Pirminis paviešintos informacijos šaltinis buvo už finansinius nusikaltimus nuteistas Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde.
Sukėlė tikrą audrą internete
A.Kandrotas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame savo sekėjams demonstravo kažkokį dokumentą ir tvirtino, kad laikomas popieriaus lapas įrodo, jog „į komendantūras bus kviečiami kaliniai“.
„Į karo komendantūras kviečiami kaliniai, įskaitant recidyvistus, kalinčius už itin sunkius nusikaltimus, tokius kaip žudymas ar išprievartavimas.
Recidyvistai ateis žudyti.
Juokėsi iš Rusijos, kad pas juos kaliniai recidyvistai siunčiami į frontą“, – rašoma paskyroje „Celofanas LIVE“.
A.Kandrotas komentaruose pasidalijo ir dokumento nuotrauka, kuris neva patvirtina būsimą kalinių mobilizaciją.
Nuotraukoje matyti ant popieriaus atspausdinta apklausos kopija, jos rengėja nurodoma Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Pačiame dokumente teigiama, kad tai yra nuteistojo nuomonės apklausa. Apklausoje prašoma pateikti respondento poziciją. Pats klausimas suformuluotas taip: „Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją ir/ar karo padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sutikčiau/nesutikčiau būti mobilizuotas ir prijungtas prie gynybos pajėgų.“
Dokumente taip pat pažymima, esą informacija reikalinga planuojant valstybinių institucijų veiksmus ir sprendimus, susijusius su kalėjimų situacija mobilizacijos bei karo atveju.
Šiuo A.Kandroto paviešintu dokumentu dalijosi daugelis kitų internautų, taip pat ir rusakalbiai. Vienas vyras nepatingėjo dokumentą išversti ir į rusų kalbą. Tiesa, kaip jo siuntėją jau nurodė Krašto apsaugos ministeriją.
Už šio „kabliuko“ užkibo ir kitas lietuvis, kuris savo „Facebook“ įraše, panašu, pacitavo minėto internauto išvadas.
„Lietuvos kalėjimai pradėjo verbuoti nusikaltėlius karo komendantūrai karui su Rusija!
Lietuvos kalėjimų kaliniai gavo Krašto apsaugos ministerijos laiškus su anketa, kurioje nusikaltėliai atvirai kviečiami stoti į karo komendantūrą.
Tikslas – karo su Rusija atveju fiziškai likviduoti sąlyginę „penktąją koloną“ Lietuvoje. Kaip sakė politinis kalinys Antanas Kandrotas, taip pat gavęs šį laišką, kad lietuviai išžudytų lietuvius, kurie draugiškai žiūri į Rusiją ir Baltarusiją ir nori atkurti santykius su kaimynėmis.
Antano dėka ši Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva iškilo į viešumą. Apie klausimyną jis pranešė per savo bendraminčius socialiniuose tinkluose.
Lietuva rimtai planuoja kariauti su Rusija. Ir, kaip matote, jau ruošiasi, atlieka išankstinę net nusikaltėlių mobilizaciją (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė internautas.
Tačiau tokios tiek A.Kandroto, tiek internautų išvados pasirodė esančios kiek skubotos. 15min išsiaiškino, kas ir kieno iniciatyva rengė šią apklausą bei koks buvo jos tikslas.
Apklausa su komendantūromis nesusijusi
15min Lietuvos kariuomenė pranešė, kad „Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba į Bazinio komendantinių vienetų rengimo kursus kalinių nekviečia“. Platesnio komentaro kariuomenės atstovai nepateikė.
Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, kurioje atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus apie komendantūras, nurodoma, kad į komendantūras „nebus priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas)“.
Apklausoje, kurios kopija dalinosi A.Kandrotas, apie komendantūras apskritai neužsimenama.
Kalėjimų tarnyba: tikslas – efektyviai valdyti rizikas
Lietuvos kalėjimų tarnyba 15min nurodė, kad jos veiksmai nėra susiję su komendantūromis ir į jas kviečiamais asmenimis.
„Lietuva turi planą kaip elgtis su Lietuvoje įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis paskelbus mobilizaciją ar karo atveju. Mobilizacinės užduotys ir planai nėra viešinami, tačiau institucijos turi aiškius veiklos algoritmus, kurie įsijungia karinės krizės metu.
