mūsų lengvosios atletikos federacijai.
Tai reiškia, kad nebeliko jokių absurdiškų kaltinimų, kurie nuo pat pradžių buvo nepagrįsti. Tarptautiniai pareigūnai net nesivargino pateikti įrodymų, viskas buvo grindžiama įtarimais — mėgstama Vakarų taktika“, – pareiškė propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida bei veikėjai socialiniuose tinkluose.
Skandalas ir priešistorė
Sportinio skandalo pradžiai startą davė Vokietijos televizijos kanalo ARD dokumentiniai filmai, pasirodę 2014 metų gruodį ir 2015 metų rugpjūtį. Juose žurnalistas Hajo Seppeltas surinko įrodymus apie plačiai paplitusį dopingo vartojimą tarp Rusijos lengvaatlečių ir priėjo prie išvados, kad šalyje veikė sisteminga draudžiamų preparatų vartojimo bei dopingo testų rezultatų klastojimo schema.
H.Seppeltas taip pat atskleidė duomenis, leidžiančius įtarti korupciją Tarptautinėje lengvosios atletikos federacijoje (IAAF). Po šių filmų pasirodymo Prancūzijos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš buvusį IAAF prezidentą Laminą Diaką, įtariamą kyšininkavimu – buvo manoma, kad jis iš Rusijos lengvosios atletikos federacijos vadovybės ėmė kyšius už šios šalies sportininkų teigiamų dopingo testų rezultatų slėpimą.
Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) komisijos, tiriančios dopingo ir korupcijos skandalą lengvojoje atletikoje, atstovai 2016 metais spaudos konferencijos metu aiškiai įvardijo, kad aukščiausia Tarptautinė lengvosios atletikos federacijos vadovybė buvo tiesiogiai susijusi su korupcinėmis schemomis ir dengė dopingo vartojimo atvejus.
Taip pat, kad Rusijos valdžios institucijos nuolat prisidėjo prie sistemingo dopingo vartojimo ir manipuliacijų sportininkų mėginiais, o Rusijos antidopingo centras turėtų netekti akreditacijos kaip praradęs pasitikėjimą.
Remiantis komisijos ataskaita, į korupciją buvo įsivėlę, be kita ko, buvęs IAAF vadovas Laminas Diakas, du jo sūnūs bei buvęs antidopingo departamento vadovas Gabrielis Dolė.
Interpretuoja klaidingai
Taigi, Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos sprendimas visiškai nereiškia pripažinimo, kad kaltinimai buvo nepagrįsti, o sankcijos Rusijos lengvosios atletikos federacijai – neadekvačios.
Šių metų kovą pranešta, kad „Operacija LIMS“, vykdyta Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos ir Pasaulinės antidopingo agentūros, nebuvo nutraukta – ji sėkmingai užbaigta.
„Operacijos LIMS“ pavadinimas kilo iš LIMS (Laboratory Information Management System) – Maskvos antidopingo laboratorijos kompiuterinės sistemos, kurioje buvo saugomi dopingo mėginių duomenys.
Agentūros svetainėje teigiama:
„Iš viso 66 lengvosios atletikos bylos buvo sėkmingai užbaigtos dėl kruopštaus Tarptautinės lengvosios atletikos sąžiningumo padalinio (AIU) darbo, bendradarbiaujant su Pasauline antidopingo agentūra. Iš viso visose sporto šakose „Operacija LIMS“ lėmė tiesioginį sankcijų taikymą 298 sportininkams, kurie buvo institucionalizuotos Rusijos dopingo schemos dalis“.
Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos sprendimas reiškia, kad Rusijos lengvosios atletikos federacija įvykdė visus jai keliamus reikalavimus, o visos 66 bylos buvo sėkmingai užbaigtos – Federacijai panaikintos specialios kontrolės sąlygos.
Tačiau tai nėra pripažinimas, kad Rusijoje nebuvo institucionalizuotos dopingo sistemos. Sankcijos 298 sportininkams, pagautiems vartojant draudžiamas medžiagas, taip pat su tuo susijusiems treneriams ir sporto pareigūnams, nebuvo panaikintos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant draudimų dėl dopingo panaikinimo, Rusijos vėliavos varžybose dar neiškils.
Rusai, kaip ir Baltarusijos lengvaatlečiai, ir toliau negalės dalyvauti varžybose dėl jiems galiojančio suspendavimo, kurį sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Rusams toliau bus draudžiama dalyvauti IAAF kongrese ir valdyboje, o draudimas galios neterminuotą laikotarpį, patvirtino IAAF.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos sprendimas panaikinti dalį sankcijų Rusijos federacijai nereiškia, kad dopingo kaltinimai buvo nepagrįsti ar paneigti – Pasaulinės antidopingo agentūros tyrimai patvirtino sisteminį dopingo vartojimą, o „Operacija LIMS“ lėmė šimtus sankcijų sportininkams. Šis sprendimas tik rodo, kad įvykdyti nustatyti reikalavimai, bet nėra „išteisinimas“, juolab kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą atletams vis dar taikomi ribojimai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
