2025-04-30 17:04

„Rusija turi didesnių ambicijų nei okupuotos teritorijos“: analitikai įvertino Kremliaus patikėtinių grasinimus

Naujausi Rusijos pareigūnų, tarp kurių yra Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Dmitrijus Medvedevas ir jo pirmtakas šiose pareigose Nikolajus Patruševas, pareiškimai rodo, kad Rusija turi žymiai didesnių ambicijų nei jau okupuotos Ukrainos teritorijos, naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Shutterstock“

Anot ekspertų, aukšto rango Kremliaus pareigūnai toliau signalizuoja, kad Rusija turi žymiai didesnių teritorinių ambicijų nei jau okupuotos Ukrainos teritorijos, ypač pretenduoja į regionus, besiribojančius su Juodąja jūra.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Dmitrijus Medvedevas balandžio 29 d. pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą turi baigtis Rusijos „pergale“ ir dabartinės Ukrainos valdžios (kuri Rusijoje vadinama „Kyjivo režimu“) „sunaikinimu“. O Vladimiro Putino padėjėjas ir buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį publikuotame valstybinės naujienų agentūros TASS interviu pareiškė, kad „Ukrainos regionų, įskaitant Juodosios jūros pakrantės, gyventojai patys turi nuspręsti savo ateitį“.

Vida Press nuotr./Dmitrijus Medvedevas
Vida Press nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Tame pačiame interviu N.Patruševas atskirai pažymėjo, kad Odesa esą „daugiau nei du šimtmečius nuo įkūrimo buvo Rusijos placdarmu Juodojoje jūroje“, ir tvirtino, kad Odesos gyventojai „neturi nieko bendra“ su dabartine Ukrainos vyriausybe.

Analitikai pažymėjo, kad šie pareiškimai iš esmės yra nuoroda į 2023 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Ukrainos gyventojai, gyvenantys Juodosios jūros regione, tariamai „neturi nieko bendra su Ukraina“, o Odesa esą yra „rusų miestas“.

2025 m. balandžio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė tariamai „neatstovauja“ Odesos ir kitų Ukrainos teritorijų gyventojams.

N.Patruševas, Rusijos vadovo patarėjas, tuo pačiu tvirtino, kad Rusija tariamai „gerbia [ukrainiečių] tautos valią“, ir bandė pateisinti neteisėtą Rusijos okupuoto Krymo, Donbaso ir „Novorosijos“ – išgalvoto regiono Ukrainoje, kuris, kaip teigia Kremlius, tariamai apima visą rytinę ir pietinę Ukrainos dalį ir yra „neatskiriama“ Rusijos dalis.

D.Medvedevas taip pat aiškino, kad dabartinė Ukrainos vyriausybė neturi teisės atstovauti Ukrainos tautai ir kalbėti jos vardu.

Todėl D.Medvedevo ir N.Patruševo pareiškimai sustiprina ilgalaikį Kremliaus reikalavimą pakeisti valdžią Ukrainoje, įsteigiant prorusišką marionetinę vyriausybę, kuri vargu ar prieštarautų Kremliaus tikslui vėliau, Rusijai priimtinu laiku, okupuoti daugiau Ukrainos teritorijų – arba netgi galėtų paremti tokį Maskvos tikslą, apibendrino Karo tyrimų instituto ekspertai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Nikolajus Patruševas
„IMAGO“/„Scanpix“/Nikolajus Patruševas

Anot naujausios apžvalgos, Rusijos pareigūnai kartoją seną ir melagingą Rusijos teiginį, kad Ukrainos valdžia esą yra neteisėta, tikriausiai tam, kad sudarytų sąlygas manipuliuoti derybose dėl ugnies nutraukimo ir atsisakyti bet kokių būsimų Rusijos ir Ukrainos susitarimų tam tikru Rusijos pasirinktu momentu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas balandžio 29 d. pareiškė, kad tariamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko „nelegitimumas“ sukelia teisines kliūtis tiesioginėms taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos.

Tuo pačiu metu D.Peskovas šį klausimą pavadino „antraeiliu“, nes Rusija esą „labiau suinteresuota derybų pradžia“.

Dmitrijus Peskovas / Yury Kochetkov / AP
Dmitrijus Peskovas / Yury Kochetkov / AP

Kaip pabrėžia analitikai, tokiu būdu Kremlius sąmoningai derina savo tariamą suinteresuotumą tiesioginėmis taikos derybomis tarp Ukrainos ir Rusijos su savo melagingu naratyvu apie Ukrainos vadovybės „nelegitimumą“.

„Tokiu būdu Maskva rengia dirvą, kad vėliau galėtų atsisakyti galimų susitarimų ir atnaujinti invaziją Rusijos pasirinktu laiku. Būtent todėl bet koks ilgalaikis taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos turi aiškiai pripažinti Ukrainos vyriausybės ir Ukrainos Konstitucijos teisėtumą“, – rašoma ataskaitoje.

Be kita ko, analitikai pastebėjo, jog Rusijos pareigūnai jau rengia dirvą, kad galėtų nepagrįstai apkaltinti Ukrainą vienpusio ugnies nutraukimo, kurį Rusija paskelbė trims dienoms nuo gegužės 8 iki 10 d., pažeidimu.

Balandžio 29 d. S.Lavrovas pareiškė, kad gegužės 8–10 d. ugnies nutraukimas turėtų tapti „tiesioginių derybų be išankstinių sąlygų pradžia“.

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad „paliaubos (30 dienų, kurias siūlo Ukraina) šioje situacijoje laikomos išankstine sąlyga“, kuri, jo teigimu, „bus panaudota tolesnei Kyjivo režimo paramai ir jo karinių pajėgumų stiprinimui“.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat pareiškė, kad Rusija tariamai negali sutikti su jokiu ilgalaikiu ugnies nutraukimu, nes tai pareikalautų plataus masto stebėjimo priemonių. Tuo pačiu S.Lavrovas teigė, kad Rusija nemano, jog „sąžiningas“ stebėjimas per 30 dienų ugnies nutraukimą Ukrainoje yra įmanomas.

„Kremlius naudoja vienašališką ugnies nutraukimą tik tam, kad pasiektų informacinį ir karinį pranašumą Ukrainoje ir išlaikytų iliuziją, kad Rusija yra suinteresuota turiningomis taikos derybomis“, – pabrėžė Karo tyrimų instituto ekspertai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą