Surengė mitingą
Vienas „Facebook“ vartotojas savo paskyroje pasidalino šia istorija, gana drąsiai teigdamas, kad vyras buvo nužudytas.
„Ukrainoje nužudytas vengras – Vengrijos vyriausybė protestuoja.
Vengrijos prezidentas Tomas Szujokas oficialiai pakomentavo Vengrijos pilietybę turėjusio Užkarpatės gyventojo Jozsefo Szébesztenyi, kuris buvo nužudytas po to, kai jį sumušė UKR teritorinio karinio komisariato žmonių gaudytojų į frontą banditai, mirtį.
„Tokių dalykų Europoje negali būti, tai visiškai prieštarauja visoms žmogiškoms vertybėms, kurias puoselėja mūsų žemynas, daug išgyvenęs, ir kurias Europos tautos šimtmečiais nuosekliai pripažino kaip savas... Kiekviena vengro gyvybė yra unikali mūsų tautos vertybė, todėl kiekvieno vengro, kuris buvo valdžioje, netektis taip pat yra nacionalinė tragedija“.
Matyt, T.Szujokas dar nesuprato, kad Kijevo režimui šiuo metu žmogaus gyvybė – nesvarbu, ar tai būtų ukrainietis, rusas, vengras, ar kas nors kitas – yra paskutinėje vietoje.
Tuo tarpu prie Ukrainos ambasados Budapešte įvyko mitingas aukai atminti.
Tarp kitko, analogiškos žmonių gaudymo grupės jau yra sukurtos ir Lietuvoje ir tik laukia komandos fas, ir visokie kasčiūnai, idzeliai bei kiti įdiotai žmogžudžiai pradėtų vykdyti operacijas (kalba neataisyta – red. past.)“, – samprotavo internautas.
Taip pat skaitykite: Kandroto-Celofano paviešinta apklausa sukėlė daug klausimų: institucijos atkleidė, kam ji iš tiesų skirta
Dvi skirtingos versijos
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino Ukrainos valdžios institucijas mobilizacijos metu mirtinai sumušus dvigubą – šių abiejų šalių – pilietybę turintį vyrą. Tačiau Ukraina griežtai atmetė tokią įvykio versiją.
Garsus Ukrainos kritikas V.Orbanas penktadienį valstybiniam radijui nurodė, kad vyras, kuris liepos pradžioje mirė Ukrainos ligoninėje, buvo mirtinai sumuštas verbuotojų.
Jis nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltinimus, ir pridūrė, kad klausimas yra tiriamas.
Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl pranešimų apie etninio vengro mirtį.
„Nedelsdami kviečiame Ukrainos ambasadorių Budapešte po to, kai Užkarpatėje per priverstinį šaukimą į kariuomenę ukrainiečių verbavimo pareigūnai sumušė vengrą, kuris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras.
„Bjauru ir nepriimtina mirtinai sumušti žmogų, ypač vengrą, vien dėl to, kad jis nenorėjo eiti į karą ir nenorėjo dalyvauti beprasmiškame žudyme“, – pridūrė L.Magyaras.
Vengrijos provyriausybinis laikraštis trečiadienį pranešė, remdamasis neįvardytais šaltiniais, kad vyras mirė praėjus kelioms savaitėms po sumušimo.
„Mandiner“ taip pat rėmėsi žuvusio vyro sesers „Facebook“ įrašu, kuris šiuo metu neprieinamas.
Jo sesuo pasakojo, kad vyrą sustabdė kariuomenės verbuotojai Berehovėje, Užkarpatės mieste, Vakarų Ukrainos regione, kuriame gyvena didelė etninių vengrų bendruomenė.
Leidinio teigimu, vyras buvo užpultas metaliniais strypais netoli tos vietos esančiame miške ir vėliau nuvežtas į ligoninę, o po trijų savaičių mirė.
Ukrainos valdžios institucijos paneigė šią versiją, nurodydamos, kad vyras buvo šios šalies pilietis. Jis tariamai be leidimo paliko savo karinį dalinį ir vėliau pats užsiregistravo ligoninėje. Ligoninėje esą nenustatyta jokių fizinio sužalojimo požymių, rodančių smurtą.
Sausumos pajėgos pareiškime taip pat nurodė, jog atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad vyras mirė liepos 6 d. nuo plaučių embolijos, t. y. kraujo krešulio plaučiuose. Pažymima, kad nebuvo rasta jokių sužalojimų, rodančių smurtą.
