Pasak informuotų šaltinių, kuriais remiasi leidinys, kovo pradžioje, praėjus vos trims dienoms po viešo konflikto tarp V.Zelenskio ir Donaldo Trumpo bei jo viceprezidento, J.D.Vance'o komanda bandė suorganizuoti skambutį su šiuo metu Jungtinėje Karalystėje ambasadoriaus pareigas einančiu V.Zalužnu.
Kaip bebūtų, J.D.Vance'as suvaidino kertinį vaidmenį V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikime, provokuodamas konfrontaciją tarp dviejų lyderių, pažymi „The Guardian“ ir spėja, kad, ko gero, po to, kas įvyko, J.D.Vance'as ir jo aplinkos žmonės ieškojo potencialių alternatyvių „probleminiam Zelenskiui“.
Vienas iš šaltinių, nesutikęs atskleisti savo tapatybės, žurnalistams pasakojo, kad J.D.Vance'o komanda išbandė pačius įvairiausius diplomatinius ir kitus kanalus, kad pasiektų V.Zalužną, tačiau nesėkmingai.
Teigiama, kad pats buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas po viešųjų ryšių tragedijos Baltuosiuose rūmuose pasikonsultavo su V.Zelenskio administracijos vadovu ir po to nusprendė neatsakyti į Vašingtono aukščiausiosios vadovybės skambučius.
„Šis epizodas atspindi politinę įtampą, kurioje atsidūrė V.Zalužnas po to, kai V.Zelenskis jį praėjusį vasarį atleido jį iš kariuomenės vado pareigų ir išsiuntė į Londoną. Viena vertus, pripratęs dirbti griežtoje karinėje hierarchinėje struktūroje, V.Zalužnas lieka ištikimas vyriausybei, kuriai tarnauja. Kita vertus, daugelis – tiek šalyje, tiek užsienyje – jį laiko natūraliu Ukrainos prezidentu ir ragina pradėti politinę kampaniją“, – rašo „The Guardian“.
Nors buvęs kariuomenės vadas niekada viešai nedemonstravo jokių politinių ambicijų ir paskutiniu metu atsisako beveik visų prašymų duoti interviu, Ukrainoje atliktos apklausos rodo, kad V.Zalužnas yra vienintelis kandidatas, galintis kelti rimtą grėsmę V.Zelenskiui.
V.Zalužnas stengiasi laikytis diplomatijos ir neprisidaryti reputacinės žalos, tačiau į Ukrainos ambasadą, įsikūrusią dvare netoli Holando parko, vakarų Londone, nuolat plūsta politiniai piligrimai, norintys pasiūlyti savo paslaugas, pareikšti paramą arba pabandyti išsiaiškinti, ar generolas ketina kandidatuoti į prezidento postą.
Dar vienas dažnas generolo lankytojas – Andrijus Jermakas, daug galios turintis V.Zelenskio administracijos vadovas. Anot vieno iš šaltinių, praėjusių metų lapkritį A.Jermakas V.Zalužnui pasiūlė oficialiai prisijungti prie prezidento politinės komandos, kad prieš būsimus rinkimus būtų galima demonstruoti vieningą frontą.
V.Zalužnas atsisakė, tačiau davė pažadą išlikti lojalus iki tam tikros ribos. Tai yra viešai nekritikuos V.Zelenskio ir užtikrino, kad nepadarys jokių nemalonių siurprizų prezidento kanceliarijai.
„Jei nuspręsiu įsitraukti į politiką, apie tai pirmiausia sužinosite iš manęs, privačiai“, – generolas anksčiau pareiškė A.Jermakui, priminė „The Guardian“.
„Jis pasirinko protingiausią taktiką, – žurnalistams sakė Kyjive gyvenantis politinis analitikas Volodymyras Fesenka. – Galutinį sprendimą jis priims tik paskutinę akimirką, prieš pat rinkimus.“
Vasario 28 d. per V.Zelenskio ir D.Trumpo spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose įsiplieskė ginčas tiesioginiame eteryje. JAV prezidentas tada pareiškė V.Zelenskiui, kad jis „turėtų būti dėkingas“, ir apkaltino jį, kad Ukraina „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“. Be to, po šių pareiškimų jis nesuteikė progos Ukrainos prezidentui atsakyti į tokius kaltinimus.
Vienu metu D.Trumpas iškėlė ultimatumą V.Zelenskiui, sakydamas, kad „arba jūs pasirašote susitarimą, arba mes einame“, turėdamas omenyje susitarimą dėl retųjų metalų.
Savo ruožtu viceprezidentas J.D.Vance'as gynė D.Trumpą ir tvirtino, kad V.Zelenskis „turi būti dėkingas JAV prezidentui“, kuris „stengiasi užkirsti kelią jo šalies sunaikinimui“.
Po to Ukrainos delegacija anksčiau laiko paliko Baltuosius rūmus, Ukraina ir JAV nepasirašė bendrojo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų.
