Kas jie tokie? Kiek jų yra?
Žymiausias iš jų – Viktoras Medvedčukas, artimas Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas. Pasak straipsnio, jis yra vienas iš tų, kuriuos Maskva įsivaizduoja kaip Ukrainos marionetinės valstybės vadovus Rusijos pergalės atveju.
Šiuo metu jis vadovauja „Kitai Ukrainai“ – marionetinei prorusiškai partijai, kurią 2023 m. jam sukūrė Maskva.
Neseniai V.Medvedčukas prasiskynė kelią į laikraščių antraštes, pakomentavęs JAV ir Ukrainos derybas ir pareiškęs, kad Ukrainoje nėra prasmės rengti naujų rinkimų.
Nes „bet kokį naują prezidentą Ukrainos politinė visuomenė pavers Zelenskiu“.
V.Medvedčukas daugelį metų rėmė Maskvos interesus Ukrainoje. Praėjusio amžiaus 2000-aisiais ir 2010-aisiais jis inicijavo daugybę prorusiškų politinių projektų – nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas.
Galiausiai jis prisijungė prie prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – Už gyvybę“, Baltarusijoje susitiko su Donecko separatistų lyderiais , įsigijo tris Ukrainos naujienų kanalus ir pavertė juos Kremliaus propagandos platformomis.
-
Karas Ukrainoje. V.Zelenskis įvardijo, koks yra pagrindinis Rusijos siekis prieš paliaubas
-
Vieningas Didysis septynetas įspėja Rusiją sutikti su paliaubomis Ukrainoje
-
Prezidentas dalyvaus „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
-
Paskutinis Ukrainos ir Rusijos susitarimas baigėsi katastrofa: ką iš to gali išmokti Kyjivas
-
„Tai yra melas“: Ukraina įtūžo dėl D.Trumpo pareiškimo apie tūkstančių karių apsuptį Kurske
-
E.Muskas atšaukė finansavimą grupei, gelbėjančiai Ukrainos vaikus Rusijoje
2022 m. jis buvo suimtas Ukrainos valdžios institucijų ir vėliau iškeistas į Rusijos į nelaisvę paimtus „Azov" pulko karininkus, gynusius Mariupolį.
„Tačiau V.Medvedčukas toli gražu nėra vienišas. Tarp kitų svarbių prorusiškų veikėjų tremtyje yra buvę Viktoro Janukovyčiaus režimo pareigūnai, kurie 2014 m. pabėgo į Rusiją. Tarp jų yra buvusio prezidento sūnus Oleksandras Janukovyčius, oligarchas Serhijus Kurčenka, buvę „Regionų partijos“ parlamento nariai Olehas Cariovas ir Vadymas Kolesničenka, tokie visuomenės veikėjai kaip Tetjana Montyan ir buvę politikai, pavyzdžiui, Andrijus Kliujevas ir Mykola Azarovas“, – išvardijo „Kyiv Post“.
Visi jie nuosekliai laikėsi antiukrainietiškų pozicijų, rėmė Rusiją, teisino jos karo nusikaltimus ir ieškojo galimybių dalyvauti Rusijos administracijos veikloje, jei Maskva pasiektų savo tikslų Ukrainoje.
D.Trumpo veiksnys
Prorusiškų politikų perspektyvos Ukrainoje išlieka neaiškios. Iš pažiūros jų šansai atrodo menki – dėl Rusijos karo nusikaltimų ir Ukrainai padaryto nuniokojimo masto smarkiai sumažėjo visuomenės parama prokremliškiems veikėjams.
Be to, Ukrainoje išlieka 5 proc. rinkimų slenkstis atstovavimui parlamente.
Tačiau ekspertai įspėja, kad padėtis nėra tokia paprasta. Dalis buvusių Volodymyro Zelenskio rinkėjų, kurie 2019 m. jį palaikė kaip taikdarį, gali būti linkę balsuoti už kandidatus, kurie žada taiką bet kokia kaina.
„Labai svarbu suprasti, kad prorusiški politikai savo kampanijos pranešimus pritaikys skirtingoms rinkėjų grupėms“, – „Kyiv Post“ sakė politikos mokslų daktarė Lidija Smola.
Galima išskirti bent dvi atvirai prorusiškų rinkėjų grupes:
– „Žduny“ (ukr. „Tie, kurie laukia“) – ukrainiečiai, kurie laukia Rusijos ir yra pasirengę su ja bendradarbiauti (nors jie išlieka nedidele mažuma).
– Antinacionalistai – tie, kurie atmeta Ukrainos nacionalinę tapatybę ir kuriems bus siūlomos tokios koncepcijos kaip „pilietinė tauta“ ar „civilizacinė Ukraina“, kurios galiausiai susilpnintų nacionalinę vienybę ir palengvintų būsimą Rusijos agresiją.
Kitos dvi grupės, nors ir ne taip aiškiai prorusiškos, taip pat yra taikinys:
– Prorusiškai nusiteikę ukrainiečiai – tie, kurie jaučiasi atstumti „nacionalistinėje“ Ukrainos valstybėje, vartoja Rusijos propagandą ir yra veikiami toksiškos Rusijos žiniasklaidos.
– Rusakalbiai Ukrainos patriotai – Ukrainai lojalūs savanoriai ir visuomenės veikėjai, pasisakantys už rusų kalbos išsaugojimą. Rusija bandys juos išnaudoti savo darbotvarkei įgyvendinti.
L.Smola sakė, kad Rusija suprato, jog negali laimėti kariniu būdu, todėl bandys sunaikinti Ukrainą politiškai per rinkimus.
Politikos analitiko Volodymyro Fesenkos teigimu, Maskvai nereikia laimėti Ukrainos prezidento rinkimų – joks prorusiškas kandidatas neturi šansų. Vietoj to jos strategija – infiltruoti į parlamentą nedideles frakcijas, kad sutrikdytų valdymą.
„Užtektų vienos ar dviejų frakcijų parlamente, kad būtų destabilizuota vyriausybė, sukelti neramumai ir atsirastų pretekstas Rusijai teigti, kad opozicija Ukrainoje „slopinama“, – sakė V.Fesenka.
Jis taip pat perspėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai V.Putinui atliks lemiamą vaidmenį – jie turi pripažinti Maskvos manipuliacijas.
„Per derybas su JAV Rusija sieks, kad rinkimai Ukrainoje taptų taikos proceso dalimi. Tuo tarpu Ukraina primygtinai reikalauja, kad rinkimai įvyktų tik pasiekus stabilią taiką. Tačiau Rusija reikalaus, kad rinkimai vyktų kuo greičiau, ir reikalaus leisti juose dalyvauti šiuo metu uždraustiems prorusiškiems politikams“, – paaiškino analitikas.
Pasak „Kyiv Post“ šaltinių, prorusiški ukrainiečių tremtiniai Rusijoje bando užmegzti ryšius su Amerikos lobistinėmis grupėmis, kad galėtų pateikti savo darbotvarkę D.Trumpo administracijai.
