Tokį požiūrį išsakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas interviu leidiniui „RBC-Ukraine“. „Antrasis tikslas – patikrinti Aljanso pasirengimą kariniu lygmeniu. O trečiasis – nukreipti dėmesį nuo paramos Ukrainai“, – išvardijo jis.
Palas Jonsonas pažymėjo, kad Rusija nori įbauginti Europą, kad ši nustotų remti Ukrainą, tačiau jai nepavyks. „...Mes perėjome nuo šešių šalių, dalyvaujančių PURL iniciatyvoje (NATO iniciatyva, sukurta tam, kad būtų galima įsigyti ginklų sistemų iš JAV, – red. past.), iki dvidešimties šiandien. Todėl tai taip pat yra augančios paramos Ukrainai ženklas po šiandienos susitikimų“, – sakė Švedijos ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad europiečiai turi padaryti daugiau NATO viduje, kad galėtų atremti Rusijos provokacijas.
„Tai būtina veiksmingam atgrasymui. Turime užtikrinti, kad visose sąjungininkų teritorijose būtų aiškios veiksmų taisyklės. Ir kad visi sąjungininkai būtų pasiruošę bei galėtų ginti kiekvieną savo teritorijos colį“, – teigė ministras.
„Rusijos įsiveržimai į sąjungininkų teritoriją tapo dar vienu pavojaus signalu, rodančiu, kad Rusija pasirengusi prisiimti politinę ir karinę riziką bei plečia savo hibridines operacijas. Todėl turime tai įveikti ir priešintis“, – pažymėjo ministras.
Vis dėlto, pasak Jonsono, Europa turi puikią gynybos pramonę, tačiau ji yra „šiek tiek lėta ir šiek tiek brangi“.
„Todėl turėtume pasisemti įkvėpimo iš to, kas vyksta Ukrainoje – šalis reikšmingai padidino gamybą nuo 100 didelių įmonių iki 800. Taigi turite labai dinamišką ir efektyvią gynybos pramonės rinką, kuria turėtume sekti. Vienas sprendimų, žinoma, būtų atverti bendros gamybos galimybes“, – pridūrė ministras.
Švedijos ministras išreiškė nuomonę, kad geriausias kelias į taiką Ukrainoje – didinti karinę paramą, stiprinti sankcijas Rusijai ir ryžtingiau veikti prieš „šešėlinį laivyną“, įskaitant laivų identifikavimą.
„Ir, žinoma, sankcijos, veikiančios energetikos sektorių, bus labai efektyvios. O panaudodami įšaldytas lėšas ir investuodami jas į Ukrainos gynybos pramonę, priversime Putiną suprasti, kad šis karas kelia grėsmę jo valdžios pamatams“, – sakė Jonsonas.
„Jis žino, kad nelaimės šiame kare. Ir jau nelaimėjo. Pažvelkite į praėjusius metus: daugiau nei 300 000 rusų žuvusiųjų, o užimtos teritorijos iš viso mažiau nei 0,5 %“, – pabrėžė Jonsonas.