„Kategoriškai atmetame bet kokius kaltinimus dėl priverstinio šaukimo, netinkamo elgesio ar žmogaus teisių pažeidimų“, kuriuos įvykdė Ukrainos kariuomenės pareigūnai, sakoma pareiškime. Taip pat priduriama, kad Ukraina yra atvira skaidriam tyrimui.
Blogėjantys diplomatiniai santykiai
Nors V.Orbanas ir anksčiau atvirai nepalaikė, net prieštaravo Ukrainos stojimui į ES, šis incidentas sukėlė dar didesnę įtampą tarp dviejų šalių.
Vengrija anksčiau atsisakė tiekti Ukrainai ginklus ir leisti juos gabenti per Vengrijos teritoriją. Taip pat reikalavo sušvelninti sankcijas ir vėl suartėti su Rusija.
Valdančioji V.Orbano partija „Fidesz“ pastaruoju metu nesulaukė didelio pasisekimo apklausose, dėl ko jis suintensyvino antiukrainietišką kampaniją ir artėjančius rinkimus pristatė kaip referendumą dėl taikos bei karo.
Birželio pabaigoje Vengrijos vyriausybė paskelbė nacionalinės konsultacijos apie Ukrainos stojimą į ES rezultatus. Pasak jų, 95 proc. respondentų atsakė „ne“. Tačiau, vietos žiniasklaidos teigimu, balsavimo rezultatai yra abejotini, nes galimai buvo įmanoma balsuoti kelis kartus ir nėra aišku, ar tokie balsai buvo filtruojami.
Vengrijos vyriausybė dėjo dideles pastangas, siekdama sudaryti neigiamą viešąją nuomonę apie Ukrainą. Pats V.Orbanas skatino piliečius pasisakyti prieš Ukrainos stojimą į ES.
Taip pat skaitykite: Paskelbė, kad 95 proc. vengrų nepritaria Ukrainos narystei ES: ar verta aklai tikėti šiais skaičiais?
Gegužę kilo dar vienas ginčas tarp šalių dėl kaltinimų šnipinėjimu. Ukrainos žvalgybos agentūra paskelbė, kad suimti du asmenys, įtariami šnipinėjimu Vengrijai renkant žvalgybinę informaciją apie jos kariuomenę šalies vakaruose. Tuomet Vengrija išsiuntė du ukrainiečių diplomatus, kaltindama juos šnipinėjimu. Kyjivas į tai atsakė išsiųsdamas du Vengrijos diplomatus.
Mobilizacija Ukrainoje
Mobilizacija yra itin opus klausimas Ukrainoje, kuri pernai sugriežtino šaukimo į kariuomenę taisykles.
Verbuotojai ne kartą buvo apkaltinti piktnaudžiavimu ir net smurtu, ypač vakariniuose regionuose, kurie yra mažiau nukentėję nuo Rusijos plataus masto invazijos.
Birželį Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pažadėjo, kad bus siekiama pertvarkyti šauktinių biurų sistemą, atsižvelgiant į pranešimus apie piktnaudžiavimą.
Jis informavo, kad, „siekiant išvalyti sistemą“, 136 karininkai ir 325 kiti su nusižengimais susiję asmenys iš šaukimo tarnybų buvo perkelti į kitas pareigas kariuomenėje.
Pasak O.Syrskio, tarnybos turėtų vykdyti savo pareigas ir „neleisti tokių gėdingų atvejų, kurių kartais pasitaiko“.
„Korumpuoti pareigūnai ir įstatymų pažeidėjai mobilizacijos procese turi būti demaskuoti. Prieš tokius pažeidėjus turi būti imtasi visų būtinų priemonių“, – nurodė O.Syrskis.
Mobilizacijos tarnybos dažnai kaltinamos, kartais pagrįstai, nesilaikant pagrindinių pilietinių teisių su karo prievolininkais verbavimo centruose. Šiai pranešimais dažnai naudojasi Rusijos propaganda, siekdami didinti įtampą Ukrainoje ir dar labiau pakenkti mobilizacijos pastangoms.
Rusija šią vasarą vos per kelias savaites smogė penkiems mobilizacijos punktams visoje Ukrainoje. Kyjivas tai įvertino kaip Maskvos bandymą sutrikdyti karių mobilizaciją kare Ukrainoje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Abi pusės pateikė savo įvykių versijas. Pasak Vengrijos, vyras buvo sužalotas ir vėliau dėl to mirė ligoninėje. Ukraina tai griežtai atmetė ir nurodė, jog teismo medicinos ekspertizė parodė, kad vyras mirė nuo plaučių embolijos. Jokios kitos nepriklausomos institucijos kol kas nepatvirtino mirtino sumušimo versijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
