2026-02-24 14:51

Rusijos diversantams, kurie terorizavo ir Vilnių, vadovavo buvęs taksistas ir sukčius

2024 m. vasarą Europoje įvyko keletas incidentų, kuriuos Vakarų specialiosios tarnybos įvertino kaip sabotažą – sprogimai siuntų sandėliuose Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje, IKEA parduotuvės padegimas Vilniuje, taip pat prekybos centro padegimas Varšuvoje. Vakarai apkaltino Rusiją prisidėjus prie šių sabotažų, o pagrindinį vaidmenį juos organizuojant suvaidino buvęs taksistas iš Krasnodaro – 42-ejų Aleksejus Kolosovskis, rašo „The New York Times“, remdamasis teismo dokumentais ir pokalbiais su penkių Europos šalių saugumo tarnybų atstovais.
Įtariama, kad Aleksejus Kolosovskis koordinavo diversijas, tarp kurių buvo ir IKEA prekybos centro Vilniuje padegimas, įvykdytas Daniilo Bardadimo
Įtariama, kad Aleksejus Kolosovskis (nuotraukoje viršuje) koordinavo diversijas, tarp kurių buvo ir IKEA prekybos centro Vilniuje padegimas, įvykdytas Daniilo Bardadimo / 15min montažas

Susijęs su itin pavojingais nusikaltimais

A.Kolosovskis tebegyvena Krasnodare. Jis nėra profesionalus žvalgybininkas ar agentas, o, kaip rašo „The New York Times“, „paslaugų teikėjas“, glaudžiai bendradarbiaujantis su Rusijos karine žvalgyba.

Pasak dviejų leidinio pašnekovų, A.Kolosovskis pirmą kartą atsidūrė Vakarų specialiųjų tarnybų akiratyje po dviejų padegimų 2024 m. gegužės mėnesį. Gegužės 8 d. ukrainiečių paauglys Daniilas Bardadimas padėjo padegamąjį įtaisą su nuotolinio valdymo laikmačiu IKEA parduotuvės čiužinių skyriuje Vilniuje.

15min nuotr./Gaisras prekybos centre „IKEA“
15min nuotr./Gaisras prekybos centre „IKEA“

Įrenginys užsidegė anksti ryte gegužės 9 d. Pasak „The New York Times“ cituojamų prokurorų, data buvo pasirinkta specialiai. Rusija šią dieną švenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Europoje tai - Europos diena. Maždaug tuo pačiu metu Varšuvoje užsidegė didelis didmeninės ir mažmeninės prekybos centras. Lenkijos valdžia apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjus prie padegimo ir paskelbė, kad nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą Krokuvoje.

Kadras iš vaizdo įrašo /Prekybos centro gaisras Varšuvoje
Kadras iš vaizdo įrašo /Prekybos centro gaisras Varšuvoje

Agentus, kurie organizavo šiuos padegimus, verbavo būtent A.Kolosovskis, kuris tam naudojo „Telegram“ paskyrą „Warrior“ („Karys“). Būdamas Krasnodare, jis organizavo detonatorių ir bombų gamybos įrangos pristatymą į geležinkelio stočių bagažo saugyklas, iš kur juos pasiimdavo jo užverbuoti asmenys.

LKPB koliažas/Įtariamieji
LKPB koliažas/Įtariamieji

A.Kolosovskis taip pat yra susijęs su sprogimais siuntiniuose sandėliuose Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Iš teismo dokumentų ir Europos saugumo tarnybų duomenų matyti, kad A.Kolosovskis koordinavo žmonių, kurie padėjo kontroliuoti sprogstamųjų įtaisų gamybos medžiagų pristatymą ir paskirstymą, verbavimą.

Taksistas ir sukčius

Apie A.Kolosovskį viešai žinoma nedaug. Kaip rašo „New York Times“, jis „gyvena kukliai ir dažnai yra įsiskolinęs“, o jo socialinių tinklų paskyrose yra daug automobilių nuotraukų, bet ne prabangių. „Agentūra“ priduria, kad Kolosovskis buvo registruotas kaip taksi paslaugos „TaxSee“ vairuotojas ir turėjo teistumą už sukčiavimą.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Jevgenijus Kolosovskis
Nuotr. iš socialinių tinklų/Jevgenijus Kolosovskis

Tačiau, remiantis Vakarų specialiųjų tarnybų, išnagrinėjusių jo biografiją, duomenimis, A.Kolosovskis turėjo ir visiškai kitokį slaptą gyvenimą. Jis buvo susijęs su automobilių vagimi Daniilu Oleiniku. A.Kolosovskio telefono numeris buvo susietas su „Telegram“ kanalo tinklu, kurio dalyviai užsiiminėjo kontrabanda, asmeninių duomenų atskleidimu, reketu, taip pat padirbtų dokumentų ir automobilių vagysčių įrangos pardavimu. Tiesa, kaip pažymi „New York Times“, neaišku, ar pats A.Kolosovskis buvo vagis.