Pasaulio geroji praktika ir bendras veikimo principas, šalims, atsidūrus karo padėtyje – įkalintų asmenų segmentacija, pavojingiausių grupių identifikavimas ir jų koncentracija bei perdislokavimas į centralizuotą apsaugą užtikrinančią vietovę“, – nurodoma Kalėjimų tarnybos atsakyme.
Pasak įstaigos, tokios priemonės tikslas yra „optimizuoti apsaugos personalo bei administracinius resursus, efektyviai valdyti rizikas ir užtikrinti visuomenės saugumą“.
„Įgyvendinant mobilizacines užduotis šiuo metu taip pat svarstoma papildyti ir išplėsti civilinio mobilizacijos personalo rezervą, įtraukiant į jį daugiau gyventojų, kurie mobilizacijos metu toliau vykdys tiesiogines savo funkcijas“, – teigė tarnyba.
NKVC: tikslas – išsiaiškinti nuteistųjų nuotaikas
Turėdami informacijos, kad ši apklausa buvo vykdoma Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) iniciatyva, 15min kreipėsi komentaro į centrą. NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta nurodė, kad Kalėjimų tarnybai ruošiant veiksmų planą, kaip užtikrinti Lietuvoje įkalinimo įstaigose esančių asmenų saugojimą paskelbus mobilizaciją ar karo atveju, NKVC teikė konsultacijas bei pasiūlymus.
Jis teigė, kad ši apklausa buvo skirta tinkamai pasiruošti mobilizacinėms užduotims.
„Siekiant tinkamai suplanuoti įkalinimo įstaigų žmogiškuosius resursus mobilizacijos periodu, įvertinti galimas grėsmes, svarbu išsiaiškinti įkalintųjų nuotaikas, nuostatas, kad atėjus kritiniam šaliai momentui būtų bent preliminariai aišku, kokiai daliai įkalinimo įstaigose esančių asmenų bus reikalinga ypatinga priežiūra, o kokia dalis sutiktų prisidėti prie pagalbos Tėvynei.
Pasaulinė geroji praktika rodo, kad karo metu pasiteisina kalinių segmentacija, kai būtina sustiprinti už sunkius nusikaltimus kalinčių asmenų apsaugą, o už nesunkius nusikaltimus kalintiems, pavyzdingiems, padėti Tėvynei norintiems asmenims galima taikyti kitokį apsaugos modelį, pasitelkti juos kitų kalinių apsaugai ar kitų užduočių vykdymui“, – rašoma atsakyme 15min.
Kadangi apklausa nėra vieša, jos rezultatų NKVC nekomentavo.
Matyti, kad A.Kandroto apklausos interpretacija yra perdėta. Pati apklausa dar neįrodo jo teiginių, kad į komendantūras jau kviečiami kaliniai, įskaitant ir pripažintus kaltais už sunkius nusikaltimus. Ji skirta išsiaiškinti nuteistųjų nuotaikas.
Kas yra A.Kandrotas-Celofanas?
15min primena, kad A.Kandrotas šiuo metu yra ne tik tarp kaltinamųjų didžiojoje riaušių prie Seimo byloje, bet ir atlieka jau anksčiau įsiteisėjusį nuosprendį dėl ankstesnių finansinių nusikaltimų. Pernai lapkritį per vieną dieną buvo paskelbti iškart du jam nepalankūs Aukščiausiojo Teismo sprendimai.
LAT atmetė du A.Kandroto, visuomenėje žinomo Celofano pravarde, skundus baudžiamosiose bylose.
Vienoje jis teistas su Andriumi Žaliu dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto, kitoje su Pauliumi Boreika – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Vienoje byloje praėjusį sausį A.Kandrotui skirta vienų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, antroje – vienų metų ir trijų mėnesių. Subendrinus bausmes jam skirta dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuojamas prieš teismą nelaisvėje išbūtas laikas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors ši nuteistųjų apklausa tikra, konkrečiai su kalinių kvietimu į komendantūras ji nieko bendro neturi. Tai 15min nurodė Lietuvos kariuomenė ir Kalėjimų tarnyba. Nacionalinis krizių valdymo centras atskleidė, kad ši apklausa buvo skirta tinkamai pasiruošti mobilizacinėms užduotims, išsiaiškinti nuteistųjų nuotaikas, kiek jų karo padėties ar mobilizacijos paskelbimo atveju būtų linkę prisidėti prie šalies gynybos.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
