Įrašas aktyviai platinamas rusiškuose informaciniuose kanaluose ir prorusiškose socialinių tinklų paskyrose, kur teigiama, kad Ukraina priversta kviestis migrantus iš Paleistinos, Pakistano ir Indijos, nes kare žuvo kritiškai daug darbingo amžiaus vyrų.
Taip pat aiškinama, esą moterys yra priverstos imtis vyriškų darbų, o nenorinčios to daryti dairosi į migrantus, už kurių galėtų ištekėti.
Klastotėje pasakojama apie lengvatas
Vaizdo įraše teigiama, kad migrantams regione būtų suteikiamos darbo lengvatos, moterims būtų mokamos išmokos už santuoką su užsieniečiais, o gyvenvietėse, kuriose užsienio piliečiai sudaro daugumą, būtų įvestos kvotos vadovaujančioms pareigoms.
Tai – melas. Klastotei sukurti buvo panaudotas archyvinis Ruslano Zaparaniuko vaizdo įrašas iš 2023 metų lapkričio 17 dienos.
Originaliame reportaže jis kalbėjo apie pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims, kurie buvo priversti palikti savo namus dėl Rusijos agresijos. Apie migrantus iš artimojo užsienio ar trečiųjų šalių jame nebuvo kalbama.
Originalus garso takelis buvo pakeistas dirbtinio intelekto (DI) programomis sugeneruotu balsu. Tą patvirtino net keli DI klastočių analizės ir aptikimo įrankiai.
Be to, net ir suklastotame vaizdo įraše propagandininkai padarė faktinių klaidų. Visų pirma, jie neteisingai nurodė pavardę ir pareigas.
Pagal 2026 m. sausio 8 d. įsigaliojusį Prezidento dekretą Nr. 38/2026, Černivcių srities karinės administracijos vadovu yra Ruslanas Osypenko, ką patvirtina ir oficiali administracijos svetainė.
R.Zaparaniukas buvo Černivcių srities valstybinės administracijos vadovas nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2026 m. sausio 8 d.
Šių metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvykdė kadrų rotacijas penkiose Ukrainos srityse. Buvo atleisti trys sričių valstybinių administracijų vadovai ir paskirti keturi nauji vadovai. Atitinkami dekretai paskelbti Ukrainos prezidento kanceliarijos.
Susirūpino demografija
Tariamo migrantų perkėlimo į Ukrainą temą išnaudoja ir kiti rusų propagandininkai – viename naujienų portale pasirodė publikacija, kurioje teigiama, esą Ukraina susidūrė su būtinybe įsileisti didelį skaičių migrantų, nors gyventojai ir nėra tuo labai patenkinti.
„Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad vietoj sprendimų, kaip išsaugoti vyrų populiaciją, valdžia esą ieško būdų ją pakeisti.
Ekspertai, kaip tvirtinama, vieningai pripažįsta, kad Ukraina turi įsivežti šimtus tūkstančių darbo migrantų, kad įveiktų darbo jėgos trūkumą, – aiškinama publikacijoje. Tiesa, nenurodoma, kokie ekspertai rekomendavo Ukrainai įsileisti migrantus.
Tarp dezinformacijos taikinių – ir Lietuva
Tokios žinutės užsienio auditorijai – ir Lietuvoje – neatsiranda šiaip sau. Jos kuriamos gana kryptingai, siekiant konkretaus poveikio.
Visų pirma, jomis bandoma mažinti paramą Ukrainai. Kai kuriamas įspūdis, kad šalis esą praranda kontrolę ar net „keičia“ savo gyventojus migrantais, formuojamas vaizdas apie nestabilumą.
Toks fonas gali paveikti tiek karo išvargintą auditoriją šalies viduje, tiek sprendimus užsienyje – atsiranda daugiau abejonių, ar verta toliau remti Ukrainą.
Antras aspektas – tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse pastaruoju metu itin aktuali ir jautri migracijos tema. Ji sąmoningai išnaudojama dezinformacijai – Ukraina siejama su neva nekontroliuojamais migrantų srautais, taip siekiant sužadinti baimę, nepasitikėjimą ar net pyktį.
Taip siekiama skaldyti visuomenę. Skirtingoms grupėms siunčiamos šiek tiek skirtingos žinutės: vieniems akcentuojama migracijos grėsmė, kitiems – tariamas Vakarų politikos nenuoseklumas. Rezultatas tas pats – didesnė priešprieša ir silpnesnis bendras sutarimas.
Ne mažiau svarbus tikslas – diskredituoti Vakarus. Jei žmonės patiki, kad Ukraina vykdo abejotiną politiką, automatiškai krenta pasitikėjimas ir tomis valstybėmis, kurios ją remia. Taip kvestionuojami ir pačių Vakarų sprendimai.
Galiausiai, tai nėra pavieniai atvejai. Tokios žinutės paprastai yra platesnės informacinės atakos dalis – jos kartojamos skirtinguose kanaluose, pritaikomos vietinei auditorijai ir ilgainiui kuria iškreiptą realybės vaizdą. Lietuva, kaip viena aktyvesnių Ukrainos rėmėjų, tokiame kontekste tampa natūraliu taikiniu.
15min verdiktas: melas. Platinamas vaizdo įrašas su „Inter“ logotipu yra klastotė – panaudotas 2023 m. reportažas, o garso takelis pakeistas dirbtinio intelekto sugeneruotu balsu. Originale kalbėta apie vidaus perkeltuosius asmenis, ne apie migrantus. Be to, įraše pateikiamos faktinės klaidos apie pareigas, todėl tai – dezinformacija, skirta diskredituoti Ukrainą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