Remiantis vienos Europos šalies specialiųjų tarnybų duomenimis, A.Kolosovskis taip pat buvo susijęs su hakerių grupuote „KillNet“, kuri po didelio karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios sutelkė dėmesį į Ukrainos ir Europos įmonių svetainių atakas. Konkurencinės hakerių grupuotės surengtas informacijos nutekėjimas leido susieti A.Kolosovskį su internetiniu slapyvardžiu @warriorkillnet.

2021 m. A.Kolosovskis buvo sulaikytas. Jo sulaikymo priežastis nežinoma, bet būtent tada, Vakarų specialiųjų tarnybų nuomone, jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos. A.Kolosovskio motina, kuri dažnai skelbia šeimos nuotraukas socialiniuose tinkluose, nuo 2021 m. nebeskelbia sūnaus nuotraukų. 2022 m. liepos mėn. į klausimą, kur yra jos sūnus, ji atsakė, kad jis yra komandiruotėje, rašo „New York Times“.

Tokie žmonės kaip A.Kolosovskis, t. y. neprofesionalūs agentai ar žvalgybininkai, vis dažniau tampa Kremliaus diversijų kampanijos dalyviais, pažymi laikraštis. Tai susiję su tuo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. iš Europos buvo išsiųsti dešimtys Rusijos diplomatų. Tuomet Vladimiras Putinas, kaip rašo „New York Times“, kreipėsi į GRU – Rusijos karinę žvalgybą.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų Rusijos žvalgyboje atlieka generolas Andrejus Averjanovas – jis vadovavo GRU 29155 padaliniui, kuris, kaip manoma, yra atsakingas už diversijas. Po Rusijos karo Ukrainoje pradžios jis buvo paskirtas departamento vadovo pavaduotoju. Vakarų žvalgybos tarnybos šį paaukštinimą įvertino kaip rodiklį, kokį svarbų vaidmenį sabotažas atlieka Putino konflikte su Europa.

Stop kadras iš video/Andrejus Averjanovas
Stop kadras iš video/Andrejus Averjanovas

Europos šalių saugumo tarnybų duomenimis, dabar A.Averjanovas vadovauja specialiam GRU padaliniui, susijusiam su teroro aktų ir sabotažo organizavimu Ukrainos, Europos Sąjungos šalių ir kitų valstybių teritorijoje.

Sąraše asmenų, susijusių su Rusijos sabotažo operacijomis (jį išnagrinėjo „The New York Times“ žurnalistai ir patvirtino kelios Vakarų žvalgybos tarnybos), yra daugiau nei 300 pavardžių, daugiausia tai Rusijos karininkai. Šis sąrašas buvo išplatintas daugiau nei trisdešimčiai žvalgybos tarnybų.

Nori pabėgti iš Rusijos?

Pats A.Kolosovskis, kaip rašo leidinys, „matyt, susidūrė su problemomis“. Po sprogimų sandėliuose jis buvo iškviestas į FSB regioninę administraciją Krasnodare, kur buvo patikrinti jo elektroniniai prietaisai.

Kai kurie šaltiniai mano, kad jo veiksmai sulaukė neigiamos reakcijos Kremliuje. Taip pat pranešama, kad A.Kolosovskis susidūrė su finansiniais sunkumais – kai kuriais duomenimis, jis dalį operacijų finansavo iš savo lėšų ir, galbūt, bandė gauti kompensaciją.

Nuo karo pradžios 2022 m. A.Kolosovskis neišvyko į užsienį, bet, pasak dviejų Europos šalių atstovų, neseniai jis internete ieškojo nekilnojamojo turto Londone. Tai gali būti ženklas, kad jis ieško vietos būsimai pensijai arba bando rasti būdą pabėgti iš Rusijos.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą