Rusija telkia pajėgas prie Suomijos sienos: Helsinkis nebijo, bet „ruošiasi blogiausiam“

Suomijos karinė vadovybė vertina, jog Rusija, pasibaigus karui Ukrainoje, dar labiau išplės ir sustiprins savo karines pajėgas prie bendros šalių sienos.

Trečiadienį Suomijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad baigė statyti pirmuosius 35 km iš planuojamos 200 km ilgio 4,5 metro aukščio tvoros prie rytinės sienos su Rusija, kuri buvo uždaryta daugiau kaip metus po to, kai Helsinkis apkaltino Maskvą prieglobsčio prašytojų nukreipimu į Suomiją vykdant „hibridinę operaciją“.

Tvora taip pat naudoja kameras ir jutiklius, kad būtų galima atskirti ją kertančius žmones ir gyvūnus.

SIPA/„Scanpix“/Suomijos ir Rusijos pasienis

Amerikiečių leidinio „The New York Times“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad prie Suomijos sienos plečiama karinė infrastruktūra, įskaitant palapinių eiles, karines transporto priemones, remontuojamas naikintuvų slėptuves.

Aljanso vadovybė patvirtino, kad Rusijos veiksmai primena pasirengimą perkelti dideles pajėgas, kai karas Ukrainoje baigsis.

„Rusijos karinės pajėgos stiprina bazes ir stato karinę infrastruktūrą netoli Suomijos sienos, o tai gali atskleisti jų strategiją dėl to, kas nutiks po karo Ukrainoje“, – anksčiau šią savaitę rašė „The New York Times“.

Ši 1335 km ilgio valstybinė siena yra ilgiausia Vakarų Aljanso sąlyčio su Rusija linija. Kariniai analitikai prognozuoja, kad ji gali tapti karštuoju tašku.

„Jie keičia struktūras ir mes matome nuosaikius pasirengimus, kai kalbama apie infrastruktūros kūrimą netoli mūsų sienų, o tai reiškia, kad jie, kai karas Ukrainoje, tikėkimės, baigsis, pradės grąžinti pajėgas, kurios kovojo Ukrainoje, ypač sausumos pajėgas“, – kalbėjo generolas majoras S.Nurmis.

Nors tai nebuvo netikėta, nes Suomija rekordiškai greitai įstojo į NATO 2023 m. po Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą, S.Nurmis pabrėžė, kad Helsinkis „labai atidžiai“ stebi pasirengimą.

„Jie tai daro etapais. Sakyčiau, kad tai vis dar saikingi skaičiai. Tai nėra didelės statybos, bet tam tikrose vietose kuriama nauja infrastruktūra ir ruošiamasi, įvežama nauja įranga“, – sakė jis.

„Taip pat reikia įvertinti, ar jie ruošiasi siųsti daugiau karių į Ukrainą, ar ruošiasi telkti savo pajėgas netoli mūsų sienos. Bet manau, kad jie daro ir viena, ir kita“, – pastebėjo generolas majoras.

AP/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

Reaguodamas į tai, ką daro Rusija prie NATO sienų, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį žurnalistams sakė, kad „dėl to visai nesijaudina“, ir pridūrė, kad Suomija ir Norvegija „bus labai saugios“.

Pritardamas JAV prezidento nuotaikoms, S.Nurmis pažymėjo, kad iš šios pusės „nėra jokios tiesioginės karinės grėsmės Suomijai ar NATO“.

„Tai, kas įvyko iškart po Ukrainos puolimo, buvo tai, kad mes pateikėme paraišką dėl narystės NATO, o kai buvome priimti, Rusija paskelbė, kad pradės keisti savo karinę laikyseną kitoje sienos pusėje“, – paaiškino jis.

Suomijos gyventojai apsiprato su mintimi, kad kitoje sienos pusėje yra agresorius, pažymėjo „The Guardian“, ir pridūrė, kad šimtai žmonių registruojasi į mokymus, kad pasiruoštų ekstremalioms situacijoms.

Suomijos moterų nacionalinė pasirengimo ekstremalioms situacijoms asociacija (žinoma kaip „Nasta“) teigė, kad susidomėjimas jos rengiamais mokymo kursais tebėra didelis nuo 2022 m., kai jie pirmą kartą buvo pradėti organizuoti. Į pavasario kursus paraiškas pateikė daugiau kaip 800 moterų, o dauguma kursų užsipildo per tris-keturias minutes.

Tačiau Suvi Aksela, „Nasta“ komunikacijos ir organizavimo vadovė, sakė, kad pajėgų telkimas prie sienos nebuvo reikšmingas pokalbių Helsinkyje objektas.

JAV kariai Suomijoje / IMAGO/Heikki Saukkomaa / IMAGO/Lehtikuva

„Mums tai nekelia didelio nerimo“, – sakė ji.

„Esame įpratę girdėti iš Rusijos įvairius dalykus, pavyzdžiui, visus tuos grasinimus, ir žinojome, kad kai įstojame į NATO, jie sakė, kad sustiprins savo buvimą pasienyje, ir tikriausiai taip ir bus, vien dėl to, kad tai Rusija“, – reziumavo S.Aksela.